Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-06 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Anželikos Bernatienės 2025-06-05 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M.V. pareiškimu kreipėsi į Instituciją dėl to, kad 2024-02-24, apie 17.00 val., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkė A. L.-S., pastatė šiltnamį, sodino savo medelius ir sunaikino pareiškėjo sodinukus, vaismedžius, vaiskrūmius, tuo padarydama jam turtinę žalą. Institucijos 2025-06-05 nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. L.-S. atžvilgiu nutraukta, nustačius, jog nėra objektyvių, faktinių ir asmens kaltę įrodančių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padarytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas. Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-06 nutartimi pareiškėjo skundas atmestas. Teismas, pritardamas Institucijos nutarimo motyvams, pažymėjo, kad nors A.L.-S. ir pastatė šiltnamį bei pasodino medelius, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl to būtų sunaikintos pareiškėjo braškės, kurių tikslaus sodinukų kiekio jis negalėjo įvardinti, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo minimos obels šaką nulaužė A.L.-S. Nesutikdamas su šia nutartimi pareiškėjas pateikė skundą aukštesniajam teismui.

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M.V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-06 nutartį ir Institucijos 2025-06-05 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti.

3.1. Pareiškėjo vertinimu administracinio nusižengimo aplinkybės nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos, o pats tyrimas atliktas pažeidžiant ANK 2, 8, 563, 567, 569, 591 straipsnių nuostatas. Pareiškėjas akcentuoja, kad A.L.-S., be susitarimo su juo, savavališkai užėmė jo naudojamą žemės sklypo dalį ir sunaikino joje esančią jo nuosavybę – vaismedžius ir daugiamečius augalus (braškes) ir neteisėtai ant jo išdirbtos žemės pasodino savo medelius bei pastatė šiltnamį. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad išdirbtoje žemėje braškės neaugo, kadangi pati A.L.-S. patvirtino, kad darže augo A.žieminiai česnakai, agurkai, krapai ir buvo dvi-trys lysvės braškių.

3.2. Pareiškėjas pažymi, kad braškes sodino jis, kartu su savo mama, o tai, kad braškių tarp pasodintų vaismedžių nebėra tik patvirtina, kad jos buvo sunaikintos. Be to, nesutinka su teismo išvadomis, kad braškynas turėtų būti matomas aiškiai. Teigia, kad jo buvimo aplinkybės yra užfiksuotos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir fotonuotraukose, nors faktinių aplinkybių konstatavimas ir buvo atliktas vasario mėnesį, kai braškių daigai dar negalėjo aiškiai matytis. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė apklausti pareiškėjo nurodytus liudytojus ir neįvertino to, kad A.L.-S. galėjo laisvai naudotis nenaudojama žemės dalimi, tačiau to nepadarė. Atskirai skunde nurodoma, kad pareiškėjas dabar negali naudotis savo įdirbta žeme bei joje augusiais kitais augalais: braškėmis, šilauogėmis, gervuogėmis ir kt.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė Onutė Uždalevičienė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebuvo žinomi ir aptarti skundžiamoje nutartyje bei leistų suabejoti teismo išvadomis. Institucijos nuomone skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmuo, kuriam administracinė teisena nutraukta A.L.-S. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad nėra duomenų, patvirtinančiu jos kaltę padarius administracinį nusižengimą, be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo konstatuotas sunaikintas braškynas ar kiti augalai, kuriuos nurodė pareiškėjas. Atsiliepimu prašoma priteisti A.L.-S. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu duomenų vertinimu ir mano, kad teismas netinkamai įvertinęs administracinio nusižengimo tyrimo trūkumus bei esančius duomenis padarė klaidingas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog A.L.-S. žinojo apie pasodintas braškes ir kitus augalus ir tyčia jas sunaikino pastatydama šiltnamį bei pasodindama medelius, dėl ko ne tik buvo sunaikintos pareiškėjo, kartu su mama, atsodintos braškės, bet šiuo metu jis negali naudotis ir kitais augalais: braškėmis, šilauogėmis, gervuogemės ir kt. Pareiškėjas nurodo, kad jo minimas aplinkybes gali patvirtinti liudininkai, todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir Institucijos sprendimus ir grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Atsiliepimais į apeliacinį skundą tiek Institucijos atstovė, tiek A.L.-S. prašo apeliacinio skundo netenkinti iš esmės tais pačiais motyvais – nurodant, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, todėl skundžiamos nutarties naikinti nėra pagrindo.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad A.L.-S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje sudėties požymių. Šiuo atveju sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas ir byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal pareiškėjo pareiškimo ir skundo argumentus dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo požymių buvimo A.L.-S. veiksmuose. Kaip minėta, nagrinėdamas skundą apeliacinės instancijos teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tai yra, ar pagrįstai buvo netenkintas M.V. skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo A.L.-S. atžvilgiu, todėl skundo argumentai dėl negalėjimo šiuo metu naudotis aptariamu žemės sklypu ir vaismedžiais (braškėmis, šilauogėmis, gervuogemės ir kt.), nevertinami, nes tai nėra skundo nagrinėjimo dalykas. Pritariant skundžiamos nutarties ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvams naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-06 nutarties ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Instituciją dėl to, kad jo manymu A.L.-S., kartu su vyru, savavališkai, be jo sutikimo, pareiškėjui ir A.L.-S. priklausančiame žemės sklype pastatė šiltnamį, pasodino 6 vaismedžius ir taip sunaikino pareiškėjo sodinukus, vaismedžius ir vaiskrūmius. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas toliau apklausiamas procese, o ir apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su jo manymu sunaikintomis braškėmis ir nulaužta obels šaka ir kitų vaismedžių ir vaiskrūmių bei sodinukų nedetalizuoja, juos aptaria tik fragmentiškai vertindamas kitų proceso dalyvių paaiškinimus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisakys. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad obels šaka nulūžo (nuo galimo vėjo ir didelio derliaus) vasarą, dar iki įvykio ir šis įvykis nėra susijęs su aptariamu šiltnamio statymu bei medelių sodinimu, todėl plačiau apie tai nepasisakoma.

