Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Nevardauskis,D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. surašytas adm.teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-06-11, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), radęs, pasisavino 100 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną S. G. (IMEI: (duomenys neskelbtini)), kuris priklausė L. K.. Tokiais savo veiksmais D. T. teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

D. T., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltu neprisipažino, ir parodė, kad 2015 m. birželio 11 d. mobilaus ryšio telefono nerado ir jo neėmė.

Surašant adm.teisės pažeidimo protokolą, buvo remtasi administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2),L. K. pranešimu (b. l. 3), L. K. paaiškinimu (b. l. 4), G. J. paaiškinimu, kuriame jis nurodo, kad 2015-06-11 D. T. atėjo pas jį į namus ir paprašė nunešti į lombardą parduoti mobilų telefoną. Nunešęs telefoną į lombardą, jį pardavė ir gavo 40 eurų (b. l. 5), paėmimo protokolu (b. l. 7), pakvitavimu (b. l. 8), nutarimu nutraukti mobiliojo ryšio telefono paiešką (b. l. 9), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 19).

Paminėtoje bylos medžiagoje nėra jokių tiesioginių įrodymų, faktinių duomenų, leidžiančių laikyti D. T. kaltę įrodyta. Atvirkščiai – nors G. J. nurodo D. T. paprašius parduoti telefoną lombarde, tačiau visiškai nesiaiškinta, kokias telefono įgijimo aplinkybes jis nurodė G. J.. Jei laikyti pagrįstu G. J. tvirtinimą, kad D. T. perdavė jam pardavimui telefoną, su D. T. visiškai nesiaiškinta apie šio telefono įgijimo aplinkybės, todėl nebuvo tikrinamos jokios galėjusios būti D. T. pateiktos telefono įgijimo versijos.

Turint dėmesyje tai, kad D. T. kategoriškai neigia pasisavinęs, neišsiaiškinus esminių, bylos aplinkybių, esant nurodytiems esminiams bylos medžiagos trūkumams, nėra galimybės teisme nagrinėti adm.teisės pažeidimo bylos ir spręsti galimą D. T. kaltės klausimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, kurie byloje yra prieštaringi. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių, tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. N575-5351/2010).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pildymui, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. reikalavimų (LR ATPK 280 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria

G. P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatui papildomam tyrimui administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.6-524-412/2015, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas D. T..

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Pasvalio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Nevardauskis