Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2010-10-29 · Byla Nr. N-575-2522-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-10-29
Bylos Nr.
N-575-2522-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pažeidėjas
Ž. P.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2522/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarimo Ž. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) įgaliotas pareigūnas Ž. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. liepos 14 d. savo kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), esančioje Raudsparnės kaime, Kelmės rajone, medienos ruošimo lauko pavėsinėje, susitaręs dėl darbo laiko (8 valandos per dieną), aprūpinęs darbo medžiagomis ir įrankiais, leido dirbti darbuotojams S. R. ir A. L., su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 99 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus. Protokole Ž. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 21 d. nutarimu Ž. P. pripažino kaltu dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir skyrė 6 000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad 2009 m. liepos 14 d. Ž. P. priklausančioje kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) S. R. ir A. L. dirbo nelegaliai. Pažymėjo, kad jie dirbo atlygintinai – už pažadėtas atlikti paslaugas, nustatytu konkrečiu laiku, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įrankiais, jo suteiktomis darbui priemonėmis ir medžiagomis, jų atliekamas darbas buvo tiesiogiai susijęs su kaimo turizmo sodybos vykdoma ūkine veikla. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, nelegaliai dirbto darbo pobūdį, trukmę, nelegalių darbuotojų skaičių, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sudėtingą turtinę būklę bei gyvenamosios vietos seniūnijos itin teigiamą charakterizuojančią medžiagą.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. P. apeliaciniu skundu prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas. Anot jo, S. R. ir A. L. darbas negali būti vertinamas kaip nelegalus, nes jie padėjo jam (talkino) ir dirbo savanoriškai. Nurodo, kad su S. R. ir A. L. buvo sutarta ne dėl darbo funkcijos atlikimo, o dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo. Šie asmenys dirbo savarankiškai, nepaklusdami nustatytai darbo tvarkai, maistu rūpinosi patys, darbai truko tik pusdienį, darbo eigos jis nekontroliavo, atlyginimas pinigais nebuvo mokamas. S. R. dirbo už išvalytą prūdą, o A. L. – už pažadą nuvagoti bulves. Nurodo, kad jie yra kaimynai ir vieni kitiems padeda.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą, vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais motyvais. Papildomai nurodo, kad Ž. P. atsiliepime išdėstyti argumentai prieštarauja jo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad veika turi būti kvalifikuota kaip nelegalus darbas, tik nustačius būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių darbo santykių buvimo faktą, privalo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp Ž. P. ir S. R. bei A. L. buvo tam tikras susitarimas, tačiau, įvertinus jų pagrindu susiklosčiusių faktinių santykių pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka jį identifikuoti kaip darbdavio ir darbuotojų susitarimą. Šiuo aspektu įvertinama tai, kad Ž. P., S. R. bei A. L. sieja kaimynystės ir draugystės ryšiai. Tariamai nelegaliai dirbę asmenys nuo pat pradžių teigė, kad pas Ž. P. dirba mainais už sutartas paslaugas: S. R. – už išvalytą prūdą, A. L. – už pažadą išvagoti bulves, jokie piniginiai mokėjimai nebuvo atliekami, dirbo pirmą dieną, turėjo atlikti konkretų darbą, atitinkamai nužievinti lentas arba surinkti suolus (b. l. 5-6). Iš esmės analogiškus parodymus minėti asmenys davė ir pirmosios instancijos teisme. S. R. papildomai nurodė, kad į darbo vietą atvažiavo jam patogiu laiku, atsivežė ir savo įrankių, darbus pabaigė tą pačią dieną ir daugiau nedirbo (b. l. 37-38). A. L. papildomai nurodė, kad darbo procesui niekas nevadovavo, maisto atsiveže pats (b. l. 38). Pažymėtina, kad, įvertinus minėtų parodymų turinį, negalima vienareikšmiškai teigti, jog jie yra duodami siekiant Ž. P. padėti išvengti administracinės atsakomybės – jie iš esmės atitinka pirminius paaiškinimus, pakankamai detalizuoti, nurodyti faktai, kurie, pasitvirtintus kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami ir Ž. P. nenaudai. Be to, jie nėra paneigti kitais objektyviais įrodymais. VDI pareigūnai A. G. ir D. J. parodė, kad su galimai nelegaliai dirbusiais asmenimis nebendravo, iš kitų bendradarbių (konkrečios pavardės nenurodytos) suprato, kad jie dirbo ne pirmą dieną (b. l. 38-39). VDI pareigūnas Jonas A. M., apklausęs S. R. ir A. L., atkartojo tik jų rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, bet apie tai, kad S. R. ir A. L. būtų minėję, jog dirba jau ne pirmą dieną, nenurodė (b. l. 39). Byloje yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštas, kuriuo VDI buvo informuota apie galimai nustatytą nelegalaus darbo atvejį (b. l. 4), tačiau jis yra neinformatyvus, jokie konkretūs faktai nenurodyti. Iš šių aplinkybių matyti, kad VDI pareigūnai patikrinimo metu jokių objektyvių įrodymų iš anksčiau apie nelegalų darbą kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) neturėjo, vadovavosi tik prielaidomis, kurias susiejo su vėliau nustatytais faktais. Visi VDI pareigūnai patvirtino, kad patikrinimo metu S. R. ir A. L. dirbo prie suolų. Taigi, atliekamas darbas buvo susijęs su konkretaus rezultato pasiekimu, vienkartinio pobūdžio, kas iš esmės yra būdinga civiliniams, bet ne darbo teisiniams santykiams. Pažymėtina, kad S. R. yra stalius, baldžius, įgijęs dailidės specialybę (b. l. 37), todėl visai tikėtina, kad Ž. P. į jį kreipėsi kaip į specialistą dėl konkretaus darbo atlikimo – suolų ir stalų surinkimo. Nenustatyta, kad buvo atliekamos darbinės funkcijos, jos, kaip tokios, neįvardintos ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Tai, kad S. R. ir A. L. dirbo paklusdami darbdavio nustatytai tvarkai, jo vadovaujami, taip pat nėra vienareikšmiškai įrodyta. VDI patikrinimo metu Ž. P. S. R. bei A. L. darbo vietoje nerastas, kitų darbuotojų, kurie jiems vadovavo, taip pat nebuvo. Iš pateiktų nuotraukų (b. l. 8-10) matyti, kad S. R. ir A. L. nebuvo darbo procese aprūpinti specialia apranga – jie vilkėjo kasdienius rūbus. Abu tariamai nelegaliai dirbę asmenys nurodė, kad atsivežė ir savo įrankių, maistu rūpinosi patys, S. R. paaiškino, kad į darbo vietą atvažiavo jam patogiu laiku. Nors minėtų asmenų rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 5-6) užfiksuota, kad jie dirbo nuo 8 val. iki 17 val., tačiau neaišku, ar taip fiksuotas faktiškai tik tą dieną turėtas dirbti darbo laikas ar susitarimas dėl nuolatinio darbo laiko režimo nustatymo. Be to, vien šio fakto, nesant kitų patikimų duomenų, neužtenka susiklosčiusiems darbo teisiniams santykiams pagrįsti.

Taigi, iš byloje esančios medžiagos nematyti, kad S. R. ir A. L. dirbant Ž. P. priklausančioje kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), esančioje Raudsparnės kaime, Kelmės rajone, buvo atliekama tęstinio pobūdžio veika, darbas vyko organizuotai, paklūstant darbdavio nustatytai tvarkai, neįrodyta, kad buvo susitarta dėl konkrečios darbo funkcijos.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Ž. P. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ž. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius