- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-18
- Bylos Nr.
- 1S-287-185/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. V., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, motinos D. V. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir S. V. pratęstas stacionarinis stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015-12-29 nutartimi S. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Šalies argumentai
VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2016-07-15 teikimu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, prašydama S. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
Skundžiama 2016-07-22 nutartimi apylinkės teismas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkino ir S. V. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Teismas nutartyje nurodė, kad nors ligonis ir yra formaliai teisingo elgesio, tačiau nekritiškas padarytos veikos bei gydymo atžvilgiu, todėl teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo yra visiškai pagrįstas.
Šalies argumentai
Skundu S. V. artimas giminaitis – motina D. V. prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir S. V. taikomą stacionarinį gydymą pakeisti į ambulatorinį. Nurodo, kad S. V. stacionare buvo stebimas jau šešis mėnesius, todėl mano, jog jam turėjo būti pakeistas gydymo režimas į ambulatorinį gydymą. Teigia, kad S. V. ligoninėje elgiasi gerai, vartoja vaistus, ji (motina) jam atleido, sūnaus buvimas psichiatrijos ligoninėje jį tik traumuoja, o ne gydo.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-07-22 nutartimi pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir S. V. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2016-07-07 išvadoje Nr. 330 konstatuota, kad S. V. psichikos būsena gerėja, bet dar nėra stabili: stebėta pakili nuotaika, pykčio protrūkiai, neadekvatus elgesys. Pokalbio metu emocijos blankios, neadekvačios, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, ligonis kalba neklausinėjamas, pertraukia gydytoją. Nors šiuo metu kliedesių, haliucinacijų neišsiaiškinta, tačiau pacientas nekritiškas įstatymo uždraustos veikos, agresyvaus elgesio gydymo atžvilgiu. S. V. priverstinai gydomas antrą kartą (pirmą kartą stacionare jis gydytas nuo 2013-04-16 iki 2015-01-26), ambulatorinio priverstinio gydymo metu 2015 m. du kartus dėl agresyvaus elgesio gydytas ūmios psichiatrijos skyriuje, pakartotinai įvykdė įstatymo uždraustą veiką – grąsino papjauti motiną. Komisija rekomendavo S. V. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti. Ligoninės atstovė teismo posėdyje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą palaikė, nurodė, jog ligonis stebimas ir gydomas stacionare pirmą pusmetį, todėl šis laikas yra per trumpas, kad jo psichinę būklę būtų galima laikyti stabiliai pagerėjusia.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 3 d.).
Nors teismui pateiktoje medžiagoje ir yra duomenų apie gerėjančią S. V. sveikatos būklę, tačiau gydymo laikotarpis (stebimas ir gydomas stacionare pirmą pusmetį) yra per trumpas, jog ligonio psichinę būklę būtų galima laikyti stabiliai pagerėjusia. Be to, vien psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. S. V. kritikos stoka įstatymo uždraustos veikos ir savo agresyvaus elgesio gydymo atžvilgiu rodo, jog jo socialinis pavojingumas dar išlikęs. Taipogi, jau minėta, kad S. V. vos daugiau kaip prieš metus priverstinio ambulatorinio gydymo metu pakartotinai įvykdė įstatymo uždraustą veiką, taip pat šio gydymo metu dėl agresyvaus elgesio net du kartus buvo gydytas ūmios psichiatrijos skyriuje.
Priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.
Taigi visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę S. V. psichikos būklę kol kas neleidžia daryti išvados nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichikos būklė pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jo nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jo gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-22 nutartis, kuria S. V. pratęstas gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. V., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, motinos D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.