- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2A-1019-587/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01502-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Budriko“
- Ieškovas
- S. L.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Budriko“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Budriko UAB dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. L. (toliau – ir ieškovas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2024 m. birželio 13 d. sprendimu, prašė teismo pripažinti jo atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje Budriko UAB (toliau – ir Budriko UAB) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu, grąžinti į buvusį darbą, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. balandžio 18 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo atleidimas iš darbo Budriko UAB 2024 m. balandžio 18 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį pripažintas neteisėtu ir ieškovas grąžintas į darbą, jam priteistas darbo užmokestis (vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 70,45 Eur) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 19 d., iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ieškovo naudai priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, iš atsakovės Budriko UAB valstybės naudai priteista 498,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Budriko UAB pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą: 1) pripažino ieškovo atleidimą iš darbo Budriko UAB 2024 m. balandžio 18 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu, laikė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta teismo sprendimu nuo 2025 m. kovo 27 d. pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; 2) priteisė iš atsakovės ieškovo 13 808,20 Eur (neatskaičius mokesčių) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2025 m. kovo 27 d.) ir po 70,45 Eur už kiekvieną darbo dieną (neatskaičius mokesčių), taikant 4 darbo dienų savaitės grafiką, nuo 2025 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. balandžio 18 d.; 3) priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2 448,84 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją; 4) kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; 5) priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 372,87 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą; 6) priteisė iš atsakovės valstybės naudai 210 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą byloje bei išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui. Nurodė, kad Tarnyba 2024 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. ATP-C-2024-05617 suteikė antrinę teisinę pagalbą ieškovui. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, nurodė, kad ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 498,50 Eur, ši suma priteista iš atsakovės, tačiau išlaidų klausimas išspręstas nepilna apimtimi, t. y. pagal Tarnybos pateiktą pirminę pažymą Nr. APD-2024-11238. Pagal patikslintą 2024 m. gruodžio 18 d. pažymą Nr. APD-2024-12998, valstybės patirtos išlaidos už sprendimu Nr. ATP-C-2024-05617 ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 615,15 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovė prašė Tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Nurodė, kad išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tarnyba savo prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių negalėjo teismui pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ne tik nebuvo pateikta teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos, bet ir parengta praėjus savaitei po teismo sprendimo paskelbimo. Šalys apie planuojamus teismo posėdžius žinojo iš anksto, taigi ieškovo atstovė ir Tarnyba turėjo galimybę pateikti teismui duomenis apie bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. papildomu sprendimu prašymą patenkino, priėmė papildomą sprendimą byloje ir priteisė iš atsakovės valstybės naudai 116,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
8. Teismas nustatė, jog Tarnybos 2024 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-05617 ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 18 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-12998 patvirtina, kad šioje byloje valstybės išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 615,15 Eur, tačiau teismas 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu, patenkinęs iš esmės ieškovo ieškinį, tik iš dalies išsprendė išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo valstybei klausimą, t. y. iš atsakovės priteisė 498,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo nurodytos 2024 m. lapkričio 12 d. patikslintoje pažymoje Nr. APD-2024-11238.
9. Nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo iš esmės patenkintas, o teismas šiuo sprendimu tik dalinai išsprendė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, dėl to teismas priėmė papildomą sprendimą ir iš atsakovės papildomai priteisė 116,65 Eur (615,15 Eur – 498,50 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis, 277 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą - atmesti Tarnybos prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo; sujungti šią bylą su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2A-396-513/2025; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai priėmė papildomą sprendimą, nes Tarnyba savo prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių negalėjo teismui pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ne tik nebuvo pateikta teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos, bet ir buvo parengta praėjus savaitei po teismo sprendimo paskelbimo. Šalys apie planuojamus teismo posėdžius žinojo iš anksto, posėdžių data buvo derinama su šalių atstovais, taigi ieškovo atstovė ir Tarnyba turėjo galimybę pateikti teismui duomenis apie bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
1.2. Atsakovė yra pateikusi apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5168-385/2024, t. y. pagrindinio tarp šalių kilusio ginčo dėl ieškovo atleidimo, kuriame ir susidarė ginčijamos bylinėjimosi išlaidos. Bendrovės apeliacinis skundas yra priimtas ir nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-396-513/2025; posėdis nurodytoje byloje paskirtas 2025 m. vasario 27 d. 9.30 val. Taigi, šiuo atveju Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo, o šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tame pačiame ginče dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo. Akivaizdu, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo civilinėje byloje Nr. e2A-396-513/2025, gali pakeisti šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Dėl to yra tikslinga sujungti šias bylas, kad visos su to paties ginčo nagrinėjimu susijusios šalių bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos vienu sprendimu.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos, patirtos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovui, išspręstos nepilna apimtimi. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo, ar paskirstymo klausimo, jis valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos prašymu ar savo iniciatyva (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 277 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 232/2013) gali priimti papildomą sprendimą.
2.2. Tarnyba, susipažinusi su G. M. Tarnybai pateiktu prašymu išmokėti užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje Nr. e2-5168-385/2024 ir prie jo pateiktais priedais nustatė, kad 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5168-385/2024 išlaidų klausimas išspręstas nepilna apimtimi, t. y., pagal Tarnybos pateiktą pirminę pažymą Nr. APD-2024-11238. Dėl to Tarnyba pateikė teismui patikslintą 2024 m. gruodžio 18 d. pažymą Nr. APD-2024-12998, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už 2024 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-05617 ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 615,15 Eur, bei vadovaujantis CPK 277 straipsnio 3 dalimi, prašė teismo priimti papildomą sprendimą - išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Tarnyba apie tai, kad Teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos išlaidų klausimas išspręstas nepilna apimtimi, sužinojo tik 2024 m. gruodžio 12 d., gavusi advokatės G. M. prašymą išmokėti užmokestį. Tarnyba nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl apie advokato patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą sužino advokatui pateikus ataskaitą / prašymą išmokėti užmokestį. Tarnyba, kaip ne proceso dalyvis, kuriam įstatymo leidėjas CPK 99 straipsnio 2 dalyje suteikė teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei atlyginamo, procesinę teisę realizuoti gali faktiškai po advokato ataskaitos / prašymą išmokėti užmokestį pateikimo, teismo sprendimo priėmimo. Vien tai, kad Tarnyba pažymą dėl išlaidų teismui pateikė jau po teismo sprendimo priėmimo, nesudaro pagrindo teigti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteistos priimant papildomą sprendimą. Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apie turėtas išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo iš atsakovės valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta:
4.1. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies; S. L. atleidimas iš darbo Budriko UAB 2024 m. balandžio 18 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį pripažino neteisėtu; grąžino S. L. į buvusį darbą Budriko UAB staliumi; priteisė iš Budriko UAB vidutinį darbo užmokestį (vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 70,45 Eur) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 19 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; priteisė iš Budriko UAB S. L. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisė iš Budriko UAB valstybės naudai 498,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
4.2. Tarnyba 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK-29618) priimti papildomą sprendimą, išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
4.3. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės valstybės naudai 116,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
4.4. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Budriko UAB apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo, 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-396-513/2025 pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą, pripažino S. L. atleidimą iš darbo Budriko UAB 2024 m. balandžio 18 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu, laikė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. darbo sutartis tarp S. L. ir Budriko UAB nutraukta teismo sprendimu nuo 2025 m. kovo 27 d. pagal DK 218 straipsnio 6 dalį; priteisė iš Budriko UAB ieškovo S. L. naudai 13 808,20 Eur (neatskaičius mokesčių) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (2025 m. kovo 27 d.) ir po 70,45 Eur už kiekvieną darbo dieną (neatskaičius mokesčių), taikant 4 darbo dienų savaitės grafiką, nuo 2025 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. balandžio 18 d.; priteisė iš Budriko UAB ieškovo S. L. naudai 2 448,84 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo S. L. Budriko UAB naudai 372,87 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą; priteisė iš Budriko UAB valstybės naudai 210 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
16. Atsakovė, nesutikdama su priimtu papildomu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė papildomą sprendimą, nes Tarnyba savo prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių negalėjo teismui pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo parengta praėjus savaitei po teismo sprendimo paskelbimo; atsakovė yra pateikusi apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo sprendimo, t. y. pagrindinio tarp šalių kilusio ginčo dėl ieškovo atleidimo, kuriame ir susidarė ginčijamos bylinėjimosi išlaidos, kuris yra priimtas, posėdis byloje Klaipėdos apygardos teisme paskirtas 2025 m. vasario 27 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atsakovės argumentais.
