Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų R. ir R. K. bei civilinio ieškovo ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo R. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendžio, kuriuo A.Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 30 MGL (3900 Lt) bauda.

N. R. K., R. K., M. K., M. K., M. K. pripažinta teisė į turtinės ir neturtinės žalos patenkinimą, civiliniam ieškovui ŽŪB (duomenys neskelbtini) teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimai dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išieškota iš A.Z. 350 litų nukentėjusiajam R. K., 700 litų civilinio ieškovo ŽŪB (duomenys neskelbtini) proceso išlaidų, bei 21,60 Lt pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.Z. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gegužės 1 d. apie 17 val. 15 min. Panevėžio rajone, kelio Krekenava-Skėmiai-Grinkiškis 9 km 800 m, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 64 ir 196 punktų reikalavimus, o būtent: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumo, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. K., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. K. sveikata ir nežymiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini) keleivių R. K., M. K., M. K. ir M. K. sveikata.

N. R. ir R. K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendį dalyje – nuteistajam palikti apylinkės teismo paskirta bausmę, tačiau bausmę paskirti su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, o jų (nukentėjusiųjų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir iš civilinių atsakovų A.Z. ir UADB (duomenys neskelbtini) priteisti 27000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas teisingai motyvavo, jog A.Z. anksčiau yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, jam taikytos administracinės nuobaudos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau pažeidinėjo kelių eismo taisykles, kol sukėlė autoįvykį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nesiėmė priemonių užtikrinti, kad A.Z. daugiau nenusikalstų. A.Z. vienintelė priemonė užkirsti kelią kelių eismo taisyklių pažeidinėjimui ir naujų eismo įvykių kilimui yra teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.

Nesutinka, kad jų civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos turėtų būti nagrinėjamas atskirai nuo baudžiamosios bylos, t.y. civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, o byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad jiems padaryta žala bei koks yra žalos dydis. Turtinės žalos dydis įrodytas teismui pateiktais dokumentais. Po bylos nagrinėjimo civilinis atsakovas – UADB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą – 1085, 35 Lt atlygino. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, kurios įrodytos bylos medžiaga, bei atsižvelgiant į tai, įrodytas ir neturtinės žalos egzistavimas ir jos dydis.

Civilinis ieškovas ŽŪB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir pilnai patenkinti civilinį ieškinį – priteisiant iš civilinių atsakovų A.Z. ir UADB (duomenys neskelbtini) – 7 321 Lt turtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, jog nesutinka su teismo pozicija, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys turėtų būti nagrinėjamas atskirai nuo baudžiamosios bylos, t.y. civilinio proceso tvarka. LR BPK 113 str. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, o byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) yra padaryta turtinė žala bei koks yra žalos dydis. Turtinės žalos dydis įrodytas teismui pateiktais dokumentais. Po bylos nagrinėjimo civilinis atsakovas – UADB (duomenys neskelbtini) iš dalies atlygino padarytą žalą, sumokėdamas bendrovei 36 168,00 Lt, todėl liko 7 321 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundus atmesti, prokuroras prašo R. ir R. K. skundą tenkinti iš dalies, ŽŪB (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

R. ir R. K. skundas tenkintinas iš dalies, ŽŪB (duomenys neskelbtini) skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Pirmosios instancijos teismas A.Z. paskyrė bausmę – baudą, motyvuodamas tuo, kad A.Z. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu neteistas, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, nevedęs, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, ar A.Z. kartu su bauda nėra tikslinga skirti ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones.

BK 67 str. 3 d. nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi įstatymas įpareigoja tokiais atvejais svarstyti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumą ir tai turi būti aptariama nuosprendyje.

Sutinkamai su BK 67 str. 1 d. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į A.Z. padaryto nusikaltimo aplinkybes, t.y. į tai, jog jis iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą su pagrindiniu keliu nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio R. K. vairuojamo automobilio kai pagal bylos duomenis jokios kliūtys neužstojo matomumo, akivaizdu, jog autoįvykio priežastimi buvo ne A.Z. piktybinis Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas ar piktnaudžiavimas jam suteikta teise vairuoti transporto priemonę, o jo nepakankamas atidumas.

Iš byloje esančios pažymos (b.l. 101-102) matyti, kad A.Z. nuo 2003 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka baustas iš viso 8 kartus, tačiau nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą, kuri nėra susijusi su transporto priemonės vairavimu, o paskutinį pažeidimą vairuodamas buvo padaręs 2005 metais.

Esant šioms aplinkybėms, baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones atėmimas niekaip nepadėtų įgyvendinti bausmės tikslų ir toks teisės atėmimas šiuo atveju būtų visiškai neadekvatus padarytam nusikaltimui, todėl apylinkės teismas teisingai neskyrė A.Z. baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl neturtinės žalos

Byloje nukentėjusieji R. K., R. K., M. K., M. K. ir M. K. buvo pareiškę civilinį ieškinį turtinei 1085, 35 Lt žalai ir bendrai neturtinei 27 000 Lt žalai -R. K. ir R. K. – po 3000 Lt, M. K., M. K., M. K. – po 7 000 Lt, atlyginti. Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo matyti, kad po nuosprendžio priėmimo civilinis atsakovas – UADB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą – 1085,35 atlygino, tačiau neatlygino neturtinės žalos, kurią skundu ir prašo priteisti iš civilinių atsakovų A.Z. ir UADB (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nuosprendyje nurodė, kad nors nukentėjusieji pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, tačiau pateiktų dokumentų nepakanka tiksliai apskaičiuoti padarytai turtinei žalai, t.y. byloje nėra aiškus vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 2 d. numatytų neturtinės žalos dydžio kriterijų, t.y. nukentėjusiems padarytos turtinės žalos dydis.

Tokia apylinkės teismo išvada šiuo atveju yra visiškai nepagrįsta, kadangi autoįvykio metu tiesioginė turtinė žala sugadinant rūbus buvo padaryta tik nukentėjusiajai R. K. ir šios žalos dydis buvo aiškus, jo niekas neginčijo. Tuo tarpu neturtinė žala nukentėjusiesiems atsirado dėl jiems autoįvykio metu padarytos fizinės žalos ir šiuo atveju neturtinė žala siejama išimtinai su dėl to sukeltu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, neigiamomis emocijomis. Taigi, šiuo atveju nusikaltimu padaryta turtinė žala neturi nieko bendro su reikalaujama atlyginti neturtine žala.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad apylinkės teismas, nespręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimo, o perduodamas tai nagrinėti civilinio proceso tvarka, padarė klaidą aiškindamas CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Nuosprendžiu nustatyta, kad autoįvykio, dėl kurio kaltas A.Zdanavičius, metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. K. sveikata ir nežymiai sutrikdyta R. K., M. K., M. K. ir M. K. sveikata. Šių aplinkybių niekas iš proceso dalyvių neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas A.Z. kaltės bei nukentėjusiųjų sužalojimo masto iš naujo nenagrinėja.

Iš byloje esančio draudimo liudijimo serija LT/ADA1459714 ( b.l.86) matyti, kad autoįvykio metu A.Z. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymo ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudiminis įvykis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau privalomojo draudimo) įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal to paties įstatymo 11 str. 1 d., privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi už nuteistojo veiksmais padarytą žalą, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakingas, neviršijant sutartyje numatytų sumų, draudikas- UADB (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo atveju A.Z.. Kadangi privalomojo draudimo įstatymas vieno draudiminio įvykio metu numato draudiko prievolę atlyginti ne didesnę kaip 500 eurų (1726 litų) neturtinę žalą, todėl šią sumą viršijančią neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas už žalos padarymą asmuo, t.y. A.Z..

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumais, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, nuteistasis yra kaltas dėl nusikaltimo, kurio metu buvo sužaloti penki asmenys, t.y. iš kurių vienam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o kitiems, tarp jų trims vaikams, sveikata sutrikdyta nežymiai. Pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji, prašydami priteisti neturtinę žalą nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, emocines depresijas, galimybių sumažėjimą. Taip pat nukentėjusieji R. ir R. K. nurodė, kad po autoįvykio vaikai jaučia baimę važiuojant automobiliu, dėl patirto streso suprastėjo mokslo rezultatai, sunkiai susikaupia per pamokas.

Iš to akivaizdu, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta. Tai, beje pripažino ir pirmos instancijos teismas.

Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydį, atsižvelgiama į įrodytas nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, į byloje esančias teismo medicinos specialisto išvadas apie nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį bei sunkumą, į tai, kad nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta neatsargiais nuteistojo veiksmais.

Nėra jokio pagrindo abejoti, kad dėl autoįvykio visi nukentėjusieji labai išsigando, t.y. patyrė emocinį stresą, atsirado važiavimo baimė, taip pat, atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto išvadas, jog visiems nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata, akivaizdu, jog jie visi patyrė fizinį skausmą. M., M. ir M. K. sumušimo žymių nenustatyta, visiškai neįrodyta civilinio ieškinio pareiškime nurodyta aplinkybė, kad dėl autoįvykio suprastėjo jų mokslo rezultatai, kad sunkiai susikaupia per pamokas. R. K. buvo sužalotas veidas, lūpos gleivinė susiūta. Darytina išvada, kad dėl tokių sužalojimų gydimosi laikotarpiu buvo sumažėjusios R. K. galimybės bendrauti. R. K. nustatytas kairio peties sąnario sumušimas, dėl to jis 18 dienų buvo nedarbingas, gydimosi laikotarpiu ribotai galėjo valdyti ranką. Akivaizdu, kad dėl to R. K. galimybės gyventi visavertį gyvenimą taip pat buvo sumažėjusios.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies, kiekvienam iš jų atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatant vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, maksimaliai galimą iš draudimo bendrovės priteisti sumą-1726 litus priteisiant po lygiai visiems nukentėjusiesiems, o likusią dalį priteisiant iš A.Z..

Dėl ŽŪB (duomenys neskelbtini) skundo argumentų

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pagal byloje esančius dokumentus nėra galimybės nustatyti ŽŪB (duomenys neskelbtini) padarytos materialinės žalos dydį. Tokia apylinkės teismo išvada yra visiškai pagrįsta.

Byloje esančiame ŽŪB (duomenys neskelbtini) patikslintame civilinio ieškinio pareiškime (b.l. 177) buvo nurodyta, kad bendrovės automobilio (duomenys neskelbtini) vertė autoįvykio dienai buvo 41784 litai. Tai yra nurodyta ir prie ieškininio pareiškimo pridėtoje pažymoje (b.l. 152). Tokia pat automobilio vertė nurodyta ir civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) pažymoje (b.l. 184) Nors pirmos instancijos teismo posėdyje ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovas parodė, kad automobilio rinkos vertė iki autoįvykio buvo 55000 litų, tačiau pripažino, jog buhalterinė automobilio vertė yra 41784 Lt. Vadinasi, dėl automobilio vertės prieš autoįvykį ginčo nėra. Civilinio atsakovo pateiktame paskaičiavime nurodyta šio automobilio likutinė vertė- 5616 Lt. Civilinio ieškovo ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovas su tuo kategoriškai nesutinka ir nurodė, kad automobilis buvo apgadintas labiau nei nustatė UADB (duomenys neskelbtini), tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Po autoįvykio automobilis buvo grąžintas ieškovo atstovui (b.l. 17).

Be to, ieškovas reikalauja atlyginti ir po autoįvykio bankui sumokėtas palūkanas už paskolą, už kurią buvo pirktas autoįvykio metu sugadintas automobilis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis buvo pirktas būtent už paskolą, taip pat įrodymais nepagrindė ir sumokėtų palūkanų dydžio.

Esant šioms aplinkybėms, nėra jokios galimybės tiksliai apskaičiuoti padarytos žalos dydžio, todėl apylinkės teismo išvada, kad žalai apskaičiuoti reikalinga papildoma medžiaga, yra visiškai pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš UADB (duomenys neskelbtini) R. K., R. K., M. K., M. K., M. K. po 345,20 Lt kiekvienam, iš A.Z. priteisti R. K. 1200 Lt, R. K. 500Lt, M. K. 200 Lt, M. K. 200 Lt, M. K. 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.