- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- e2YT-3070-886/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21414-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- N. S., I. G.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. S. ir I. G..,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. S. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Nurodo, kad Santuokoje su V. S. įsigijo ½ dalį namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyveno. Palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė 1,74 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui pareiškėja ir toliau liko gyventi jų santuokoje įgytoje namų valdoje, ją valdė kaip savo, prižiūrėjo ir rūpinosi ja, mokėjo mokesčius, pjovė žolę ir sodino gėles, pasiliko ir brangius sutuoktinio daiktus. Dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo N. S. (pareiškėjos ir palikėjo duktė) su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Patvirtino, kad jos motina su tėvu V. S. iki jo mirties kartu gyveno name, (duomenys neskelbtini). Po tėčio mirties mama ir toliau liko gyventi šiame name, iki šiol juo rūpinasi ir moka visus mokesčius.
Suinteresuotas asmuo I. G. (pareiškėjos ir palikėjo duktė) su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Patvirtino, kad tiek santuokos metu, tiek mirus tėvui mama rūpinasi namais, tvarko aplinką, moka mokesčius ir atlieka kitus būtinuosius namų priežiūros darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys prašė tenkinti pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Abi patvirtino, kad nepretenduoja į mirusio tėvo palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. S., pareiškėjos V. S. sutuoktinis (6, 7 b. l.). Suinteresuoti asmenys N. S. ir I. G. yra jų dukterys (9-10 b. l.), sūnus R. S. mirė (duomenys neskelbtini) (12 b. l.). Po palikėjo mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (14 b. l.). Nekilnojamojo turto registre V. S. vardu įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį namo, ½ dalį ūkinio pastato, ūkinį pastatą, ½ dalį kitų inžinerinių statinių adresu (duomenys neskelbtini) (16-18 b. l.). Šis nekilnojamasis turtas įgytas 1992 m. lapkričio 25 d. pirkimo pardavimo sutartimi, pareiškėjai esant santuokoje su V. S., todėl priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Palikėjo vardu įregistruotos naudotojo teisės į 1.74 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (19 b. l.).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė, kuri paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu kiti įpėdiniai teisių į turtą nereiškė, su pareiškėjos pareiškimus sutiko ir prašė jį tenkinti. Teismas nenustatė duomenų, kad kiti suinteresuoti asmenys būtų reiškę interesą į palikėjo V. S. palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namų valda, esanti esantis (duomenys neskelbtini) įgyta V. S. ir V. S. santuokoje, po V. S. mirties pareiškėja liko gyventi name, rūpinosi sutuoktiniui priklausiusia būsto dalimi ir jame likusiais daiktais, likusį turtą valdė kaip savo. Šie duomenys yra pakankami laikyti įrodytomis teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo faktiškai valdyti likusį turtą ir šiuo turtu naudojasi iki šiol. Byloje nėra duomenų, dėl kurių kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo.
Palikimo priėmimo fakto nustatymas, faktiškai pradedant palikimą sudarantį turtą valdyti, pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.