Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjos P. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., G. Š. bei Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. B. teismo posėdžio metu pareiškimui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaravo.

Suinteresuotas asmuo G. Š. teismo posėdžio metu pareiškimui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaravo. Paaiškino, kad jos motina P. B. nuo pat tėvo V. B. mirties valdo likusį turtą, prižiūri ūkį, moka mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2000-10-25 mirė pareiškėjos P. B. ir suinteresuotų asmenų J. B. bei G. Š. tėvas V. B. (b.l. 9, 10, 11, 15-16, 17-19). Po V. B. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai (LR CK 5.2 str. 2 d., 5.13 str.). Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, todėl po V. B. mirties liko nepaveldėta jam priklausiusi dalis nekilnojamojo turto - žemės sklypo bei gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš notaro A. Bučinsko 2013-02-19 pažymos Nr. 9 (b.l. 14), paveldėjimo byla po V. B. mirties nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinasi likusiu turtu, žeme, prižiūri ūkį, moka mokesčius patvirtina teismo posėdžio metu apklaustų suinteresuotų asmenų J. B. bei G. Š. paaiškinimai, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių apylinkės seniūnijos 2012-12-12 pažyma (b.l. 12), kurioje nurodyta, kad P. B. nuo 1972 metų deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), mokėjimo kvitai (b.l. 23-25, 29-30), dujų, vandens tiekimo adresu Beržų g. 12, Kaišiadorys sutartys, buitinių atliekų išvežimo sutartis (b.l. 26-28), kurias sudarė pareiškėja P. B. po savo sutuoktinio mirties.

Suinteresuoti asmenys į po V. B. mirties likusį turtą nepretenduoja, ginčo dėl palikimo nėra.

Pareiškėjos sutuoktinis mirė 2000-10-25, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. Lietuvos Respublikos CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001-07-01). Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. Lietuvos Respublikos CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėja P. B. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą (Lietuvos Respublikos CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjos sutuoktinis V. B. testamento dėl turto nepaliko, jo sutuoktinė P. B. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes prižiūrėjo kaip savo likusį nekilnojamąjį turtą, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjos mirties. V. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio sutuoktinio V. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m. spalio 25 d., priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.