- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- eI-2021-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02625-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- R.B.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 57.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.B. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R.B. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. P1975 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (Ginčijamas įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Nurodo, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2302 buvo sudaryta komisija padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija), susidedanti iš Personalo skyriaus vedėjos I.G.L, Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto L.A., Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Architektūros skyriaus vedėjo ir tiesioginio pareiškėjo vadovo M.M., kuris buvo kviečiamas tik dėl jau parengtos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvados (toliau – ir Išvada) pasirašymo, su kuria jis nesutiko. Mano, jog dalis Komisijos narių buvo šališki, nesiėmė priemonių objektyviai, visapusiškai ištirti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, nes buvo suinteresuoti pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą. Pažymi, jog tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti užduotis pažeidimą bei teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių laikymosi, viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto vengimo, nepiktnaudžiavimo tarnyba pažeidimą. Akcentuoja, jog Išvadoje, kuri yra Ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis, nėra nustatyta bei nurodyta nė vieno konkretaus pareiškėjo pareigybės aprašyme priskirtų funkcijų nevykdymo (netinkamo vykdymo) atvejo, todėl mano, jog pareiškėjo veiksmai nebuvo tinkamai kvalifikuoti, kas įtakojo galimybės gintis nuo reiškiamo kaltinimo padarius tarnybinius nusižengimus suvaržymą. Paaiškina, jog Išvadoje tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė apibrėžta neteisėtu elgesiu, pasireiškusiu 5 padarytais pažeidimais: Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.05.01:2017 16 ir 19 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimu, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimu, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimu bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo pažeidimu. Pažymi, kad analizuojant pareiškėjo veiksmus jam vertinant/tikrinant techninį projektą – Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), buvo daroma išvada, kad pareiškėjas pažeidė STR 1.05.01:2017 19 punkte nustatytą reikalavimą. Pareiškėjas nesutinka su tokiu jo veiksmų vertinimu paaiškindamas, jog tiek 2018 m. birželio 28 d., tiek 2018 m. rugpjūčio 22 d. pastabų turinys (argumentai, dėl kurių atsisakyta pritarti projektui) yra vienodas, t.y. pirmu atveju nurodyta, kad neįvykdyta rekomendacija nepriklausomam ekspertiniam architektūros vertinimui bei nesivadovauta 2014 m. balandžio 1 d. Specialiųjų architektūros reikalavimų 10 punktu, kas buvo pakartota vėlesnėse pastabose, papildomai pateikiant nuorodą į Klaipėdos miesto bendrojo plano pirmojo priedo 7.15 sprendinį. Mano, jog jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo dėl STR 1.05.01:2017 16 punkto pažeidimo, sudėties, nes pagal teisinį reguliavimą būtina nurodyti konkrečius Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, o ne nurodyti teisės akto punktus, papunkčius, kurių buvo nesilaikyta. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, jog jis pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, nes 2018 m. rugpjūčio 22 d. pastabose nurodė, jog techninio projekto rengėjas nesivadovavo Klaipėdos miesto bendrojo plano pirmojo priedo 7.14 ir 7.15 sprendinių punktais (aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu). Pažymi, jog kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, būtina vadovautis ne tik žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, bet ir teisės aktais. Atkreipia dėmesį, jog derinimui buvo pateiktas garažų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą techninis projektas, o ne garažų rekonstravimo į mokslo paskirties pastatą techninis projektas, kaip nurodyta projektuojamo objekto dokumentuose. Mano, jog pagrįstai pateiktas projektas nebuvo suderintas, nes keičiant pastato paskirtį, žemės valdytojai ir naudotojai nesivadovavo planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Kaip nepagrįstą vertina Komisijos išvadą dėl Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto pažeidimo. Teigia, jog jam nebuvo nustatytos pareigos pastabose pažymėti, jog projekte nurodyta netinkama statybos rūšis, nes tai turėjo atlikti Statinių leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistai. Argumentuoja, jog pastabose pateiktas nurodymas vadovautis Klaipėdos miesto bendrojo plano pirmojo priedo 7.15 sprendiniu punktu, t.y. techninį projektą svarstyti (duomenys neskelbtini) sąjungoje, kurios nariu jis yra, negali būti vertinamas kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas. Akcentuoja, jog 2014 m. balandžio 1 d. Specialiųjų architektūros reikalavimų 9 punkte nustatyta rekomendacija projektą svarstyti (duomenys neskelbtini) sąjungos Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) taryboje, todėl pateikiant 2018 m. birželio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. pastabas pagrįstai nurodytas reikalavimas dėl ekspertinio vertinimo (duomenys neskelbtini) sąjungoje. Pareiškėjas teigia, jog jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes jis tinkamai, laiku ir nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų atliko pateikto techninio projekto vertinimą/tikrinimą, tinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei laiku atliko jam pavestas užduotis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) atsiliepime į skundą nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Dėl Komisijos sudėties paaiškina, jog jos narys Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Architektūros skyriaus vedėjas M.M. buvo kviečiamas į Komisijos posėdį, tačiau dėl užimtumo jame negalėjo dalyvauti. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. jis nepateikė naujų pastabų, bet atkartojo 2018 m. birželio 28 d. teiktas pastabas, nes 2018 m. rugpjūčio 22 d. pastabose nebeliko prieštaravimo 2014 m. balandžio 1 d. išduotiems Specialiesiems architektūros reikalavimams, tačiau nurodytas naujas pagrindas – prieštaravimas bendrajam planui ir STR 1.04.04:2017. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog statinio techninį projektą tikrinantis asmuo neprivalo nurodyti, kokių konkrečių teisės akto nuostatų jis neatitinka. Vertina, jog teisinio reglamentavimo nenurodymas techniniame projekte buvo tyčinis. Pabrėžia, jog pareiškėjas nenurodė jokio motyvo, kodėl Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reglamentavimas neturėtų būti taikomas, t.y. kodėl nagrinėjamu atveju buvo galima tikrinti techninio projekto atitiktį bendrajam planui. Pareiškėjo argumentas, kad techninis projektas neatitinka galiojančio detaliojo plano sprendinių, išeina už bylos ginčo dalyko ribų, nes tikrinimo metu tokia pastaba nebuvo nurodyta. Kaip nepagrįstą prašo vertinti pareiškėjo argumentą, jog jis neturėjo pareigos tikrinti statybos rūšies.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. P1-975 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Ginčijamas įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamu įsakymu pareiškėjui (Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Architektūros poskyrio vyriausiajam specialistui) tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. pakartotinai derindamas techninį projektą „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje“, pareiškėjas pateikė dvi pastabas ir jo nederino. Ginčijamame įsakyme nurodyta, jog savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimus.
Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindus ir tvarką išsamiai reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VII skyrius „Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“ bei, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) (ginčui aktuali nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi akto redakcija). Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad kai įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo nustatomas (-i) valstybės tarnautojas (-ai), dėl kurio (-ių) galimos kaltės padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, ir dėl jo (-jų) pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris atliekamas visų Taisyklėse įtvirtintų procedūrų.
Formuodamas administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.).
Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, spręstina, ar motyvuotoje išvadoje aptarti pareiškėjo pažeidimai yra pagrįsti įrodymais bei tinkamai kvalifikuoti.
Kadangi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo visų pirma analizuotina, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėjamu atveju yra svarbi Išvadoje pateiktų poįstatyminių aktų, kuriais inter alia grindžiamas Ginčijamas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui paskyrimo, analizė.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis inter alia numato, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba ( 4, 5 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, bet nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamai savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014).
Valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia). Kitaip vertintinos situacijos, kai valstybės tarnautojų funkcijos atliekamos srityse, kuriose sprendimai priimami atitinkamai institucijai (įstaigai) naudojantis diskrecijos teise – tam tikro laipsnio laisve pasirinkti, kaip įgyvendinti įstatymuose įtvirtintas pareigas, taip užtikrinant galimybę viešojo administravimo subjektui savo kompetencijos srityje veiksmingiausiu būdu siekti viešojo intereso tikslų, taip pat srityse, kuriose sprendžiami sudėtingi, kompleksiniai, inter alia vertinamojo pobūdžio klausimai, vadovaujantis ir taikant teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias bendro, abstraktaus pobūdžio reikalavimus, taip pat nuostatas, kurios nėra vienareikšmiškai aiškios, ir pan.. Tokiais atvejais itin reikšmingas įvertinimas, ar valstybės tarnautojas, kurio atitinkama veika pripažinta neteisėta, elgėsi pakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neigia padaręs tarnybinį nusižengimą. Jo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus, o jam pareikštas kaltinimas – abstraktus, nes neaišku, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas, neaišku, kuo pasireiškė jo kaltė, kokia jos forma. Pareiškėjo vertinimu, Išvadoje nurodytoje situacijoje valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų jis nepažeidė.