9. ANK 115 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kuriuo vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vadovaujantis logine šios teisės normos analize, analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio sudėtimi ir tuo klausimu suformuota teismų praktika, administracinė atsakomybė kyla tik už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, kuris turi būti įrodytas pakankama byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, jog visų pirma, vertinant ar turtas buvo sunaikintas ar sugadintas tyčiniais kito asmens veiksmais, reikalinga nustatyti, kad šis turtas asmeniui taip pat yra ir svetimas.

10. Bylos duomenimis pareiškėjas M.V. ir A.L.-S. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai. Be kita, ko, jie yra giminaičiai (pusbroliai) ir žemės sklype augančiais vaismedžiais bei ilgamečiais augalais (braškėmis) naudojosi/apie juos žinojo dar, kaip apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė A.L.-S., esant gyviems seneliams. Apie tai, kad dalį augalų sodino pareiškėjo mama nurodė jis savo apklausose. Vis tik, šiuo atveju abu, tiek pareiškėjas M.V., tiek A.L.-S., teisę į žemės sklypą ir jo priklausinius įgijo dovanojimo sutarčių pagrindu, pagal kurias, 1/3 žemės sklypo priklauso A.L.-S., o 2/3 priklauso M.V., tačiau, iki aptariamo įvykio nebuvo nustatyta turto naudojimosi tvarka. Tai gi, aukštesniojo teismo vertinimu, žemės sklypu pagrįstai galėjo/gali naudotis tiek pareiškėjas, tiek A.L.-S.. Byloje liko nepaneigta, kad braškės ilgą laiką (dar esant gyviems seneliams) augo, vertinant pateiktas nuotraukas, žole apaugusioje vietoje, tad byloje nėra objektyvių duomenų, kad aptariamos braškės išimtine nuosavybės teise priklausė išskirtinai tik M.V. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo išvadai, kad aptariamas turtas (atsižvelgiant į jo ilgametę naudojimosi paskirtį ir nenustatytą disponavimosi tvarką) A.L.-S. buvo svetimas. Kita vertus, vertinant situaciją ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo kontekste, nenustatytas ir tokio turto sunaikinimo ar sugadinimo faktas tyčiniais A.L.-S. veiksmais.

11. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nurodydamas, kad tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo neišsamus. Pareiškėjo vertinimu aplinkybė, kad A.L.-S. buvo žinoma, kad toje sklypo dalyje auga braškės, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei pateiktos nuotraukos patvirtina, kad A.L.-S., kartu su sutuoktiniu statydama šiltnamį išdirbtoje žemėje ir sodindama vaismedžius sunaikino braškes, tačiau tyrimą atlikus neišsamiai buvo padarytos klaidingos išvados. Vis tik, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutikti neturi objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, objektyviai ištyręs visus byloje esančius duomenis bei įvertinęs susiklosčiusią situaciją dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagrįstai sprendė, kad pasodintais vaismedžiais ir pastatytu šiltnamiu A.L.-S. ne tik neturėjo tyčios sunaikinti braškes, bet nėra duomenų, kad jos būtų iškastos ar kitaip sunaikintos.

