Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1973-12-24 Klaipėdos m. teismo pagal LTSR BK 90 str. 2 d., 146 str. 2 d., 16 str. 147 str. 2 d. - 3 m. laisvės atėmimo;

2) 1975-01-07 Klaipėdos m. teismo pagal LTSR BK 146 str. 2 d., 16 str. 147 str. 2 d., 250 str. - 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

3) 1980-12-09 Šiaulių m. teismo pagal LTSR BK 90 str. 2 d., 146 str. 2 d. - 4 m. 6 mėn. 1. atėmimo;

4) 1986-03-14 Šiaulių m. teismo pagal LTSR BK 146 str. 3 d. - 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

5) 1993-01-29 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 146 str. 3 d. - 5 m. laisvės atėmimo;

6) 1998-09-14 Kauno apygardos teismo pagal LR BK (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 105 str. 11 p. - 14 m. laisvės atėmimo, 2012-04-13 atlikęs bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2018-08-25, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 2.40 promilės girtumas), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto metu, sudavė vieną kartą metaliniu ramentu kaimynui R. L. per galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. L. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju R. V. parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltę pilnai pripažįsta, labai gailisi. Psichiatrinėse ar narkologinėse ligoninėse niekada nesigydė, jokiose įskaitose niekada nebuvo įrašytas. Iki 2018 m., maždaug rugsėjo mėnesio gyveno nuomojame name adresu (duomenys neskelbtini). 2018-08-25, apie 12.30 val., pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atvažiavo bendradarbis, vardu E., su kuriuo kartu išgėrė 0.7 1 butelį degtinės. Apie 15.00 val. draugas išvažiavo, jis liko namuose kartu su sugyventine. Tą pačią dieną, tikslaus laiko nepamena, būdamas prie savo namų lauko terasoje, išgirdo, kad kaimynė, gyvenanti šalia esančiame name - (duomenys neskelbtini), pro atidarytą pirmo aukšto langą pradėjo be priežasties šaukti, kad jis alkoholikas. Jis jai taip pat kažką atsakė, ką būtent - nepamena. Po ko nurodytame name, kur stovėjo minėta kaimynė, prie jos priėjo jos sūnus R., kurio pavardės nežino, kuris stovėdamas su minėta kaimyne, savo motina, kambaryje pro pravertą langą pradėjo jam taip pat pradėjo šaukti, kad jis alkoholikas, mosikavo per langą iškištu ramentu. Jis tuomet priėjo arčiau kaimynų namo, o būtent prie jų kambario pirmame aukšte esančio lango, ir per langą pagavo už iškišto ramento. Tada kaimynas trenkė jam ramentu į galvą, o jis ištraukė tą ramentą jam iš rankų bei kaimynui trenkė atgal. Nešinas ramentu jis išėjo į savo namo terasą, kur jį numetė. Netrukus pas jį atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Pareigūnams savo galvoje atsiradusio gumbo nerodė, nes konfliktas jam pasirodė visiškai nereikšmingas, ir jam gėda buvo skustis dėl kaimynų. Pas medikus niekur po konflikto nesikreipė. Su minėtais kaimynais anksčiau jokių konfliktų nebuvo, o maždaug nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio jie išsikėlė gyventi kitu adresu, daugiau su minėtais kaimynais nekonfliktavo (b. l. 49-51).