Kadangi, atsakovės vertinimu, Išvadoje yra nustatytas pareiškėjos tarnybinio nusižengimo faktas, nagrinėjamu atveju aktualus byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas, todėl būtina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintomis bendromis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. ABTĮ 56 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Įrodymų įvertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu teismo įsitikinimu. Skiriant tarnybinę nuobaudą, veika, kuri kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, turi būti įvardyta ne abstrakčiomis formuluotėmis, o nurodytos konkrečios veikos, kuriomis pažeistos atitinkamų teisės aktų normos. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Kadangi pareiškėjas yra Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Architektūros poskyrio vyriausiojo specialistas, preziumuojama, kad jis žino teisės aktų, reglamentuojančių skyriaus veiklą ir jam pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių pareigų. Nežiūrint to, kad pareiškėją būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn, turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės sąlygos – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Iš Išvados turinio matyti, jog ginčo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje 2018 m. rugpjūčio 31 d. gavus advokato S.T. prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo be kita ko buvo prašoma įvertinti Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus veiksmus, atliekant techninio projekto „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini)“ vertinimą ir išspręsti statybą leidžiančio dokumento uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB (duomenys neskelbtini)) išdavimo klausimą.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog 2018 m. rugpjūčio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokato S.T., kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, be kita ko prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. išvadą „nepritarta“ su pastabomis Nr. 1 ir Nr. 2.
Iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pozicijos, išdėstytos atsiliepime į pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą administracinėje byloje Nr. eI-377-386/2018 matyti, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir teigė, jog Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Architektūros poskyrio vyriausiojo specialisto R.B. veiksmai atliekant techninio projekto „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ vertinimą, yra teisėti.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas nepritarti techniniam projektui „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje“ buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-377-386/2018.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareiškėjo tiesioginis vadovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros poskyrio vedėjas M.M., parodė, jog su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-377-386/2018 dalyje, kuria buvo nuspręsta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą nepritarti techniniam projektui „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ panaikinti, jis nesutiko, nurodyto administracinio sprendimo teisėtumo klausimu savo poziciją buvo išdėstęs ir 2018 m. spalio 25 d. rašte Nr. VS-5990 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, adresuotame Komisijos pirmininkei.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-377-386/2018 neginčijo, tačiau jo vykdymo stadijoje 2019 m. balandžio 9 d. su pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) sudarė taikos sutartį Nr. J9-1334, pagal kurios 3 punktą atsisakė teismo pripažintų neteisėtomis 2018 m. rugpjūčio 22 d. pastabų bei pritarė UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą (reg. Nr. SRA-100-180801-20412) ir pateiktam „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ techniniam projektui.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte, be kita ko, nurodyta, jog „už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą<…>.“ Be to, Taisyklių 8 punkte numatyta valstybės tarnautojo, įtariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, teisė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.
Pirmiau nurodytos nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Manytina, kad jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009).
Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinio matyti, jog jame išdėstyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pozicija dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo nepritarti techniniam projektui „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“, prieštaravimo teisės aktams.
Įvertinus tai, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą nėra nurodytas jo pateikimo pagrindas, nenurodyti jokie konkretūs argumentai, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, nenurodyti jokie įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai ir pareiškėjui suteikta galimybė dėl jų pateikti savo paaiškinimus, darytina išvada, jog aptartais veiksmais atsakovas pažeidė Taisyklių 7 ir 8 punktus. Aptartas procedūrinio pobūdžio pažeidimas yra esminis, nes užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui ir pagrįsto sprendimo priėmimui (mutatis mutandis žr., pvz., LVAT 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–736-04; 2007 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-816/2007).