12. Iš byloje esančių duomenų – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir fotonuotraukų – matyti, kad aptariamame žemės sklype daržas yra padalintas į dvi dalis. Vienoje jo dalyje, ant sukastų lysvių, kur A.L.-S. parodymais augo bulvės, pastatytas šiltnamis. Kitoje jo dalyje, tarp augančios žolės, kur buvo 2-3 lysvės braškių, pasodinti 6 medeliai. Iš tiesų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog prie pasodintų medelių matosi braškių lapkočiai, vis tik pareiškėjo minimas braškynas nurodytas aptariant užfiksuotus sklypo vaizdinius ankstesniu laikotarpiu (protokolo 2 lapo 5 pastraipa, 3 lapo 1 pastraipa), tačiau nėra nurodyta, kad toks braškynas buvo matomas įvykio metu. Priešingai – užfiksuoti tik pavieniai braškių lapkočiai, ką pagrįstai konstatavo tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas. Dėl to nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad aptariamoje vietoje buvo atsodinta apie 200 braškių. Kita vertus, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad sodinant medelius, esamos ir matomos braškės būtų iškastos/išrautos, o aplink esantis likęs daržo plotos išniokotas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo ir išvadai, kad braškės buvo sunaikintos jas ištrypiant ir užsodinant kitais augalais – 6 medeliais, kaip savo skunde ir apylinkės teismui nurodė pareiškėjas. Priešingai, byloje nustatyta, kad medeliai buvo pasodinti šalia braškių, kas patvirtina A.L.-S. teiginius apie tai, kad ji sodinukus sodino tarp braškių lysvių, kurių buvo dvi-trys.

13. Be kita ko, pareiškėjas kartu savo paaiškinimais ir apeliaciniu skundu nurodo, kad A.L.-S. statydama šiltnamį sunaikino braškes, nors kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiltnamis pastatytas ant išdirbtos žemės lysvių, kur, nepaneigtais A.L.-S. paaiškinimais augo bulvės, apie kurias pareiškėjas nei pirminiuose paaiškinimuose, nei apeliaciniame skunde neužsimena. Tai gi byloje nėra duomenų, kad aptariamos braškės, kurių pareiškėjas nurodė buvus apie 200, statant šiltnamį būtų ne tik sunaikintos, bet ir tai, kad jas sunaikino būtent A.L.-S.. Atkreiptinas dėmesys, jog A.L.-S. neneigė, jog žinojo apie sklypo dalyje buvusias braškes, vis tik, sprendžiant ar jos veiksmai atitinka ANK 115 straipsnio sudėties požymius ir ar pareiškėjo skundo argumentai yra pagrįsti, būtina įvertinti visų byloje esančių duomenų visumą. Šiuo gi atveju, atsižvelgiant į šios nutarties 10 punkte aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo užfiksuotas braškių išrovimo/iškasimo faktas, nėra pagrindo išvadai, kad braškės buvo sunaikintos ir kad jos buvo sunaikintos būtent tyčiniais A.L.-S. veiksmais.

14. Pažymėtina, jog bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu šioje byloje tiek Institucija, tiek apylinkės teismas visapusiškai įvertino ir išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir įvertinę nustatytas aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, su kuria nesutikti nėra objektyvaus pagrindo. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėjas nevienkartinai akcentuoja A.L.-S. „savavališką“ elgesį statant šiltnamį ir sodinant vaismedžius, patvirtina konfliktiškus šalių santykius, kurie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, tačiau sutinkant su atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos ar nepagrįstos ir nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas, nagrinėdamas bylą buvo neaktyvus, pareiškėjo skundą išnagrinėjo neišsamiai ir dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ar padaryti kiti pareiškėjo minimi procesiniai pažeidimai, todėl šie skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

15. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimo padarymo neturi kilti abejonių dėl jo fakto ir asmens kaltės, kadangi sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, tuo tarpu šioje byloje patikimų ir neabejotinų įrodymų dėl A.L.-S. inkriminuoto nusižengimo nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A.L.-S. siekė sunaikinti kokius nors augalus ir kad šie priklausė tik pareiškėjui, nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-06 nutartis yra paliekama nepakeista.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A.L.-S. prašo priteisti jai patirtas išlaidas – 380 Eur, kurias sudaro konsultacija ir atsiliepimo parengimas. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, bei tai, kad A.L.-S., kurios atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš asmens teisių gynimo formų bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžiama, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas priteisiant A.L.-S. iš valstybės 380 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-06 nutartį nepakeistą ir pareiškėjo M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti A. L.-S. iš valstybės 380 Eur jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis yra neskundžiama.