Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-288-593/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-26
Bylos Nr.
1-288-593/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nukentėjusysis
J. S.
Kaltinamasis
M. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-288-593/2012Proceso Nr. 24-1-00432-10-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.27; 1.1.8.11; 1.2.4.6.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2;
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Saldūnaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiajam J. S., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., gim. Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išslavinimo, vedęs, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2006 06 27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 9 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2008 11 10 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 222 str. 1 d. – 25 MGL bauda;2008 11 28 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 str. 4 d. – 4 MGL bauda; 2010 03 01 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 50 MGL bauda; bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2010 04 07 apie 13 val. 35 min. viešoje vietoje, Kaune, Žemaičių plento ir Baltijos gatvės sankryžoje, įžūliais veiksmais, t.y. ranka sugriebdamas nukentėjusiajam J. S. už striukės atlapo, o kita ranka suduodamas jam ne mažiau 4 kartų į galvą ir kaklą, padarė poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje bei sprando raiščių patempimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, grasino nukentėjusiajam, kad jis ,,bus pastoviai ligoninėje, iš jos neišeis“ taip pat išplūdo jį necenzūriniais žodžiais – lietuviškais ir rusiškais keiksmažodžiais ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Taip pat jis 2010 04 07 13 val. 35 min. Kaune, Žemaičių plento ir Baltijos gatvės sankryžoje, iš chuliganiškų paskatų ranka suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į galvą ir kaklą padarė J. S. sprando raiščių patempimą ir tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

M. Š. kaltę pripažino dalinai ir nurodė, jog su šeima važiavo apsipirkti ir ant Milikonių kalno prie Žemaičių gatvės pamatė, jog iš paskos važiuoja mašina ir bando smūgiuoti į šoną. Prie sankryžos prisivijo, įvažiavo į šoną ir įvyko avarija. Akivaizdu buvo, jog to automobilio vairuotojas tai darė specialiai. Tuomet tas vairuotojas išlipo ir pradėjo necenzūriniais žodžiais sakyti, jog jis, t.y. M. Š. nemoka važiuoti. M. Š. labai pasimetė, mašinoje buvęs jo 6 mėnesių vaikas pradėjo verkti, vairuotojas priėjo prie jo mašinos ir pradėjo kolioti, tarp jų įvyko konfliktas, nukentėjęs smūgiavo, M. Š. pradėjo gintis, nusistūminėjo jį nuo savęs. Pro šalį važiavo policija, bet jau konfliktas buvo pasibaigęs. Atvažiavo greitoji, išvežė vaiką, paskui išvežė nukentėjusįjį. Pripažįsta, kad keikėsi ir gindamasis galėjo suduoti smūgius, nes nukentėjusysis jį puolė, už ką nežino. Mano, jog nukentėjusiojo automobilis buvo draustas Kasko draudimu, todėl jis specialiai sukėlė avariją, norėdamas susiremontuoti savo automobilį. Gali būti, kad kai susikibo su nukentėjusiuoju, sudavė smūgius. Su juo pradėjo grumtis todėl, kad jis puolė ir norėjo mušti. Žalą atlygino už avariją, nes jį pripažino avarijos kaltininku. Jaunystėje užsiiminėjo krepšiniu bei dziudo. Avarijos metu jis nesusižalojo, sąmonės neprarado. Nukentėjęs jam trenkė į galvą, buvo didžiulis guzas, pykino, galvą skaudėjo. Nukentėjusiajam diagnozuotas sprando raiščių patempimas galėjo įvykti avarijos metu. M. Š. nurodė, jog gyvena su žmona V. Š., augina 3,5 metų sūnų, vienintelis išlaiko šeimą, turi ūkį, kuriame apie 200 ha žemės. Sūnus serga, jam reikalinga operacija, žmona šiuo metu nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, tačiau ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis J. S. nurodė, jog važiuojant iš garažo sustojo prie šviesoforo. Nuo šviesoforo pajudėjus, į dešinės pusės priekinį ratą trenkėsi kaltinamojo automobilis. Išvažiavęs iš sankryžos sustojo, išlipo pasižiūrėti, nes mašina po avarijos prieš mėnesį buvo perdažyta. Kaltinamasis taip pat išlipo iš automobilio ir šaukė, sudavė kelis smūgius jam į kaklą. Smūgiai buvo suduoti tiesiogiai į kaklą, kairės rankos kumščiu. Visa tai vyko prie jo, t.y. nukentėjusiojo automobilio. J. S. atsitraukė, rankoje laikė telefoną ir gindamasis galėjo telefonu jam suduoti. Atvažiavo pareigūnai, jų paprašė, kad jam iškviestų greitąją. Avarijos metu buvo sugadinta vairo traukės antgalis ir dar kažkokia traukė, iki smūgio važiavo 20-30 km per valandą greičiu, nes tik pradėjo judėti. Tyčia pats mašinos nedaužė, nes ji ką tik buvo sutvarkyta po avarijos ir taip daryti jokio tikslo nebuvo, mašina Kasko draudimu nedrausta. Kaltinamasis, išlipęs iš automobilio šaukė, dėl to, kad J. S. jo nepraleido. Šaukė rusiškais keiksmažodžiais ir visaip plūdosi. Jau atvykus policijai grasino, kad bus pakastas, neišeis iš ligoninės. Po įvykio atstumas tarp mašinų buvo nemažas gal 30-40 metrų, M. Š. po įvykio priėjo prie jo automobilio. Įvykio metu kaltinamojo žmonos nematė, tik iš greitosios sužinojo, kad mašinoje buvo žmona ir vaikas. Smurtas panaudotas buvo prie mano mašinos. Avarijos metu jis sužalojimų nepatyrė. Kaltinamasis buvo agresyvus ir tada, kai atvažiavo policija, dar pareigūnai jį nuo nukentėjusiojo atskyrė. Teigia, jog žalą dalinai atlygino.

Liudytojas R. B. nurodė, jog daugiau nei prieš metus, galimai 2010 m. balandžio mėnesį, dirbant su Kirvelaičiu, sulaikytą asmenį vežė jį į komisariatą. Važiuojant pamatė, jog Baltijos ir Žemaičių sankryžoje įvykęs eismo įvykis ir vyksta konfliktas. Sustojus matėsi, kad konfliktuoja vairuotojai. Vienas iš vairuotojų paaiškino, jog piktas ,,Golfo“ vairuotojas išlipo iš mašinos ir kažkur sudavė, todėl nuo jo gynėsi. Buvo piktumai, stumdimasis. Ant vieno – aukštesniojo – vairuotojo kaklo matėsi sužalojimai, ant kito vairuotojo veido irgi matėsi sužalojimų. Kvietė greitąją, nes kaltinamojo mašinoje verkė vaikas, kito automobilio vairuotojas taip pat sakė, kad yra sužalotas. Vėliau atvažiavo kelių policijos valdybos operatyvinė grupė. Automobilį „Golf“ vairavo kaltinamasis, o koks buvo kitas automobilis neprisimena. Labiau agresyvus buvo kaltinamasis, o nukentėjęs traukėsi atgal. Kai liudytojas priėjo, mušimosi nematė, jau iki atvažiuojant įvyko konfliktas. Girdėjo keiksmus, grasinimus, žodžius, kad užmuš. Kaltinamasis stovėjo prie nukentėjusiojo automobilio. M. Š. buvo susinervinęs dėl savo sūnaus, tarp vairuotojų vyko ginčas dėl to, kuris vairuotojas kurį turėjo praleisti. Kai atvažiavo R. B., plūdosi tik vienas, t.y. ,,VW Golf“ vairuotojas – M. Š.. Kai jis privažiavo įvykio vietą, abu vairuotojai jau buvo išlipę ir M. Š. buvo prie nukentėjusiojo automobilio.

