- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-284/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas, Jonas Algimantas Venckus, Elena Vainienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. Z.
- Advokatai
- Isaakas Kaplanas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. nuteista už tai, kad 2006 m. liepos 13 d., apie 16 val., sąvartyne, esančiame Klaipėdos rajono Kalotės kaime, apsvaigusi nuo alkoholio, buitinio konflikto su Aldona S. A. metu du kartus peiliu dūrė A. S. A. į krūtinę, padarė du durtinius-pjautinius kiaurinius krūtinės ląstos sužalojimus krūtinės dešinėje pusėje. Smūgiais peiliu buvo sužalotas dešinysis plautis, įpjauta į viršutiniąją tuščiąją veną (magistralinė kūno kraujagyslė). Dėl A. Z. veiksmais sunkiai sutrikdytos nukentėjusiosios sveikatos nukentėjusioji A.S. A. įvykio vietoje nukraujavo ir mirė. Taip A. Z. tyčia nužudė A. S. A. .
Šalies argumentai
Nuteistoji A. Z. apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti jos bylą iš naujo ir sušvelninti jai paskirtą bausmę.
Apeliantė skunde nurodo, kad 2006 m. liepos 13 d. ryte ji buvo užėjus pas I. (F.) ir ten išgėrė. Po to grįžo į savo namelį ir nuėjo miegoti. Eidama keliu nieko nesutiko. Savo sugyventinio nematė. Jos sugyventinis dažnai pykosi su nukentėjusiąja dėl pastarosios neprižiūrimų šunų ir grasino ją už tai nužudyti. Su nukentėjusiąją kartais pykdavosi ir ji. Liepos 12 d. jos sugyventinis norėjo eiti pas nukentėjusiąją aiškintis dėl šunų, bet ji jo neleido. Apie nukentėjusiosios mirtį ji sužinojo iš pareigūnų. Iš kur atsirado prie jos lovos spintelės peilis nežino. Mano, kad, jai miegant, peilį galėjo padėti bet kuris sąvartyno gyventojas. Ant jos drabužių ir žemės buvo rasta kraujo, nes prieš pusantros savaitės iki įvykio jos sugyventinis ją buvo sumušęs. Mano, kad liudytojų parodymai nėra teisingi, nes jie vartoja alkoholį. Ji su L. D. nebendravo, su pastarosios kompanija bendravo jos sugyventinis V. V.
Apeliantė prašo skiriant jai bausmę atsižvelgti į tai, kad ji serga cukralige ir tuberkulioze.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė nuteistoji A. Z. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. A. Z. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. ir ji pagrįstai už šio nusikaltimo padarymą nuteista.
Apeliantė savo apeliaciniame skunde iš naujo dėsto visas įvykio aplinkybes, kurios išsamiai ir visapusiškai buvo ištirtos ir išnagrinėtos apygardos teisme, ir formuluoja du prieštaringus prašymus: vienu atveju prašo išnagrinėti bylą iš naujo, kitu atveju – sušvelninti jai paskirtą bausmę.
Dėl apeliantės prašymo iš naujo išnagrinėti bylą
Apeliantė savo skunde nedetalizuoja kokias aplinkybes iš naujo turėtų ištirti apeliacinės instancijos teismas, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji neigia savo kaltę.
Nors apeliantė neigia peiliu dūrusi nukentėjusiajai A. S. A. , tačiau visuma byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo patikrintų įrodymų patvirtina, kad A. S. A. peiliu nužudė būtent A. Z. .
Teismas savo išvadą dėl A. Z. kaltės nužudžius A. S. A. grindė liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, daiktiniais įrodymais ir kitais bylos duomenimis bei šių duomenų analize.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Z. buitinio konflikto su A. S. A. metu du kartus peiliu dūrė A. S. A. į krūtinę, šiais veiksmais sunkiai sutrikdydama nukentėjusiosios sveikatą, dėl ko pastaroji mirė. Nors apeliantė neprisipažįsta nužudžiusi A. S. A. , tačiau ji neneigia, kad su nukentėjusiąja kartais pykdavosi. Tai, kad nuteistoji ir nukentėjusioji dažnai bardavosi dėl šunų ir kačių patvirtino ir liudytoja L. D. Liudytoja L. D. teisme parodė, kad girdėjo kaip įvykio dieną barėsi nukentėjusioji A. (A.) ir nuteistoji A.(Z.), o tuoj po girdėto barnio, A. S. A. beeidama krito ant žemės. Liudytojai priėjus prie nukentėjusiosios, ši pakėlusi galvą ištarė nuteistosios vardą - ,,A., A.“ ir po to nurimo (t. 3, b. l. 112-113). Liudytojos L. D. parodymus, kad nukentėjusioji po patirtų sužalojimų dar kurį laiką galėjo eiti ir judėti, patvirtino ir teismo ekspertai (t. 1, b. l. 78-80). Liudytojas V. V. parodė, kad įvykio dieną netoli savo buveinės girdėjo moters, bet ne nuteistosios, šūktelėjimą „ai“, o po to netrukus prie jo buveinės priėjo nuteistoji ir pasakė, kad nudūrė „kačergą“ (nukentėjusiąją A. S. A.) (t. 3 , b. l. 68-71). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iš nuteistosios gyvenamosios pašiūrės buvo išimtas buitinis peilis su dėmėmis, panašiomis į kraujo dėmes (t. 1, b. l. 123-138). Iš serologijos ir DNR specialistų išvados matyti, kad ant įvykio vietos apžiūros metu išimto peilio rastas moters kraujas, nepriklauso nuteistajai (t. 1, b. l. 94-101). Apeliantė negalėjo paaiškinti iš kur jos buveinėje atsirado kruvinas peilis. Jos paaiškinimas, kad jį galėjo padėti bet kuris sąvartyno gyventojas yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Be to, ant iš įvykio vietos paimtų A. Z. džinsinių kelnių ir bliuzono rasta žmogaus kraujo pėdsakų. Nors apeliantė teigia, kad kraujas galėjo būti likęs iš anksčiau, nes neva prieš pusantros savaitės iki įvykio jos sugyventinis ją buvo sumušęs, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai iš bylos medžiagos matyti, kad pati apeliantė buvo agresyvi, linkusi į konfliktus ir nevengianti vartoti fizinį smurtą.