17. Kadangi apeliacine tvarka tikrinamoje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir ją teikiant buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių dalies pagrindžiantys įrodymai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, turi būti taikoma CPK 99 straipsnio 2 dalis, nes ši norma yra specialioji CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos atžvilgiu. CPK 99 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi iš šios teisės normos turinio matyti, kad šaliai nėra būtina pateikti duomenis apie patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes teismas jas gali priteisti ir kitu laiku, kada apie jas gauna duomenis, taigi jau ir po teismo sprendimo priėmimo. Be to, remiantis šia norma valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
18. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad Tarnybos 2024 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-05617 nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 18 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-12998 patvirtina, kad šioje byloje valstybės išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 615,15 Eur, tačiau kaip matyti iš 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs iš esmės ieškovo ieškinį, tik iš dalies išsprendė išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo valstybei klausimą, t. y. iš atsakovės priteisė 498,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo nurodytos 2024 m. lapkričio 12 d. pažymoje Nr. APD-2024-11238.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje susidariusių specifinių valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų klausimas buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo išspręstas priimant skundžiamą papildomą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakove, jog nagrinėjamu atveju klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negalėjo būti išspręstas priimant papildomą sprendimą, nes prašymas pateiktas pavėluotai. Byloje buvo duomenys apie tai, jog ieškovui teikiama antrinė teisinė pagalba. Patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį nagrinėjamu atveju apskaičiavo ne advokatė, teikusi antrinę teisinę pagalbą ieškovui, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administruojanti įstaiga, kuri patirtas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo po teisinių paslaugų suteikimo ieškovui. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administruojančiai įstaigai apskaičiavus bylinėjimosi išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka ir CPK nustatytu terminu (per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo) buvo kreiptasi į pirmosios instancijos teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomas sprendimas priimtas teisėtai, vadovaujantis šio Kodekso 277 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaip ir numato CPK 99 straipsnio 2 dalis bei kasacinio teismo praktika. Kadangi atsakovė neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
20. Paminėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d., apeliacine tvarka vertindamas Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nutarties 51 punkte nurodė, kad įvertinus ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir pobūdį nagrinėjamu atveju laikytina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išspręsta ieškovo naudai, nes apeliacinės instancijos teismas pritaikė alternatyvų darbuotojo teisių gynybos būdą. Teismas nurodė, kad ieškovui S. L. byloje teikta antrinė teisinė pagalba, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės valstybės naudai priteisė 498,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, o atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstai nepriteisė. Tačiau kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismas savo nutarties 52 punkte, papildomo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas šioje civilinėje byloje nerevizuojami, t. y. nurodytoje byloje apeliacijos objektas buvo tik Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi, įvertinus ir šias aplinkybes, laikytina, kad papildomu sprendimu iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
21. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė tiek bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tiek papildomo sprendimo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
22. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi jau yra priėmęs procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-396-513/2025 pagal atsakovės Budriko UAB apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo, dėl to nespręstinas klausimas dėl šios apeliacine tvarka tikrinamos bylos sujungimo su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėta civiline byla Nr. e2A-396-513/2025.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.