Išvadoje nėra nurodyta, tačiau teismo nagrinėjimo metu atsakovės atstovas patikslino, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. techninio projekto „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ derinimas buvo atliekamas, pareiškėjui vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. P1-280 patvirtintų Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Architektūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 punkte nurodytą Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Architektūros poskyrio vyriausiajam specialistui priskirtiną funkciją tikrinti pateiktus dokumentus TPDRIS, „Infostatyba“ sistemose <...>.
Aplinkybė, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. pakartotinai derindamas techninį projektą „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ pareiškėjas pateikė dvi pastabas ir jo nederino, patvirtina, jog ginčo atveju pareiškėjas vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nurodytą Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Architektūros poskyrio vyriausiajam specialistui priskirtiną funkciją tikrinti pateiktus dokumentus TPDRIS.
Išvados turinys patvirtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjo veiksmai buvo vertinami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo nepritarti techniniam projektui „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ teisėtumo aspektu.
Nors Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo funkcijas, iš jos turinio neaišku, kuo pasireiškė tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, t.y. atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, netinkamas vykdymas, nes joje neanalizuojama, kokių veiksmų pareiškėjas turėjo imtis, kad Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nurodyta Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Architektūros poskyrio vyriausiajam specialistui priskirtina funkcija būtų atlikta tinkamai.
Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas nepritarti techniniam projektui „Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-377-386/2018, t.y. po to, kai Ginčijamas įsakymas jau buvo priimtas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. P1-975 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nes vertintina, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta, atsakovei neturint objektyvios galimybės įrodymais nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumą, tarp jų esminį tarnybinio nusižengimo sudėties elementą - pareiškėjo kaltę.
Kadangi aptarti procedūriniai pažeidimai laikytini esminiais ir sudarančiais pakankamą pagrindą Ginčijamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda laikytina neteisėta ir nepagrįsta, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. P1-975 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ naikintinas.
Pareiškėjas prašo iš atsakovės jam priteisti 522 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis100 Eur pareiškėjo atstovo susipažinimo su procesiniais dokumentais išlaidos, 100 Eur teisinių konsultacijų išlaidos ir 300 Eur skundo parengimo išlaidos.
Tarp Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) reglamentuotų žyminio mokesčio grąžinimo atvejų yra nurodytas atvejis, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje esantis 2018 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog paduodamas skundą, pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.
Kadangi pareiškėjo paduotas skundas priskirtinas ABTĮ 36 straipsnyje reglamentuotai neapmokestinamų skundų kategorijai (ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 4 punktas), paduodant skundą sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui.
2018 m. lapkričio 30 d. atstovavimo sutartis patvirtina, jog pareiškėją atstovavo advokatas Darius Kurpavičius.
Pareiškėją atstovavęs advokatas Darius Kurpavičius parengė pažymą, kurioje pateiktas pareiškėjo išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas. Teismui pateikta 2019 m. sausio 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. DKI 2 patvirtina, jog už prašyme nurodytų teisinių paslaugų atlikimą pareiškėjas advokatui Dariui Kurpavičiui sumokėjo 500 Eur.
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnyje 1 dalyje 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje).
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 6 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teisinės paslaugos, kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos, gali būti sudėtine skundo (patikslinto skundo) parengimo dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą - skundo (patikslinto skundo) parengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).
Kadangi sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, laikytina, jog jis įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Jau minėta – teisininko veikla, apimanti atstovo susipažinimą su procesiniais dokumentais, teisines konsultacijas ir teisinės pozicijos formavimą Rekomendacijose tiesiogiai neminima, todėl ji laikytina sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi ir išlaidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi skundas surašytas 2018 m. lapkričio 28 d., t.y. 2018 m. IV ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 926,7 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 2316,75 Eur (926,7 × 2,5).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjo iš atsakovės prašoma priteisti bendra 500 Eur pareiškėjo atstovo susipažinimo su procesiniais dokumentais, teisinių konsultacijų ir skundo parengimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus skundo parengimo išlaidų dydžio, todėl ji priteistina pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti visiškai.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. P1-975 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ panaikinti.
Pareiškėjui R.B. grąžinti 22,50 (dvidešimt dviejų Eur 50 ct) žyminį mokestį, sumokėtą banke Swedbank pagal 2018 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 516.
Priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų R.B.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.