Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-09 · Byla Nr. N-444-1585-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
N-444-1585-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1585/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 17 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas V. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 26 d., apie 11 val. 8 min., kelio Kaunas – Zarasai 11 km., vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną 70 km/h greitį 55 km/h, t. y. važiavo 125 km/h greičiu, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus. Nurodė, jog nors V. K. savo kaltės ir nepripažino, ji buvo visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis, tarnybiniu pranešimu, greičio matavimo testu, tarnybiniu policijos pareigūno pranešimu ir teismo posėdžio metu jo duotais parodymais. Pridūrė, jog patrulis A. J. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2010 m. gegužės 26 d., apie 11 val. 8 min., kartu su R. S. patruliavo kelio Kaunas – Zarasai – Daugpilis 11-ame km., kur leidžiamas greitis 70 km/h ir prietaisu „Traffi Patrol XR“ Nr. 507/207 07301 matavo atvažiuojančių automobilių greitį, kuomet nuo Kauno pusės pastebėjo greitai atvažiuojantį automobilį ir pamatavus jo greitį, kai prietaisas parodė 125 km/h, šį automobilį sustabdė, o jo vairuotojui (V. K.) paaiškino pažeidimo esmę, tačiau jis elgėsi įžūliai, aiškino, jog policijos pareigūnai neturi teisės matuoti greitį, todėl su greičio matuoklio rodmenimis nesutiko, nors kalbėdamas sakė, kad galėjo važiuoti apie 110 km/h greičiu, be to, jis nesutiko su protokole užfiksuotu laiku, nors jam buvo paaiškina, kad protokole laikas nurodomas ne nuo protokolo surašymo, o nuo pažeidimo užfiksavimo, nuo kurio besiaiškinant prabėgo 20 min. Teismas pažymėjo, jog šio pareigūno parodymai buvo nuoseklūs, atitiko tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, todėl jais vadovavosi. V. K. administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

II.

V. K., nesutikdamas su Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 41 – 43), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad patrulis A. J. 2010 m. gegužės 26 d. patruliavo su pareigūnu R. S., tačiau šis pareigūnas tarnybinio pranešimo byloje surašęs nėra, tariamo pažeidimo fakto neliudijo, todėl darytina išvada, jog jokios aplinkybės dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo šiam patruliui nėra žinomos. Pažymi, jog A. J. tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, jog greitis buvo matuotas Kauno rajono kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole konkreti teisės pažeidimo vieta iš viso nenurodyta, nes Kauną ir Zarasus jungia valstybinis kelias, kurio ilgis yra 181 kilometras. Priduria, jog iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad byloje liudytoju buvo apklaustas ne protokolą surašęs A. J., o liudytojas A. J., kuris apklausiamas liudytojus nurodė dar vieną vietą, kur įvyko pažeidimas – Vievio kelio 11-ąjį kilometrą. Teigia, jog visi dokumentai, kuriais teismas grindžia asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę turi būti išverčiami į lietuvių kalbą, tačiau šioje byloje teismas rėmėsi greičio matavimo testo kvitu, kuriame visa pateikiama informacija buvo anglų kalba. Priduria, jog šiame greičio matavimo teste taip pat užfiksuotas netikslus pažeidimo laikas – 2026 m. gegužės 10 d. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė jo paaiškinimus, kurie buvo užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole. Teigia, jog jį pareigūnai sustabdė visai kitoje vietoje, praėjus nežinia kiek laiko nuo tariamai užfiksuoto pažeidimo, rėmėsi nepagrįstais greičio matuoklio rodmenimis, todėl tokiais įrodymais teismas neturėjo vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 124 straipsnio 6 dalyje inter alia numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad V. K. kaltė 2010 m. gegužės 26 d. vairuojant automobilį viršijus greitį daugiau kaip 50 km/h buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis, o pirmosios instancijos teismas padarydamas šią išvadą įrodymų vertinimo principų nagrinėjamoje byloje nepažeidė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl rėmėsi policijos pareigūno, o ne administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. argumentais, todėl jo teiginys, jog teismas be priežasties atmetė jo paaiškinimus, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip nemano, jog V. K. kaltę minėto pažeidimo padarymu šalina tas faktas, jog apie pažeidimo užfiksavo aplinkybes tarnybinį pranešimą surašė ir teismui parodymus davė tik vienas iš dviejų jo automobilį stabdžiusių pareigūnų. Pridurtina, jog teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo V. K. apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog byloje liudytoju buvo apklaustas ne protokolą surašęs A. J., o liudytojas A. J., nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad tai – rašto apsirikimas, o skundžiamojoje nutartyje nurodoma tiksli pareigūnų pavardė, todėl ši aplinkybė formaliai nevertintina. Pažymėtina ir tai, jog teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl padarymo pažeidimo vietos – atkreiptinas dėmesys, jog V. K. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 11) nurodoma, jog pažeidimas užfiksuotas kelio Kaunas-Zarasai 11-ame km, taigi – pakankamai tiksliai ir konkrečiai.

Akcentuotina ir tai, kad, kaip teisingai pastebi apeliantas, administracinis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba, o visi dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnis). Kaip bebūtų, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nepritaria apelianto teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi greičio matavimo testo kvitu (b. l. 16), kuriame visa informacija buvo pateikiama anglų kalba. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame kvite pateikiamos visuotinai atpažįstamos skaitinės išraiškos ir greičio matavimo žymenys (km/h), suprantamas datos ir laiko formatas, todėl, teisėjų nuomone, tam, kad šiuo kvitu, atsižvelgus į kitų bylos įrodymų visetą, būtų buvę galima remtis, teismui specialių žinių nereikėjo. Teisėjų kolegija nemano, jog šiame kvite esantys angliški žodžiai sutrukdė V. K. žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir jo atžvilgiu sukūrė teisinio neaiškumo situaciją. Tuo tarpu tai, kad šiame kvite užfiksuotas netikslus pažeidimo laikas – 2026 m. gegužės 10 d. taip pat nevertintina formaliai, nes administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, jog V. K. automobilį viršydamas greitį vairavo 2010 m. gegužės 26 d., aplinkybės, jog minėtą dieną buvo sustabdytas pareigūnų, neginčijo ir jis pats, todėl manytina, kad greičio matuoklio rodmenų kvite per klaidą buvo sukeisti metų ir dienų skaitmenys. Be to, visi neaiškumai, susiję su dienos, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, nustatymu, galėjo būti išaiškinti pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl teisėjų kolegija šio V. K. nurodomo argumento nevertina kaip darančio įtakos bylos baigčiai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius