Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant V. B. , dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Reginai Makarevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. F. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 148 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., 9d. paskirtos bausmės subendrintos su 2006-12-11 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2007-03-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. nuteistas už tai, kad jis 2002m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, name, sodų bendrijoje „Šaltinis“, esančiame Šlienavos kaime, Kauno rajone, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas susidorojimu, reikalavo nepilnametės L. G. , kad ji elgtųsi pagal jo nurodymus tai yra nusirengtų nuogai, būtų tam tikrose pozose, kuriose prieš nukentėjusiosios valią fotografavo, šiais savo veiksmais tyčia varžė nepilnametės L. G. veiksmų laisvę.

Be to, tuo pačiu metu, tai yra 2002m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, sodų bendrijoje „Šaltinis“, esančiame Šlienavos kaime, Kauno rajone, grasindamas susidorojimu ir panaudodamas psichinę prievartą bei fizinį smurtą, tai yra suduodamas smūgius rankomis į galvą, spirdamas į šoną, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja L. G. , prieš jos valią.

Be to, D. F. sistemingai, laikotarpyje nuo 2002 metų birželio mėnesio iki 2003 metų vasario mėnesio, naudodamas psichinę prievartą, baugino nepilnametę L. G. , kad išplatins jos nuogos nuotraukas mokykloje ir internete, tokiu būdu terorizavo L. G. .

Be to, D. F. 2003 metų sausio mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, patalpindamas nuogos nepilnametės L. G. nuotraukas internete, paskleidė tikrovės apie ją neatitinkančias žinias, tuo pažemindamas nepilnametę L. G. .

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. F. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, jog teismo nuosprendis yra labai griežtas. Jis nurodo, jog jis su nukentėjusiąja draugavo apie metus laiko, su ja palaikė ryšį telefonu ir niekada neprieštaravo prieš jų susitikimus, jie bendravo kitų asmenų akivaizdoje, fotografuotis ji sutiko už atlygį, pinigine išraiška. Be to, jis nurodo, jog nukentėjusioji jo ikiteisminiame tyrime neatpažino, kaip ir jos močiute, pradžioje ikiteisminio tyrimo nurodė, kitą gyvenamąją vietą, o visa tai ji darė be prievartos, šiame epizode jis prisipažino dalinai ir tuo prisidėjo prie nusikaltimo išaiškinimo. Taipogi, skunde nurodoma, jog tą faktą, jog jis su nukentėjusiąją tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, neigė tiek jis, tiek nukentėjusioji, ir dėl šio nusikaltimo jis yra neteisingai nuteistas, o kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajai tai jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal LR BK 140 str., o dėl šio nusikaltimo nukentėjusioji skundu niekur nesikreipė ir praėjus 4 metams po įvykio artimųjų priversta parašė skundą. Taip pat, jis nurodo, jog dėl LR BK 145 str. 2 d., 154 str. 1 d., prisipažįsta kaltas, dėlto labai gailisi ir išgyvena. Nuteistasis teismo prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi įsidukrinęs 4 metų amžiaus dukrą, kurios motina uždarbiauja Anglijoje, jis mergaitę augino iki suėmimo, šiuo metu ją prižiūri jo ligoti tėvai.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, bausmę švelninti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. F. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Iš skundo motyvų galima suprasti, jog nuteistasis ginčija įvykio aplinkybes, tačiau šiuo skundu nuteistasis prašo švelninti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas tai vertina kaip vieną iš esminių apeliacinio skundo argumentų.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai D. F. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 148 str. 1 d., 150 str. 3 d., 145 str. 2 d., 154 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko ji nėra aiškiai per griežta. Bausmė D. F. yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad D. F. padarė nepilnametės nukentėjusiosios L. G. atžvilgiu keturis nusikaltimus, vienas iš jų priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 6 d.), teismas įvertino ir tai, kad kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino ir nesigaili, be to, teismas dar atsižvelgė ir į tai, kad D. F. anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad nuteistasis D. F. sistemingai daro seksualinius nusikaltimus, kas rodo jo pavojingumą visuomenei. Visa aukščiau išvardinta byloja apie tai, kad nuteistasis nėra linkusi taisytis asmenybė, jis yra linkusi nusikalsti asmenybė, tai išvadų nedaranti iš ankstesnių teistumų asmenybė. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str.) , o ne švelnesnė bausmės rūšis, o būtent, teismo nuomone, LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, nes nuteistasis pagal nusikaltimo darymo pobūdį yra pavojingas visuomenei. Kolegija konstatuoja, jog teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, už padarytas nusikalstamas veikas, kurių dydis parinktas sankcijos ribose, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę įstatyminio pagrindo nėra.

Nuteistasis skunde nurodo, jog jis su nukentėjusiąja draugavo, susitikinėdavo su ja ir, kad jis ją fotografavo už piniginį atlygį, kolegija tokį skundo motyvą atmeta, kaip nepagrįstą.

Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog ji patikėjusi, kad nuteistasis yra foto agentūroje dirbantis fotografas, todėl ji sutiko fotografuotis savo noru ir su juo važiavo kartu į sodų bendrijoje esantį namą, tačiau padaręs keletą nuotraukų, siūlė fotografuotis nuogai, jai atsisakius tai daryti, D. F. grasino susidorojimu. Savo mobiliuoju telefonu jis kalbėjo rusų kalba, kurios ji nesupranta, o po to D. F. jai sakęs, kad atvažiuos draugai ir ją žagins. Grasino, kad užkas netoliese esančiame miškelyje. Jai priešinantis, D. F. nutraukė jos liemenuką. Fotografavo ją nuogą. Už nuotraukas kaltinamasis pinigų jai nemokėjo ir nesiūlė.

Be to, nuteistasis skunde nurodo, jog jis su nukentėjusiąja lytinių santykių neturėjo, tai tvirtino, net ir pati nukentėjusioji, todėl veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal LR BK 140 str., už tai, kad jis tik sudavė smūgį nukentėjusiajai, tokį skundo motyvą kolegija atmeta, kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nukentėjusioji tvirtino, kad nuteistasis D. F. grasindamas susidorojimu su nukentėjusiąja liepė įsikišti, jo paduotą vibratorių, į lytinius organus ir vėl ją fotografavo. Po to jis priėjęs ją glostė, ji traukėsi. Prievarta paguldė ant lovos, laižė jos lytinius organus. Jai bandant priešintis smūgiavo jai į galvą, tampė už plaukų, prievarta įkišo į burną savo lytinį organą, šį faktą ji tvirtino viso proceso metu. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis grasindamas susidorojimu ir panaudodamas psichinę prievartą bei fizinį smurtą, įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios burną, tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete L. G. prieš jos valią. D. F. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 150 str. 3d., o ne kaip LR BK 140 str., t.y. fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, jog teismui netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų E. L. G. , D. Gigelienės, J. S. , G. R. , M. Urbonaitės ir A. J. parodymais nebuvo jokio įstatyminio pagrindo, jie teismo posėdžio metu patvirtino ir išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybes, jų parodymai tarpusavyje yra susiję ir vienas kitam neprieštarauja.

Taip pat, nuteistasis skunde nurodė, jog teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog jis turi įsidukrinęs 4 metų dukrą, kurios motina uždarbiauja užsienyje ir, kad šiuo metu jo dukra gyvena su jo ligotais tėvais, kolegija šį skundo motyvą atmeta, kaip nepagrįstą, o būtent, kad mergaitė turi savo biologinę motiną, kuri nėra mirusi ir kuri pati gali rūpintis savo vaiku, sugrįždama iš užsienio ir dirbdama legalų darbą Lietuvoje.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. F. apeliacinį skundą atmesti.