Liudytojas R. K. nurodė, jog įvykio nelabai atsimena. Galimai 2010 m. balandžio 7 d. vežė sulaikytą asmenį į Santakos komisariatą ir pamatė sankryžoje eismo įvykį. Kolega išlipo, o jis pavažiavo sankryžą ir sustojo toliau. Kaltinamasis buvo su guzu kaktoje, paaiškino, jog gavo nuo ,,Vojager“ vairuotojo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 65), kur nurodė, jog atvyko jau po eismo įvykio ir po muštynių, viso veiksmo nematė, tačiau girdėjo, kaip M. Š. plūdo J. S., kuris tuo metu jau sėdėjo automobilyje, sakydamas, jog jis ,t.y. J. S. specialiai trenkė į tą pusę kur vaikas, plūdo įvairias necenzūriniais žodžiais. Jis su B. ramino M. Š., nusivedė prie savo automobilio, kur jis pasakė, kad kai priėjo prie nukentėjusiojo aiškintis, gavo nuo jo į galvą, matėsi , jog ties kairiu smilkiniu buvo paraudę ir iškilęs guzas. Šiuo metu liudytojas teigia nepamenantis, konkrečių grasinimų, bet tvirtina, jog kaltinamasis buvo susijaudinęs dėl vaiko, kuris buvo automobilyje. Neatkreipė dėmesio, ar aplink buvo daugiau žmonių buvo, tačiau stotelėje žmonių buvo.

Liudytojas R. P. nurodė, jog kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis yra jo draugo brolis. Matė autoįvykį – jis stovėjo prie tos pačios sankryžos tik iš priešingos pusės. Įvykio metu automobiliai nebuvo labai apgadinti – tik vieno automobilio priekinis, kito – galinis sparnai. Kaltinamasis iš juostos, kuria važiavo, privalėjo sukti tik į dešinę, o nukentėjęs važiavo tiesiai. Tačiau kaltinamasis taip pat važiavo tiesiai, ir, kadangi kelias ten siaurėja, jie susikabino sparnais. Pamatė pažįstamą, pravėrė langą ir paklausė, ar nereikia pagalbos į tai J. S. paprašė sustoti, jeigu gali. Pravažiavus sankryžą, pasuko į dešinę, atėjo į tą pusę, kur sustoję buvo jų automobiliai, matė, kaip atvažiavo keli ar vienas greitosios med. pagalbos automobiliai, kaltinamojo automobilyje buvo vaikas. Muštynių nematė, nes kol jis pasistatė savo mašiną, kol užsidegė žalia, kol perėjo gatvę – praėjo tam tikras laiko tarpas. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, jis pasakė, jog buvo išlipęs kaltinamasis, puolė muštis, aiškino, kad jis, t.y. J. S. yra kaltas dėl įvykio ir nuo jo (M. Š.) gavo keletą ar vieną smūgį.

Liudytoja V. Š. nurodė, jog važiavo kartu su vyru M. Š., kirto sankryžą, vyras rikiavosi ir šalia važiavęs automobilis, lyg juos praleido, tačiau paskui padidino greitį ir rėžėsi į automobilio dureles, toje pusėje, kur sėdėjo vaikas. Vyras sustojo kelkraštyje, išlipo, vaikas pradėjo klykti, ir ji pribėjo prie vaiko. Jos vyras ir kitos mašinos vairuotojas ėjo vienas kito link. Tarp mašinų atstumas buvo gal 5-7 metrai. Matė, kaip nukentėjęs ėjo ir kažką šaukė, lygtai ,,šustriakas“, ,,prisivažinėjai“, kibo vyrui į striukę, suėmė. Plūdosi visokiausiais žodžiais, keiksmažodžiais, kurių neįsidėmėjo, nes buvo užsiėmusi vaiku, kuris labai klykė. Važiavo prisisegusi saugos diržus ir vaikas buvo prisegtas kėdutėje. Nematė, ar vyras buvo prisisegęs saugos diržą, bet šiaip jis visada segasi. Negirdėjo, kad jos vyras būtų plūdęsis, o nukentėjęs vadino jį ,,žąsinu“ bei keikėsi rusiškai. Teigia, jog jos vyras gynėsi nuo nukentėjusiojo, kadangi nukentėjęs yra fiziškais stipresnis, aukštesnis, nors jos vyras anksčiau sportavęs dziudo. Dalį žalos nukentėjusiajam atlygino ji, ji atiduotų ir daugiau, jei turėtų vien tik dėl to, kad viskas greičiau baigtųsi.