Nors kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje esantys įrodymai nėra tiesioginiai, tačiau baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Be to, ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl A. Z. kaltės pagrįstos tinkamu byloje esančių įrodymų viseto įvertinimu.
Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliantė daro prielaidą, kad nužudyti nukentėjusiąją galėjo jos sugyventinis V. V. .
Ši apeliantės versija buvo tirta pirmosios instancijos teisme ir teismas padarė išvadą, kad tokių įrodymų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apygardos teismo išvada, nes byloje nėra duomenų, pagal kuriuos kolegija padarytų priešingą išvadą.
Kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad A. Z. suduodama smūgius peiliu, veikė netiesiogine tyčia. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. S. A. peiliu buvo durta du kartus į dešinę krūtinės pusę, sužalotas plautis, magistralinė kūno kraujagyslė. Daugiau durtinių - pjautinių sužalojimų nepadaryta. Sužalojimų skaičius neduoda pagrindo teigti, kad nuteistoji puolė ir žalojo nukentėjusiąją labai intensyviai, kad siekė jos mirties. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčas tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios truko neilgai. Tiek liudytojai, tiek ir pati nuteistoji, parodė, kad ji su nukentėjusiąja anksčiau tarpusavyje bardavosi ir pagrindinis nepasitenkinimas nukentėjusiajai buvo reiškiamas dėl to, kad ji neprižiūri savo šunų. Nukentėjusioji ir nuteistoji prieš konfliktą buvo labai girtos. Dviejų smūgių sudavimas į tą pačią kūno vietą, kurioje yra gyvybiškai itin svarbūs organai, duoda pagrindą manyti, kad nuteistoji suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl apygardos teismas teisingai nustatė, kad A. Z. veikė netiesiogine tyčia ir jos veika dėl tyčinio A. S. A. nužudymo teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.
Apeliantė savo skunde teigia, kad liudytojų parodymai nėra teisingi, nes visi jie vartoja alkoholį. Toks apeliantės skundo teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai įvertino liudytojų parodymus. Apeliantės nurodytas skundo argumentas, kad liudytojų parodymai negali būti teisingi, nes jie vartoja alkoholį, nėra pagrindas jų parodymus laikyti nepatikimais.
Liudytoju gali būti asmenys, kurie žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 str.) ir jeigu jie sugeba suvokti bylai svarbius reiškinius ir duoti apie juos teisingus parodymus. Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus (BPK 79 str.). Tokių duomenų apie liudytojus šioje byloje nėra. Be to, liudytojų parodymai vertinami atsižvelgiant į tai, kiek jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmos instancijos teismas liudytojų parodymus vertino kitų bylos duomenų kontekste ir pagrįstai jais rėmėsi įrodant apeliantės kaltę dėl A. S. A. nužudymo.
Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ir pati apeliantė piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Įvykio dieną ir įvykio metu ji buvo neblaivi. Iškart po įvykio A. Z. buvo nustatytas girtumas – 2,88 promilės. Kolegijos nuomone, jos girtumas turėjo įtakos ne tik nusikalstamos veikos padarymui, tačiau iš dalies ir įvykių, aplinkybių, kuriomis buvo nužudyta A. S. A. , atsiminimui. Kolegija tuo aiškina ir kategorišką A. Z. kaltės neigimą, nesupratimą, jos žodžiais, kokiu būdu peilis atsirado šalia jos, jos buveinėje, neigimą bendravus ir konfliktavus su nužudytąja iki jos nužudymo.
Dėl apeliantės prašymo sušvelninti bausmę
Apeliantė savo apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę. Šis prašymas atmestinas.
Apygardos teismas, skirdamas apeliantei bausmę, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.), padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė, veikta netiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgta, kad nėra nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinta ir nuteistosios asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad apeliantė anksčiau neteista, tačiau sąvartyno gyventojų charakterizuojama kaip agresyvi, linkusi į konfliktus, nevengianti vartoti fizinį smurtą asmenybė. Taip pat skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į apeliantės skunde nurodytą aplinkybę – kad ji serga tuberkulioze ir cukriniu diabetu (t. 1, b. l. 194). Visos šios paminėtos aplinkybės nulėmė laisvės atėmimo bausmės dydį. Teismas paskyrė apeliantei bausmę atitinkančią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir tokia bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.
Apeliantė skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl pagrindo švelninti apeliantei paskirtą bausmę nėra.
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios A. Z. apeliacinį skundą atmesti.