Nukentėjusysis R. L. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Į jų gyvenamojo namo ketvirtą butą atsikraustė kaimynas, vardu R.. Pastarasis nuo pirmų dienų būdamas neblaivus kėlė konfliktus, kabinėjosi prie namo gyventojų be aiškios priežasties. Dėl jo agresyvaus ir netinkamo elgesio buvo kreiptasi į policijos komisariatą, buvo parašytas pareiškimas. 2018-08-25 apie 15.00 val. būdamas neblaivus R. priėjęs prie jo mamos kambario lango triukšmavo, keikė ją necenzūriniais žodžiais, šūkavo, kad padegs šiuos namus. Kadangi jis pats buvo išvykęs, mama iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai nuramino kaimyną, o mama rašyti pareiškimą atsisakė. Apie 16.30 val. jam grįžus namo, pastebėjo po kiemą vaikštantį neblaivų kaimyną. Būdamas kambaryje išgirdo kaip mama barasi su R.. Atėjęs į mamos kambarį pastebėjo, kad prie atidaryto lango stovėjo mama, laikydama rankoje savo metalinę lazdelę. Šios lazdelės vieną galą laikė rankoje pagriebęs kaimynas. Jis staigiai priėjo prie mamos, kadangi kaimynas tempė laikomą lazdelę link savęs, pasilenkė prie mamos, tam, kad galėtų ją atitraukti nuo lango, tuo metu R. iš mamos rankos ištraukė lazdelę ir ja sudavė jam vieną kartą į galvos sritį. Lazdelės kotas nuo smūgio susilenkė. Jam galvoje atsirado gumbas. Atsitraukęs nuo lango, jis iškvietė policiją, o mama toliau barėsi su kaimynu. Atvykę pareigūnai sulaikė kaimyną, kuris jau buvo savo namuose. Į ligoninę jis nesikreips. Įvykį matė jo mama G. S.. Lazdelės metalinį kotą jis išlygino, prašo ikiteisminio tyrimo nepaimti lazdelės, kadangi be jos mama nesugeba vaikščioti (b.1. 15-17). Papildomai apklaustas jis parodė, kad pilnai pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, jog kai 2018-08-25 apie 16.30 val., buvęs kaimynas R. trenkė jam metaline lazda į galvą, padarydamas guzą galvoje ir sukeldamas fizinį skausmą, papildomai paaiškino, kad po įvykio daugiau su kaimynu nebendravo, pastarasis grįžęs iš policijos, daugiau pas juos nėjo, daugiau jokių konfliktų nebuvo, o maždaug po mėnesio kažkur 2018 m., rugsėjo mėnesį, kaimynas išsikėlė, šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), jis nebegyvena, nuo to laiko daugiau jo nematė. Po konflikto, kai kaimynas jam trenkė, į medikus daugiau niekur dėl šio sužalojimo nesikreipė, tik nuvykęs su policijos siuntimu pasidarė abdukciją. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau civilinio ieškinio nereikš. Taip pat nuo smūgio buvo sulenkta mamos lazdelė, tačiau jie patys lazdelę atlenkė atgal, lazdelė nesugadinta, žala nepadaryta. Sutinka, kad byla būtų užbaigta supaprastinta tvarka baudžiamuoju įsakymu (b. l. 35B-35C).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2996/2018 (01) (specialistė K. G.), nurodyta, kad R. L. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laikotarpiu, ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21).