Specialisto išvadoje nurodyta, jog J. S. konstatuota viena poodinė kraujosruva dešinės akie kaušelyje, sprando raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, suduodant tiesioginį smūgį į dešinę ausį vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010 04 07. Sprando raiščių patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (24-25 b.l.).

Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo kopija nustatyta, jog 2010 04 07 po eismo įvykio atstumas tarp automobilių yra 14,4 m (50-53 b.l.);

J. S. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, jog jis važiavo antra eismo juosta, kuria galima važiuoti tik tiesiai ir į kairę, o pirma eismo juosta, kuria galima važiuoti tik į dešinę, važiavo VW Golf, kuris, įvažiavęs į sankryžą, padidino greitį ir bandė įlysti tarp J. S. vairuojamo automobilio ir ir priekyje jo važiavusio Dėl to įvyko susidūrimas. Eismo įvykio metu sužalotų žmonių nebuvo, tačiau op eismo įvykio iš automobilio VW Golf išlipęs vyriškis pavartojo fizinį smurtą prieš J. S. (1 t., 60-61 b.l.).

Specialisto išvada M. Š. konstatuota poodinė kraujosruva veide, kuri padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2010 04 07 (1 t., 21-22 b.l.)

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2010 04 07 apie 13 val. 35 min. Kaune. Žemaičių pl. ir Baltijos g. sankryžoje įvyko autoįvykis, kurio metu šonais susitrenkė kaltinamojo M. Š. vairuojamas automobilis ,,VW Golf“ ir nukentėjusiojo J. S. vairuojamas automobilis ,,Chrysler“. Šio įvykio kaltininku pripažintas M. Š. (nubaustas administracine tvarka). Po autoįvykio tarp abiejų automobilių vairuotojų įvyko konfliktas, kurio metu abiems buvo padaryti sužalojimai. Šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis, nurodydamas, jog J. S. smūgius sudavė, dėl to, jog gynėsi nuo jo.

Sprendžiant M. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, ar jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, t.y. ar nukentėjusysis J. S. atliko kokius nors veiksmus, kurie galėjo sukelti realią grėsmę M. Š..

Kaip nustatyta teismui pateiktais įrodymais, po autoįvykio J. S. buvo prie savo automobilio. M. Š. nurodo priešingai, jog nukentėjęs priėjo prie jo automobilio, pirmas pradėjo jį plūsti ir sudavė smūgį. Būtent dėl to M. Š., gindamasis, sudavė smūgius nukentėjusiajam. Taip pat aplinkybes nurodo ir kaltinamojo žmona V. Š., nurodydama, jog negirdėjo, kad jos vyras būtų plūdęs nukentėjusįjį. Tačiau, iš karto po įvykio atvykęs policijos pareigūnas R. B. nurodė, nukentėjęs buvo prie savo automobilio, M. Š. buvo prie jo, buvo agresyviai nusiteikęs, raminant neklausė, matėsi, jog yra susinervinęs. Autoįvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog automobiliai po eismo įvykio yra 14,4 m atstumu vienas nuo kito. 14,4 metro yra pakankamai nemažas atstumas, todėl tam, kad prieitų prie automobilio, tiek vienas, tiek kitas asmuo turėjo sugaišti kažkiek laiko, o pareigūnas R. B. matė nukentėjusįjį prie savo automobilio, o M. Š. šalia. Iš šių duomenų teismas daro išvadą, jog būtent M. Š. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio ir būtent ten įvyko konfliktas. Tai patvirtina ir nukentėjęs J. S., kuris tokias aplinkybes nurodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, rašydamas pareiškimą Santakos PK Šilainių PN tyrėjui ( 1 t., 9 b.l.) bei teisme nurodydamas, jog pirmiausiai, kai po įvykio išlipo iš automobilio, priėjo pažiūrėti automobilio sužalojimus. Tai, jog prie nukentėjusiojo automobilio pirmas priėjo liudytojas R. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog M. Š. jam sakė, kad kai jis (M. Š.) priėjo aiškintis prie nukentėjusiojo, gavo nuo jo smūgį (1 t., 65 b.l.)

Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos.

Teismo nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad M. Š. veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Iš aptartų įrodymų matyti, kad prieš smūgių sudavimą tarp M. Š. ir J. S. įvyko žodinis konfliktas, dėl autoįvykio. Prie J. S. priėjo būtent M. Š., plūdosi ir sudavė smūgius į kaklą. Nors kaltinamasis teigia, jog sudavė nukentėjusiajam tik po to, kai pats gavo smūgį, tačiau, net ir esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, jog M. Š. gynėsi. Akivaizdu, jog smūgius J. S. jis sudavė besiplūsdamas, besikeikdamas, t.y. žodinis konfliktas peraugo į smurto panaudojimą. M. Š. suduoti smūgiai vertintini ne kaip besiginančio asmens, o kaip tarpusavio konflikto kilusių muštynių metu suduoti smūgiai, juolab, kad M. Š. yra tvirto kūno sudėjimo, sportuojantis žmogus, o tai kad J. S. yra aukštesnis už kaltinamąjį neleidžia daryti išvados, jog jis fiziškai stipresnis. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad M. Š. smūgius nukentėjusiajam sudavė būdamas būtinosios ginties situacijoje.

Nors gynyba teigia, jog nukentėjęs galėjo būti sužalotas ir avarijos metu, o ne M. Š. veiksmais, tačiau ši aplinkybė paneigta nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs nuo pat pradžių, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jam rašant paaiškinimą dėl autoįvykio, kur jis nurodė, jog autoįvykio metu nebuvo sužalotas, o jį sužalojo M. Š. vartodamas prieš jį smurtą, dėl ko buvo kviesta greitoji med. pagalba (1 t., 60 b.l.).

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog M. Š. neturėdamas jokio pagrindo, po autoįvykio, kaltindamas J. S. autoįvykio sukėlimu, sudavė jam smūgius ir sužalojo. Iš to darytina išvada, jog sužalojimus M. Š. nukentėjusiajam padarė iš chuliganiškų paskatų ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlūs veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą. Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aiškinantis kaltininko tyčią svarbu nustatyti, jog asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

Konstatuotina, jog M. Š. smūgius J. S. sudavė dienos metu viešoje vietoje – gatvės sankryžoje, kur žmonių buvo tiek stotelėje, tiek važiuojamojoje kelio dalyje, t.y. jo veiksmus matė pašaliniai asmenys. M. Š. jokių asmeninių santykių su nukentėjusiuoju iki tol neturėjo, nebuvo pažįstami, todėl M. Š. neturėjo jokios dingsties plūsti nukentėjusįjį, o tuo labiau vartoti smurtą prieš jį. Teisme ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog M. Š. pirmas priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, kur ir įvyko pirminis konfliktas. Jau atvykus pareigūnams, kaltinamasis nenusiramino, plūdosi, ėjo link nukentėjusiojo, pareigūnams teko jį raminti. Taigi, akivaizdu, jog M. Š. veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti – viešoje vietoje prieš J. S. buvo panaudotas fizinis smurtas, jis vadinamas necenzūriniais žodžiais, grasinama. M. Š. veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. dispoziciją.

Bausmės ir jų skyrimo motyvai

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

M. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį ir nesunkų nusikaltimus. Už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, jog M. Š. nusikalto būdamas teistas ir turėdamas neišnykusius teistumus, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmės nustatytos artimos BK straipsnių sankcijose nustatytiems bausmių vidurkiams. Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, kadangi veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. Kadangi teismui nepateikta duomenų apie 2010 03 01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 50 MGL baudos sumokėjimą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2010 03 01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bauda, vadovaujantis LR BK 64 str. nuostatomis.

Įvertinus tai, jog ankstesniais nuosprendžiais M. Š. buvo nuteistas baudomis, jis turi šeimą, mažametį vaiką, yra ūkininkas, nusikaltimus padarė būdamas susijaudinęs dėl galimai sutrikdytos vaiko sveikatos, teismas laikosi nuomonės, jog paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę jos vykdymas atidėtinas, teismui padarius išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis J. S. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 16 b.l.). Nurodė, jog po įvykio teko vartoti vaistus nuo streso ir nerimo, dėl sužalojimo negalėjo išvažiuoti su šeima atostogauti į Juodkrantę, kas buvo suplanuota. Taip pat negalėjo pradėti dirbti, nors buvo gavęs darbo pasiūlymą. Neturtinė žala sudaro 5000 Lt, iš kurių 900 Lt šiandien atlygino kaltinamojo žmona.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė sprando raiščių patempimu. Taip pat jam buvo suduoti smūgiai ir padaryta poodinė kraujosruva. Teismas sutinka, jog nukentėjusysis dėl prieš jį pavartoto fizinio smurto patyrė skausmą bei neigiamas emocijas, buvo sutrikdyta jo sveikata, smurtas buvo pavartotas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, netikėtai, be jokios dingsties. Teismo med. specialisto išvadoje konstatuota, jog J. S. vargino nemiga, kurį laiką svaigo galva. Todėl dėl to atsiradusi žala turi būti atlyginta ir ją atlyginti turi kaltas asmuo, t.y. M. Š..

Nors J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neturtinė žala atsirado dar ir dėl to, jog buvo suplanavęs su šeima ilsėtis Juodkrantėje, jog buvo siūlytas darbas ir dėl sužalojimo turėjo jo atsisakyti, tačiau jokių objektyvių duomenų apie poilsį Juodkrantėje ir negautą darbą – teismui nepateikė.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog J. S. prašoma atlyginti 5000 litų žala yra aiškiai per didelė. Kaltinamojo veika nepasižymėjo ypatingu žiaurumu, nenustatyta, kad nukentėjusysis dėl traumos būtų patyręs kokių nors sunkių pasekmių, chirurginių intervencijų, stacionare nesigydė, o buvo gydomas ambulatoriškai. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: byloje esančiais duomenimis jokios fizinės ar psichinės negalios neturi, yra darbingo amžiaus, turintis ūkį, kuriame dirba, taip pat atsižvelgtina į tai, jog M. Š. turi mažametį sūnų ir pareigą jį išlaikyti. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant neturtinės žalos dydį 2000 Lt, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Įvertinus tai, jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atlyginta dalis žalos – 900 litų, jam iš M. Š. priteistina 1100 (vienas tūkstantis vienas šimtas) Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

J. S. taip pat prašo priteisti 50 litų turtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog tokią turtinę žalą jis patyrė dėl to, jog pirko vaistus.

J. S. ieškinys šioje dalyje pagrįstas, įrodytas specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog J. S. skirtas medikamentinis gydymas, todėl tenkintinas visiškai.

M. Š. paskirta kardomoji priemonė suėmimas – naikintina, paleidžiant M. Š. teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsitesėjimo M. Š. skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Iš M. Š. išieškotinos išlaidos, susijusios su jo perdavimu pagal Europos arešto orderį – 4991 litai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Remiantis LR BPK 151 str. 1 d., laikinai apribotina M. Š. nuosavybės teisė iš jo asmens kratos metu paimtiems pinigams – 32 latams, 328,58 eurams ir 5,08 litams (2 t., 89 b.l.), kurie saugomi Kauno apskrities VPK tardymo izoliatoriuje ir šie pinigai panaudotini civiliniam ieškiniui bei ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301 – 307 str.,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti:

Pagal LR BK 284 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Bausmes subendrinti LR BK 63 str. 1, 5 d. (apėmimo būdu) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinti su 2008 10 17 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 50 (penkiasdešimties) MGL baudą.

Remiantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Apriboti nuosavybės teisę M. Š. asmens kratos metu paimtiems pinigams – 32 latams, 328,58 eurams ir 5,08 litams (2 t., 89 b.l.), kurie saugomi Kauno apskrities VPK tardymo izoliatoriuje ir panaudoti juos civiliniam ieškiniui ir ekstradicijos išlaidoms padengti.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, paleidžiant M. Š. teismo posėdžių salėje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Priteisti iš M. Š. 1150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt litų) J. S. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidas, susijusias su jo perdavimu pagal Europos arešto orderį – 4991,00 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 047044060007821039 AB SEB bankas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė