- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2-810-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00560-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- individualios įmonės L
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių individualios įmonės L. P. įmonės ir L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovių individualios įmonės L. P. įmonės ir L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3090-565/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinteksus“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovėms L. P. įmonei ir L. P. (toliau – ir atsakovės) dėl avanso ir palūkanų priteisimo bei atsakovės L. P. įmonės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė.
2. 2020 m. gruodžio 7 d. teisme buvo gautas atsakovių apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo. Atsakovių apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2020 m. gruodžio 7 d. ir išsiųstas ieškovei atsiliepti.
Atsiliepimas
3. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą 2021 m. balandžio 26 d. pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinį skundą.
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atsiliepimą į atsakovių apeliacinį skundą. Ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. priimtą nutartį, atnaujino ieškovei terminą atsiliepimui į atsakovių apeliacinį skundą pateikti, priėmė ieškovės 2021 m. balandžio 26 d. pateiktą atsiliepimą į atsakovių apeliacinį skundą.
5. Atsakovės, nesutikdamos su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamos panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovių atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties ir grąžino jį padavusiems asmenims.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančios procesinės teisės normos numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik teismo nutartį, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Kad procesinis sprendimas atnaujinti praleistą procesinį terminą negali būti apeliacinio apskundimo dalyku, patvirtina ir tai, jog šį klausimą teismas gali išspręsti rezoliucija, t. y. nepriimdamas atskiraisiais skundais skundžiamo dokumento – nutarties. Kadangi įstatymas nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria atnaujinamas praleistas terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, teismas konstatavo, kad tokia nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu.
8. Vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas atsisakė priimti atsakovių atskirąjį skundą ir jis buvo grąžintas atsakovėms.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovės atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:
9.1. Pirmosios instancijos teismas atskirojo skundo priėmimo stadijoje privalėjo tik patikrinti, ar teikiamas procesinis dokumentas atitinka formalius reikalavimus, tačiau negalėjo nagrinėti atskirojo skundo iš esmės ir pasisakyti dėl atskirojo skundo pagrindų.
9.2. Apskųstos nutarties rezoliucijoje teismas aiškiai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama pateikiant atskirąjį skundą. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovų atskirąjį skundą, yra pažeidžiamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl ginčo esmės
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovių atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Aktualu nurodyti, kad sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia yra tikrinamos aplinkybės, ar asmuo turi teisę pateikti skundą, ar nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektas, ar skundas yra pateiktas per įstatymo nustatytą terminą ir ar laikytasi kitų teisės į apeliaciją realizavimo sąlygų. Tik tuo atveju, jei atskirasis skundas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, teismas gali su juo sutikti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba persiųsti bylą su juo apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 punktas).
13. Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovių atskirąjį skundą konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atsakovių teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis yra neteisėta, kadangi pirmosios instancijos teismas atmesdamas atskirąjį skundą ir pasisakydamas dėl atskirojo skundo pagrindų, jį išnagrinėjo iš esmės, tuo pažeidęs civilinio proceso normas.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nėra tikslios nurodydamos, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atskirąjį skundą, pasisakė dėl atskirojo skundo esmės. Visų pirma, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi, skundžiama šiuo atveju, buvo priimtas visiškai kitas, nei nurodo atsakovės, procesinis sprendimas – šia nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovių atskirąjį skundą, paduotą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d., t. y. jis nebuvo atmestas, kaip teigia atsakovės. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje išdėstė motyvus, sąlygojusius atsisakymą priimti atsakovių atskirąjį skundą – nutarties, kuria atnaujintas terminas procesiniam veiksmui atlikti, neskundžiamumas. Vilniaus apygardos teismas atsakovių 2021 m. gegužės 14 d. atskirajame skunde nurodytų argumentų nevertino, dėl jų detaliau nepasisakė. Atsisakius priimti šalies teismui pateiktą procesinį dokumentą (šiuo atveju atskirąjį skundą), teismas nesprendžia klausimo iš esmės. Todėl atsakovių anksčiau aptarti teiginiai pripažintini nepagrįstais ir neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui.
15. Kitas nesutikimo su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi motyvas yra susijęs su galimybe skųsti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį. Atsakovių teigimu, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad šis procesinis teismo sprendimas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu, ir 2021 m. gegužės 18 d. atsisakęs priimti atsakovių atskirąjį skundą, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kadangi tokiu atveju tik ieškovei pripažįstama teisė skųsti teismo sprendimą, priimtą dėl termino atnaujinimo (neatnaujinimo). Be to, galimumą skųsti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį atsakovės grindžia ir tuo, kad teismas šioje nutartyje vertino termino atnaujinimo pagrįstumą, kas suponuoja galimybę abiem proceso šalims pateikti atskirąjį skundą ginčo klausimu.
16. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo tik tuo atveju, jei tokia galimybė tiesiogiai nustatyta įstatyme arba jei tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo konstatuota, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-270-1075/2019).
17. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 5 dalyje nurodyta, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Taigi, įstatymas tiesiogiai įtvirtino galimybę apskųsti tik tą teismo nutartį, kuria teismas atmeta pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo.
18. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, gavęs ieškovės atskirąjį skundą, 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi pats panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, atnaujino ieškovei terminą atsiliepimui į atsakovių apeliacinį skundą pateikti, priėmė ieškovės atsiliepimą į atsakovių apeliacinį skundą. Taigi šiuo atveju teismas tenkino prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, ir toks procesinis sprendimas, kaip matyti iš anksčiau išdėstyto, nėra skundžiamas atskiruoju skundu.
19. CPK taip pat nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutikdamas su atskiruoju skundu, pasinaudoja teise pats pasinaikinti pirmiau priimtą nutartį. Kadangi tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, tai reiškia, jog ir ši nutartis dalies neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-497-943/2019). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje pagrįstai konstatavo nesant procesinių prielaidų Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties apskundimui.
20. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje nurodė esant galimybei paduoti atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties. Klaidingas apskundimo galimybės pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje nurodymas negali sąlygoti anksčiau cituoto galiojančio teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo suformuluotų taisyklių nepaisymo.
21. Priešingai nei teigia atsakovės, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia lygiateisiškumo principo, pagal kurį šalių procesinės teisės yra lygios, pažeidimo. Susiklosčiusioje situacijoje, kuomet ieškovei suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl atsakovių pateikto apeliacinio skundo, yra realizuojama ieškovės teisė atsikirsti į apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kuriais nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu (CPK 42 straipsnis). Teismui atnaujinus terminą ieškovės atsiliepimui į atsakovių apeliacinį skundą pateikti, atsakovės dėl to nėra patyrusios procesinių teisių suvaržymų ar apribojimų, ieškovė neįgijo prioriteto atsakovių atžvilgiu. Tokiu būdu nėra pagrindo kalbėti apie šalių lygiateisiškumo principo paneigimą priėmus apskųstą nutartį.
22. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį dėl atsakovių atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Atsakovių atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.