Liudytoja G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi R. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Prieš mėnesį laiko (iki apklausos dienos 2018-08- 28), adresu (duomenys neskelbtini), atsikraustė naujas kaimynas, vardu R., kuris nuomojasi butą iš jų kaimynės R.. Jis nuo pirmų dienų būdamas neblaivus kėlė konfliktus, kabinėjosi prie namo gyventojų be aiškios priežasties. Dėl jo agresyvaus ir netinkamo elgesio prieš kelias dienas kiti kaimynai kreipėsi į policijos komisariatą, bei jie parašė pareiškimą. 2018-08-25 apie 15.00 val., ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), ir išgirdo, kaip kaimynas R. kieme prie jos buto langų triukšmauja, rėkauja. Ji priėjo prie lango iš paprašė, jog jis nusiramintų. Tada neblaivus kaimynas R. priėjęs prie jos kambario lango, pamatė, kad ji yra kambaryje, pradėjo dar daugiau rėkti, ją užgaulioti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, žodžiais grasino, kad padegs jų namą, kad papjaus ją. Ir nors Romas jokių veiksmų įvykdyti savo grasinimus nesiėmė, ji labai išsigando jo tokių išsakytų grasinančių žodžių. Kaimynas stovėjo visai šalia pat jos atidaryto buto lango, todėl ji pamatė, jog kaimynas yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli. Tada ji iš kambario per atidarytą langą kaimynui R. pasakė, jog paliktų ją ramybėje ir eitų prasiblaivytų. R. nereagavo į prašymus nusiraminti, toliau rėkavo, keikėsi, tada ji iškišo per langą savo metalinę lazdelę, su kuria ji vaikšto, ir pamojavo jam ta lazdele per langą, kad jį pagėdintų ir kad jis pasitrauktų nuo lango. Tuo momentu R. griebė lazdelę ir jėga ištraukė jai iš rankų. Tada prie lango pribėgo jos sūnus R. L., kuris tuo metu buvo namuose, ir pribėgęs prie lango, žodžiais pradėjo ją ginti, pradėjo sakyti kaimynui, kad šis nesikabinėtų prie jos ir paliktų juos ramybėje. Tuo metu kaimynas laikė savo rankoje jos lazdelę, užsimojo lazdele į sūnų ir vieną kartą trenkė sūnui per galvą. Sudavęs smūgį kaimynas pasitraukė nuo lango ir pasiėmęs jos lazdelę, nuėjo pas save, matė, jog jis padėjo lazdelę savo verandoje. Ji iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, matė, jog R. policija išvežė, todėl ji nuėjo ir iš verandos pasiėmė savo lazdelę. Sūnui R. nuo to, kad jam trenkė kaimynas, ant galvos liko „guzas“, į medikus sūnus nesikreipė (b. l. 23-24).

Liudytoja policijos pareigūnė E. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto patrulių rinktinės 2- osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2018-08-25 dirbdama kartu su kolegomis D. V. ir E. B. apie 15.30 val., iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėja skundžiasi savo neblaivaus kaimyno elgesiu. Atvykus minėtu adresu, j juos kreipėsi G. S., kuri paaiškino, jog kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo, R. V., šiandien būdamas neblaivus, sukėlė žodinį konfliktą, kuriuo metu iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Jie pasiūlė pranešėjai rašyti pareiškimą, tačiau ji nuo pareikšimo atsisakė, todėl jie išvyko. Maždaug po valandos apie 16.30 val., iš budėtojo gavo nurodymą vėl nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos sūnui kaimynas trenkė per galvą. Vėl pakartotinai atvykus minėtu adresu namuose kartu su G. S. jau buvo ir jos sūnus R. L., kuris paaiškino, jog ką tik. t. y. 2018-08-25. apie 16.20 val., kaimynas R. V. vėl susikonfliktavo su jo motina G. S., bei konflikto metu kaimynas buvo priėjęs prie jų buto (duomenys neskelbtini), lango, kur stovėjo jo motina G. S., ir stvėręs už motinos laikytos rankose lazdos, pradėjo ją atiminėti. Tada R. L. griebęs už lazdos padėjo ją atiminėti iš kaimyno rankų, tačiau kaimynas ištraukė tą lazdą jiems iš rankų ir trenkė ta lazda R. L. per galvą. Pokalbio metu nukentėjęs R. L. parodė jiems „guzą“ galvoje, kuris akivaizdžiai metėsi plaukuotoje nukentėjusiojo galvos dalyje. Aplinkybių pasiaiškinimui, jie nuėjo pas R. L. nurodytą kaimyną R. V., kuris tuo metu buvo prie savo buto durų, ir buvo akivaizdžiai neblaivus. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, R. V. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, užgaulioti pranešėją G. S.. Pradėjo aiškinti, kad ji pati kalta dėl konflikto, tačiau nieko konkretaus nepaaiškino, tik keikėsi. Aiškinimosi metu įtariamasis nesiskundė, kad konflikto metu jam buvo trenkta atgal, jokių smurto žymių ant savęs nerodė. Tolimesniam aiškinimuisi R. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 26-27).

