- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-403-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- Z. M.
- Ieškovas
- L. M.
Teisėja R. Valiulytė Proc. sprendimo kategorijos: 34.4.10, 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. balandžio mėn. 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. ir trečiojo asmens Z. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio mėn. 18 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės L. M. ieškinys dėl M. G. testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentą, 2004-03-12 patvirtintą Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūno (registro Nr. 51).
Ieškovė nurodė, kad jos motina M. G. mirė (duomenys neskelbtini) . M. G. 2004-03-12 sudarė testamentą, kuriuo jai priklausančią žemę, kur ir kiek jos bebūtų, paliko savo sūnui L. K..
Šis testamentas sudarytas asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str.). Testamento sudarymo metu M. G. buvo 92 m. amžiaus. Ji sunkiai sirgo, o nuo 2001 m. spalio 1 d. jai nustatyta I invalidumo grupė. Pagrindinė to priežastis buvo liga- demencija, kuri iki M. G. mirties progresavo. Be to, testamentas buvo surašytas lietuviškai ir nebuvo išverstas į jokią kitą kalbą. M. G. lietuviškai nemokėjo. Taigi, ji nesuprato kokį dokumentą pasirašė ir koks jo turinys.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo D. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo sutinka.
Atsakovas L. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nors M. G. sirgo ir jai buvo nustatyta invalidumo grupė, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad ji nesuprato savo veiksmų esmės. Su M. G. buvo normaliai bendraujama. Testamento turinys M. G. buvo išverstas į jai suprantamą kalbą bei išaiškintas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai- pripažintas negaliojančiu M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2004-03-12 testamentas patvirtintas Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūno (registro Nr. 51); iš L. K. L. M. priteista 2600 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš L. K. valstybei priteista 57,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad pagal CK 5.15 str. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Asmuo neveiksniu gali būti pripažintas tik teismo sprendimu. Tokio sprendimo byloje nėra, todėl testatorės M. G. negalima laikyti neveiksnia, tačiau testatorius privalo aiškiai suvokti jo sudaromo testamento reikšmę, jo padarinius ir sąmoningai šių padarinių siekti.
Šalies argumentai
Ieškovė, ginčydama M. G. testamentą nurodė, kad testatorė negalėjo suvokti savo veiksmų prasmės dėl amžiaus ir dėl 2001 m. diagnozuotos ligos- demencijos. Teismas nurodė, kad žmogaus amžius pats savaime nieko nerodo apie asmens suvokimo galimybes, tačiau tai, kad M. G. testamento sudarymo metu sirgo psichikos liga- progresuojančia mišrios kilmės kraujagysline demencija, patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Iš jų matyti, kad ši liga diagnozuota 2001-10-04, nuo 2003 m. vasario mėn. M. G. buvo reguliariai stebima psichiatro, fiksuojamas ligos progresavimas. Teismo psichiatrijos ekspertai pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad dėl psichikos sutrikimo- progresuojančios mišrios kilmės kraujagyslinės demencijos M. G., 2004-03-12 sudarydama ginčijamą testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas atmetė liudytojų A. K., L. K., M. G., P. B., L. K., J. B. parodymus apie M. G. psichikos būklę testamento sudarymo metu, nes jie nepaneigia M. G. psichiatrinės ekspertizės išvadų, kurios paremtos psichiatrijos specialistų įrašais ir išvadomis. Teismas, nurodė, kad abejoti specialistų išvadomis nėra jokio pagrindo, nes progresuojanti psichikos liga M. G. buvo diagnozuota daugiau negu prieš dvejus metus iki testamento surašymo, kad ligonė buvo reguliariai stebima ir gydoma įvairių specialistų, kurie medicininiuose dokumentuose fiksuodavo demencijos diagnozę arba jos kliniką. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad ginčijamo testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2003-10-03 sprendimu byloje Nr. 2-2631-06/03 buvo pripažinta, kad M. G. supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Minėtu sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl M. G. gebėjimo suvokti savo veiksmus ir jų prasmę. CPK galimybę asmeniui pateikti ieškinį ir vesti bylą sieja tik su asmens veiksnumu, o ne su jo gebėjimu suvokti savo veiksmų prasmę. Taigi, vien bylos iškėlimas ir sprendimo joje priėmimas nereiškia, kad į teismą kreipęsis asmuo pilnai tai suvokė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas L. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti; priteisti iš ieškovės visas turėtas išlaidas ir žyminį mokestį; paskirti pakartotinę pomirtinę M. G. psichiatrinę ekspertizę ir pavesti ją daryti Valstybinės psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų komisijai; į teismo posėdį iškviesti ekspertus K. V. ir R. A.; iš Valstybinės ligonių kasos išreikalauti duomenis apie tai kiek ir kokių vaistų mirusiajai M. G. buvo išrašyta nuo 2001 m. iki jos mirties.
Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, dėl to neišspręsti visi reikalavimai bei neatskleista bylos esmė.
Atsakovas remdamasis CPK 212 str. ir 219 str. kreipėsi į teismą dėl pakartotinės psichiatrinės ekspertizės, kurioje buvo prašoma atsakyti į tuos pačius teismo klausimus, pasisakant dėl visumos šioje byloje esančių dokumentų, apklausiant paskutinius 3 metus iki jos mirties M. G. gydžiusius gydytojus ir t.t. Neįvertinus šių bei kitų aplinkybių, ekspertų išvada negali būti vertinama kaip įrodymas ir praranda prasmę šioje byloje (CPK 218 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas teismui nurodė, kad ekspertizės akte padaryta išvada, kad M. G. testamento sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nenuginčija Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo nustatytų aplinkybių civilinėje byloje Nr. 2-2631-06/03, kurioje 2003-10-28 priimtas spendimas yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant kitas bylas. Taigi, atsakovas turi būti atleistas nuo įrodinėjimo dėl ieškinio dalyko šioje byloje, nes teismas, nagrinėdamas M. G. pareiškimą tarp tų pačių šalių civilinėje byloje Nr. 2-2631-06/03, tuo pripažino, kad M. G. supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė ir neatleido atsakovo nuo minėtų aplinkybių įrodinėjimo, dėl to buvo pažeisti CPK 18, 38, 182, 296 str.
Teismas pažeidė atsakovo teises, nes nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis iš Valstybinės ligonių kasos, iš kurių matytųsi, ar M. G. apskritai buvo išrašomi psichotropiniai vaistai. Teismas, atsisakydamas į teismo posėdį pakviesti M. G. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę atlikusius ekspertus, pažeidė atsakovo teises, nes atsakovas neturėjo galimybės užduoti ekspertams klausimų. Teismas apskritai negalėjo nagrinėti bylos, nes buvo pagrindai numatyti CPK 293 str. 1 d. 3 ir 7 p.
Atsiliepimas
Ieškovė L. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad CPK 219 str. 2 d. yra numatyta, kad teismas gali skirti pakartotinę ekspertizę tada, kai kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Šioje byloje teismui nekilo abejonių dėl ekspertų komisijos išvados pagrįstumo, nes ji yra visiškai aiški ir motyvuota, todėl nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo prašyme dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atidėjimo nenurodo, kad bus teikiami prašymai dėl naujų įrodymų prijungimo, vadovaudamasi CPK 7 str., 369 str. 3 d. nuostatomis, apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, netenkina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, juos įvertinusi (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, kurias teismas tinkamai ištyrė bei įvertino (CPK 183, 185 str.) tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, nustatančias testamento, kaip vienašalio sandorio, pripažinimą negaliojančiu. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, jų nebekartoja.
Dėl pomirtinės psichiatrinės ekspertizės vertinimo bei atsakovo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę.
CPK 212 str. nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę.
Kadangi byloje iškilo M. G. gebėjimo suvokti ir vertinti savo veiksmus testamento sudarymo metu klausimas, apylinkės teismas 2007-03-20 d. nutartimi paskyrė M. G. pomirtinę teisminę psichiatrinę ekspertizę, kurią atliko Vilniaus m. 1-oji teismo psichiatrijos komisija, 2007-08-08 – 09-03 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-215 (b. l. 111) konstatavo, kad M. M. nuo 2001 m. iki jos mirties diagnozuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – mišrios kilmės kraujagyslinė demencija, todėl 2004-03-12 d. testamento sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Minėto akto aprašomojoje dalyje bei motyvuojamoje dalyje ekspertai išdėstė M. G. ligos simptomus, ligą, remdamiesi įrašais, esančiais M. G. asmens sveikatos istorija iš Lazdynų poliklinikos psichikos sveikatos centro, Lentvario šeimos medicinos klinikos, ligos istorija iš Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės Nr. 569/2003, ligos istorija Nr. 2001/12306 ir Nr. 2003/16802 iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės.
Ekspertų išvados dėl tiriamojo dalyko neišsiskyrė.
CPK 269 str. nustato atvejus, kada teismas gali skirti papildomą ir pakartotinę ekspertizę. Iš bylos matyti, kad pirmos instancijos teismui pakako gautos ekspertizės išvadų dėl M. G. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę testamento sudarymo metu, todėl tenkinti atsakovo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės darymo vien todėl. kad to pageidavo atsakovas, teismas turėjo teisinį pagrindą netenkinti šio prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pomirtinė M. G. teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė yra išsami ir pilnai atsakė į teismo iškeltą klausimą ekspertams.
Dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2631-06/03 prejudicinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui.
Į bylą pateiktas Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2003-10-28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2631-06/03 rodo, kad apeliantų nurodytos aplinkybės dėl šio sprendimo prejudicinės galios šioje byloje prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, aplamai nesvarstė M. G. psichinės būklės. Apeliantų nurodyta byla yra tarp kitų šalių nei nagrinėjamoji, todėl šiuo atveju CPK 182 str. 1 d. 2 p. nuostata šiuo konkrečiu atveju netaikytina.
Dėl prašymo iškviesti į teismo posėdį ekspertus netenkinimo.
Bylos medžiaga neįrodo, kad atsakovas teismui būtų pareiškęs prašymą dėl ekspertų kvietimo į teismo posėdį. 2007-12-04 d. teismo posėdžio protokolas nepatvirtina šio apeliantų teiginio, todėl šis apeliantų argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Teisėjų kolegija atmetė apeliantų argumentą dėl būtinumo išreikalauti duomenis iš Valstybinės ligonių kasos apie M. G. išrašytus psichotropinius vaistus, kadangi ekspertizės akte nurodyta, kokie vaistai buvo skiriami M. G. ir jų paskyrimas atžymėtas M. G. ligos istorijose.
Apeliacinis skundas teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio mėn. 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo L. K. ir trečiojo asmens Z. M. apeliacinį skundą atmesti.