Liudytojas policijos pareigūnas D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto patrulių rinktinės 2- osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018-08-25 dirbdamas kartu su kolegėmis E. B. ir E. K. apie 15.30 val., iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėja konfliktuoja su neblaiviu kaimynu. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi G. S., kuri paaiškino, jog jos kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo, R. V., gyvenantis šalia esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sukėlė žodinį konfliktą, kuriuo metu iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Pranešėjai išaiškino teisę rašyti pareiškimą, tačiau ji nuo pareiškimo atsisakė, todėl jie išvyko. Maždaug po valandos, apie 16.30 val., iš budėtojo gavo nurodymą vėl nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos sūnui kaimynas trenkė per galvą. Vėl pakartotinai atvykus minėtu adresu namuose kartu su G. S. jau buvo dar ir jos sūnus R. L., kuris paaiškino, jog ką tik neseniai, t. y. 2018-08-25, apie 16.20 val., kaimynas R. V. vėl susikonfliktavo su jo motina G. S., kai ji buvo prie atidaryto lango, o kaimynas buvo kieme prie buto langų. R. L. paaiškino, jog konflikto metu kaimynas buvo priėjęs prie jų buto (duomenys neskelbtini), kambario lango, kur stovėjo jo motina G. S., ir stvėręs už motinos laikytos rankose lazdos, su kurios pagalba ji vaikšto, pradėjo ją atiminėti. Tada R. L. griebęs už motinos lazdos padėjo savo motinai atgal atiminėti lazdą iš kaimyno rankų, tačiau kaimynas jėga ištraukė tą lazdą jiems iš rankų ir trenkė ta lazda R. L. per galvą, po ko pasiėmęs pasišalino. Pokalbio metu nukentėjęs R. L. parodė jiems sumušimą galvoje. Nukentėjusiojo galvos plaukuotoje dalyje akivaizdžiai metėsi guzas. R. L. parašė pareiškimą. Aplinkybių pasiaiškinimui, nuėjo pas R. L. nurodytą kaimyną R. V., kuris tuo metu buvo savo bute (duomenys neskelbtini). R. V. buvo akivaizdžiai neblaivus. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, R. V. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, užgaulioti pranešėją G. S.. R. L.. pradėjo sakyti kad kaimynė G. S. pati kalta dėl konflikto, kad ji “pati lenda“ prie jo ir sugyventinės. kabinėjasi prie jų, vadino G. S. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Aiškinimosi metu įtariamasis nieko nesakė, kad konflikto metu kaimynai jam taip pat trenkė, nesiskundė, kad jam kažką skaudą, jokių smurto žymių ant savęs nerodė, aš ant jo jokių smurto žymių nematė. R. V. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 29-31).

Liudytoja policijos pareigūnė E. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto patrulių rinktinės 2- osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2018-08-25 dirbdama kartu su kolegomis D. V. ir E. K. apie 15.30 val., iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėja konfliktuoja su neblaiviu kaimynu. Atvykus minėtu adresu, kreipėsi G. S., kuri paaiškino, jog jos kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo, R. V., gyvenantis šalia esančiame (duomenys neskelbtini), šiandien būdamas neblaivus, sukėlė žodinį konfliktą, kuriuo metu iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Pranešėjai išaiškino teisę rašyti pareiškimą, tačiau ji nuo pareiškimo atsisakė, todėl jie išvyko. Maždaug po valandos apie 16.30 vai., iš budėtojo gavo nurodymą vėl nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos sūnui kaimynas trenkė per galvą. Pakartotinai atvykus minėtu adresu namuose kartu su G. S. jau buvo dar ir jos sūnus R. L., kuris mums paaiškino, jog ką tik neseniai, t. y. 2018-08-25, apie 16.20 val., kaimynas R. V. vėl susikonfliktavo su jo motina G. S., kai ji buvo prie atidaryto lango, o kaimynas buvo kieme prie buto langų. R. L. paaiškino, jog konflikto metu kaimynas buvo priėjęs prie jų buto (duomenys neskelbtini), lango, kur stovėjo jo motina G. S.. ir stvėręs už motinos laikytos rankose lazdos, su kurios pagalba ji vaikšto, pradėjo ją atiminėti. Tada R. L. griebęs už motos lazdos padėjo savo motinai atgal atiminėti lazdą iš kaimyno rankų, tačiau kaimynas ištraukė tą lazdą jiems iš rankų ir trenkė ta lazda R. L. per galvą, po ko pasiėmęs motinos lazdą pasišalino. Pokalbio metu nukentėjęs R. L. parodė jiems sumušimą galvoje. Nukentėjusiojo galvos plaukuotoje dalyje ji palietė ir pajuto guzą. R. L. parašė pareiškimą. Aplinkybių pasiaiškinimui, nuėjo pas R. L. nurodytą kaimyną R. V., kuris tuo metu buvo savo bute (duomenys neskelbtini), prie tvoros buvo padėta ir G. S. lazda. R. V. buvo akivaizdžiai neblaivus. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, R. V. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, užgaulioti pranešėją G. S.. Pasakė, kad jis bus sulaikomas už tai. kad panaudojo smurtą kaimyno atžvilgiu. R. V. nieko nesugebėjo jiems paaiškinti, nes buvo stipriai neblaivus, nieko nepaaiškino, ar sumušė kaimyną R. L., ar jam trenkė ar ne, nesugebėjo paaiškinti, tik pradėjo sakyti kad kaimynė G. S. pati kalta dėl konflikto, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Aiškinimosi metu įtariamasis nieko nesakė, kad konflikto metu kaimynai jam taip pat trenkė, nesiskundė, kad jam kažką skaudą, jokių smurto žymių ant savęs nerodė. R. V. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 33-35)

Iš Bendrojo pagalbos centro buvo išreikalauti pagalbos kvietimo skambučių garso įrašai (b. l. 7), kurie buvo apžiūrėti (b. l. 8-11).

2018-08-25 17.36 val. R. V. buvo nustatytas 2.40 promilių girtumas, tai užfiksuota alkotesterio pažymoje (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, R. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis R. V. iš esmės pripažino kilus konfliktui nukentėjusiajam R. L. trenkęs ramentu (metaline lazdele) į galvos sritį, kita vertus, pažymėjo, kad tai buvo atsakas į tokius pat neteisėtus kaimyno veiksmus jo atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę pagrindžia nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo R. L., liudytojos G. S. parodymai, taip pat liudytojais apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimai, kompetentingos specialistės išvada dėl nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų masto, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jo veiksmus išprovokavo neteisėtas nukentėjusiojo elgesys, be jo paties parodymų, jokie kiti bylos įrodymai nepatvirtina. Byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad įvykio metu R. V. buvo neblaivus, spręstina, kad tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, remiantis liudytojų parodymais, būdamas neblaivus, konfliktus kaltinamasis linkęs kelti dažnai, matyti, jog dėl netinkamo kaltinamojo elgesio tą pačią dieną dar prieš aktualų įvykį buvo kviesti policijos pareigūnai. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka nustatyti, kad R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto metu, sudavė vieną kartą metaliniu ramentu kaimynui R. L. per galvą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. L. sveikatą. Teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, tyčia šiuo atveju neapibrėžta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro bendrą išvadą, kad R. V. padaryta veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 70-71, 72-75).

Skirdamas bausmę R. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, nukentėjusysis sužalotas nežymiai. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. V. – vyresnio amžiaus, dirbantis, administracine tvarka baustas, praeityje teistas, paskutinįjį kartą už nužudymą, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.). Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas bausmės dydis (vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė) šiuo atveju taipogi yra adekvatus. Skirtini ir tam tikri įpareigojimai. Teismo vertinimu, minėta bausmė, atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

LR BPK 140 str. tvarka R. V. laikinai sulaikytas nuo 2018-08-25 17.11 val. (b. l. 39) iki 2018-08-26 18.17 val. (b. l. 44). Šis laikas, t.y. viena diena, įskaitytinas į skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65, 66 str.). Tyrimo metu R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat tęsti darbą, o pastarojo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat tęsti darbą, o pastarojo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2018-08-25 17.11 val. iki 2018-08-26 18.17 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.