Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietybė Lietuvos Respublikos, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2021-10-08 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306¹ straipsnio 1 d., 64¹ straipsnį 2500 eurų (50MGL) bauda, paskirtą baudą sumokėjo 2024-12-24, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, turintis pagrindinį išsilavinimą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji R. A. ir Ž. P. veikdami bendrininkų grupe kankindami ir itin žiauriai nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024-08-14 apie 02.15 val., D. Ž. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) vykusių išgertuvių metu, iš anksto susitarę bei veikdami bendrai, turėdami bendrą sumanymą tyčia sutrikdyti D. Ž. sveikatą, Ž. P. atnešė litavimo lempą ir ją perdavė R. A., o R. A. ją įjungęs tyčia, itin skausmingu būdu kankino nukentėjusįjį D. Ž. - šia litavimo lempa atvira liepsna degino nukentėjusiam D. Ž. kūną kojų ir rankų srityse, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, R. A. ir Ž. P. ardė tame pačiame kambaryje esančio pečiaus plytas ir tyčia jas mėtė į D. Ž., pataikydami į veidą, galvą, nugarą, tuo nukentėjusiam D. Ž. bendrais veiksmais padarė II B laipsnio abiejų šlaunų nudegimą, apimantį 6% kūno paviršiaus, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuje 9x9 cm plote I laipsnio nudegimą, nubrozdinimus galvoje, veide, dešinėje plaštakoje ir nugaroje, kraujosruvos dešinio peties, dešinio žasto, nugaros ir krūtinės srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymą, tuo bendrais su Ž. P. itin žiauriais veiksmais kankinant nesunkiai sutrikdė D. Ž. sveikatą, taip sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines kančias.

Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024-08-13 vakare su Ž. P., V. K. garaže vartojo alkoholį. Tarp 22-23 paskambino L. O. ir sutarė, kad ateis pas ją. Atėjus iki jos namų, L. O. ir L. Ž. sėdėjo lauke ant suoliuko, o D. Ž. kambaryje miegojo. Atrodo kad L. Ž. prižadino D. Ž. ir visi L .Ž. ir L. O. kambaryje vartojo alkoholį Kažkiek išgėrus Ž. P. metė į stovintį kibirą su savimi atsineštą petardą. L. O. pasakius, kad išeitų, jie perėjo gerti į D. Ž. kambarį. Pasibaigus alkoholiui Ž. P. nuėjo iki jo garažo atsinešti dar. Netrukus grįžo, atsinešė butelį ir iš jo garažo paimtą litavimo lempą, kurią padėjo ant stalo. Tuo metu jis (R. A.) sėdėjo ant sofos, gal pusmetrio atstumu nuo D. Ž.. Jis užsikūrė litavimo lempą ir kelis sykius pakaitino D. Ž., kuris sėdėjo ant sofos. D. Ž. buvo apsirengęs palaidine ir šortais. Litavimo lempos ugnį nukreipė D. Ž. į kojas, buvo įjungęs gal tris kartus. D. Ž. rėkė, kad skauda. Ž. P. tuo metu turbūt sėdėjo ant pečiaus. Nuo to kaitinimo užsidegė ant sofos buvusi antklodė. Norėdami ją užgesinti abu su Ž. P. mėtė ant antklodės plytas nuo pečiaus. D. Ž. sėdėjo toje vietoje, kur degė antklodė, todėl galėjo pataikyti ir į jį. Kodėl taip elgėsi- negali pasakyti, turbūt buvo per daug alkoholio išgėrę. Su nukentėjusiuoju buvo pažįstami nuo vaikystės, jokių konfliktų neturėjo, bendraudavo. Visų įvykio detalių neprisimena. Pripažįsta, kad tyčia D. Ž. degino ir plytas į jį mėtė tyčia bei padarė kaltinime nurodytus sužalojimus.

Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, sumokėjo abu su Ž. P. po 2000 eurų žalai atlyginti, prašo bylą nutraukti jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Ligonių kasai žalą taip pat atlygino. Savo veiksmus vertina labai blogai, nes baisu ką padarė, gailisi dėl to. Iš karto po įvykio su D. Ž. bendrauti neleido kaimynai, pas kuriuos jis gyveno.

Kaltinamasis Ž. P. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad su R. A. pastarojo garaže vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vieną ar du butelius stipraus alkoholinio gėrimo. Vakare susiskambino su D. Ž. ir nuėjo pas jį į namus kaip pas draugą, nusinešė dar pora butelių alkoholio. Gėrė kambaryje, po to L. O. iš to kambario išvijo ir jis, R. A. ir D. Ž. perėjo į D. Ž. kambarį, toliau vartojo alkoholį. Pasibaigus alkoholiui, jis nuėjo į R. A. garažą atsinešti dar. Begeriant jokio konflikto D. Ž. namuose nebuvo. Iš garažo pasiėmė butelį ir litavimo lempą, kad pasišviestų, nes buvo tamsu, o tuose namuose nėra elektros. Atnešęs litavimo lempą ir butelį padėjo ant stalo, toliau visi gėrė. R. A. ir D. Ž. sėdėjo ant sofos vienas šalia kito. R. A. uždegė litavimo lempą ir degančią atsuko į D. Ž. kojas. D. Ž. rėkė, kad skauda, dengėsi rankomis, todėl apdegė ir ranka. R. A. litavimo lempą išjungė. Jis tuo metu sėdėjo ant pečiaus. Nuo deginimo užsidegė antklodė toje vietoje, kur sėdėjo D. Ž.. Jis nuo pečiaus metė plytas į tą vietą, suprato, kad gali pataikyti ir D. Ž.., tačiau į kur pataikė- nežino. Buvo stipriai neblaivus, todėl taip elgėsi, įvykio smulkiai neatsimena. Pripažįsta aplinkybes, kad šie veiksmai buvo bendri su R. A. ir tyčiniai.

Nukentėjusiojo D. Ž. atsiprašė, susitaikė su juo, kartu su R. A. atlygino jam padarytą žalą sumokėdami po 2000 eurų, taip pat atlygino ligonių kasai padarytą žalą. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Daugiau tokių nesąmonių ateityje nebus. Nuo to laiko daugiau konfliktų nebuvę, su D. Ž. bendrauja jis pykčio nelaiko. Dirba ir gyvena Vokietijoje, įvykio laikotarpiu buvo sugrįžęs atostogų.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-ir BPK) 273 straipsnio tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis D. Ž. 2024-08-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole parodęs, kad 2024-08-14 nakties metu į jo namus atėjo pažįstami Ž. P. ir R. A., atsinešė 0,7 litro butelį degtinės. Jie trise susėdo jo kambaryje ant sofos, o brolis L. su L. miegojo savo kambaryje ir prie jų neprisijungė. Maždaug per valandą išgėrė R. A. atsineštą butelį, jokių konfliktų nebuvo. Apie 02 val. nakties Ž. P. staiga atsistojo ir išėjo, sugrįžo gal po 15 minučių ir atsinešė litavimo lempą. Ją perdavė R. A. ir šis litavimo lempą užsikūrė. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos, buvo apsirengęs palaidine ir šortais. R. A., nieko nesakęs, priėjo prie jo ir uždegtą litavimo lempą nukreipė į jį. Iš R. A. rankoje laikomos litavimo lempą sklindanti ugnis jam degino abiejų kojų šlaunis. Jis šaukė, kad baigtų jį deginti, vartėsi ant sofos, tačiau R. A. savo veiksmų nenutraukė. Tuomet sklindanti ugnis jam nudegino sėdmenis. Tuo metu šalia buvęs Ž. P. stovėjo ir nieko nedarė, tik juokėsi. Jis iš skausmo rėkė, tačiau brolis L. ir L. pas jį į kambarį neatėjo. R. A. litavimo lempą užgesindavo ir vėl ją užkūręs jam degino kojas. Jis nuo liepsnos dengėsi rankomis, todėl jam ant rankų atsirado nudegimai. Dėl tokių R. A. veiksmų jis jautė didelį fizinį skausmą. Tuo metu, kol R. A. jį degino, Ž. P. ardė tame pačiame kambaryje esančio pečiaus plytas ir mėtė plytas į jį. Plytos jam pataikė į įvairias kūno vietas-krūtinę, nugarą, kojas, galvą. Kiek truko asmenų egzekucija jo atžvilgiu negali nurodyti, nes dėl didelio skausmo laikas sustojo. Nustoję naudoti litavimo lempą ir mėtyti plytas, nieko nesakę jie išėjo. Jis po įvykio pagalbos niekur nesikreipė, pas kaimynus nėjo ir medikų nekvietė, tiesiog nuėjo miegoti. Tą pačią dieną, apie 11-12 val., atvažiavo R. A., V. K. atvežė 4 butelius alaus. Apie nakties įvykius R. A. nieko nesakė, jo neatsiprašė ir apie tai kalbos nebuvo. Palikę alų, asmenys išvažiavo. Jis pagalbos nesikreipė. Po pietų papasakojo viską atėjusiam kaimynui R., jo žmona L. iškvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir vietoje sutvarstė, suleido vaistus bei siūlė vežti į ligoninę, tačiau jis atsisakė ir į ligoninę nevyko. Atvykusiems pareigūnams įvykio aplinkybes paaiškinti nesutiko, pretenzijų niekam neturėjo, pareiškimo nerašė. Tą pačią dieną į vakarą brolis L. suprato, kad jam reikia pagalbos ir iškvietė medikus. Atvykę jį iš karto pristatė į VšĮ ,,Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių. Ligoninėje jam suleido vaistų, apžiūrėjo žaizdas, perrišo tvarsčius ir išleido į namus. Nustatė abiejų kojų šlaunų 6 procentų II B odos nudegimus. Kojų šlaunys jam nudegintos iš visų pusių, taip pat buvo nudegimai ant abiejų rankų plaštakų išorinių pusių ir kairės rankos riešo, ant kairės ausies. Nuo mėtomų plytų jam padaryti sužalojimai ant nugaros, krūtinės, taip pat prakirstas antakis ir sumušta galva. Ant jo kūno matomos mėlynės. Skausmą dėl nudegimų jaučia iki šiol, taip pat skauda kitas, sumuštas nuo mėtomų plytų, vietas. Prašo dėl R. A. ir Ž. P. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. (tomas 1, b.l. 17-22).

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis D. Ž. parodęs, kad naktį iš rugpjūčio 13 d. į 14 naktį, apie 1 val., į jo namus atėjo R. A. su Ž. P., pasiūlė išgerti jų atsineštą degtinę. Kadangi juos pažįsta nuo mažens, įsileido į savo kambarį. Jis su R. A. sėdėjo ant sofos, o _Ž. ant kėdės, gėrė ir kalbėjosi. Baigus degti nuėjo į brolio kambarį ir ten jau penkiese gėrė degtinę, tame kambaryje dar buvo brolis ir jo draugė L. O.. Pasigėrus jo brolis su L. O. nuėjo atsigulti, o jie toliau gėrė jo kambaryje. Jis sėdėjo ant sofos, šalia sėdėjo R. A., o Ž. P. sėdėjo ant kėdės. Ž. P. atsistojo ir, nieko nesakęs, išėjo, tačiau sugrįžo greitai, atsinešė butelį degtinės ir litavimo lempą. Butelį padėjo ant stalo, o litavimo lempą padavė R. A.. Ją R. A. užkūrė ir, nieko nesakęs, pradėjo jį, sėdintį ant sofos, deginti. Gerti antro butelio net nepradėjo. Buvo apsirengęs palaidine trumpomis rankovėm, su trumpikėm, džinsiniais šortais. Degino visą kūną- abiejų kojų šlaunis, rankas. Jis rėkė iš skausmo, maldavo, kad nedegintų, tačiau R. A. nereagavo, o Ž. P. stovėjo šalia, nieko nesakė. Degino iš toliau- gal pusę metro nuo jo kūno. Tas deginimas truko gal kokia 15-20 minučių. Buvo pertraukų, buvo sustojęs, užgesinęs litavimo lempą, bet vėl uždegė ir degino. Užsidegė jo drabužiai, apsvilo sofa. Jis ėmė pagalvę ir gesino save, degė jo rūbai, maldavo nustoti, bet jie nekreipė dėmesio. R. A. užgesinęs litavimo lempą rankomis pradėjo ardyti pečiaus plytas ir mėtė jas į jį. Tuo metu jis sėdėjo, dengėsi rankomis. Pataikė į krūtinę, į nugarą ir į galvą. Ž. P. irgi ėmė plytas ir mėtė į jį, į jo prašymus baigti abu nereagavo. Jam buvo didelis skausmas, kažkurio mesta plyta pataikė į galvą, kažkur į kaktos sritį. Tuo metu jo brolis ir su sugyventine buvo savo kambaryje, tačiau neatėjo. Jis nubėgo į kitą kambarį ir ten būdamas girdėjo, kaip R. A. su Ž. P. daužė baldus, paskui viskas nurimo. Taip pat girdėjo, kaip sproginėjo brolio kambaryje petardos. Išėjęs ryte į kiemą pamatė, kad sudegintos dvi antklodės. Tą naktį pagalbos nesikvietė, miegojo, bijojo, kad jie nesugrįžtų, nesudegintų namo. Ryte prabudus jautė daug skausmų. Apie 11-12 val. atvyko V. K. ir R. A., atnešė du ar keturis butelius alaus, davė 10 eurų, paklausė, kaip laikosi ir išvažiavo. Ryte viską papasakojo broliui ir jo draugei, jie sakė, kad viską girdėjo. Po pietų pas jį atėjęs kaimynas R. pamatė, kad jis atrodo baisiai-apdegę kojos, sužalotas veidas. Klausė, kas atsitiko, ir jis viską papasakojo. Jo žmona L. iškvietė medikus ir policiją. Atvykę medikai jam suteikė pirmąją pagalbą, bet jis atsisakė važiuoti į ligoninę. Policininkams papasakojo kas įvyko, tačiau pareiškimo nerašė, nes išsigando, galvojo, kad sugrįš jie ir jam bus dar blogiau, nors išeidami jie negrasino. Atvažiavęs brolis jį nuvežė į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. Ten jam apžiūrėjo kojas, apibintavo, suleido vaistų ir išleido namo. Ligoninėje nustatė antro laipsnio nudegimus ant kojų, plaštakų, kairės rankos riešo, kairės ausies ir sužalojimą kaktoje nuo plytos. Kodėl R. A. ir Ž. P. taip pasielgė, jis nežino, nesutarimų, piktumų prieš tai nebuvo, buvo pažįstami, normaliai bendravo. Čia buvo ne pirmas atvejis, kai šie du asmenys pas jį ateina ir iš jo tyčiojasi. Ateidavo abu neblaivūs. Buvo jį išdažę, išlupę duris, išdaužę jo kambario vidines duris. Ankstesniais atvejais jis niekur nesikreipė, nes jų bijojo. Tai vykdavo tada, kai Ž. P. grįždavo iš užsienio ir susieidavo su R. A.. Jis pabėgdavo iš namų, eidavo miegoti į kaimą pas žmones (tomas 1, b.l. 90-95). 2024-12-19 papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. Ž. parodęs, kad Ž. P. ir R. A. jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą pilnai atlygino, jo atsiprašė, jis jiems atleido, jie susitaikė, jiems jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (tomas 1, b.l. 96-99). Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir priedų matyti, kad D. Ž. pateikė 2024-12-19 patvirtinimą dėl žalos atlyginimo, 2024-12-19 susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, 2024-12-19 parašymą (dėl sutarties nutraukimo su advokatu Tadu Račiumi dėl atstovavimo) (tomas 1, b.l. 101-104).

Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji jo atsiprašė, žalą atlygino- kiekvienas sumokėjo po 2000 eurų, su sveikata dėl padarytų sužalojimų jokių problemų neturi, prašo kaltinamųjų nebausti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, patvirtino, kad pasirašė teismui pateiktą 202-03-24 susitaikymo protokolą.

Liudytojas L. Ž. parodęs, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini)2024-08-14 su broliu D. Ž. ir savo drauge L. O. vartojo alkoholį, buvo jau stipriai neblaivūs. Nakties metu pas juos į namus atėjo netoliese gyvenantys Ž. P. ir R. A., atsinešė kažkokio spalvoto alkoholinio gėrimo ir visi penki gėrė jo kambaryje. Išgėrus butelį, jis su drauge nuėjo gulti, o jie trise išėjo į brolio kambarį. Jie buvo jau visiškai neblaivūs, iš karto užmigo, todėl nieko, kas vyko toliau ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jo brolis, nežino ir nematė bei negirdėjo. Kol jie visi gėrė jų kambaryje, jokio konflikto neįvyko, visi bendravo gražiai, jokių piktumų nebuvo. Kitą dieną atsikėlę pamatė, kad brolio kambaryje netvarka, išardytos pečiaus plytos ir jų primėtyta kambaryje. Brolio kojos buvo stipriai apdegę, buvo praskeltas antakis. D. Ž. pasakojo, kad vyriškiai vėliau atsinešė litavimo lempą ir ja jį degino, ardydami pečių mėtė į jį plytas. Plytų buvo ir jo lovoje. Kuris iš jų degino, o kuris mėtė plytas, jis nepasakė, tačiau minėjo, kad jį sužalojo abu vyriškiai. Brolis nieko neminėjo, kad būtų buvęs koks konfliktas, ar jie susipykę. Litavimo lempa nebuvo palikta. Po to kitą dieną buvo atvykę ir greitosios medikai, ir policijos pareigūnai. Nuo to karto nei vieno tų asmenų daugiau nematė, su jais nebendravo (tomas 1, b.l.185-188). Papildomos apklausos metu parodė, kad jis girdėjo, kaip brolis rėkė „gelbėkit, L. gelbėk‘“, rėkė garsiai ir ilgai, tačiau jis ten nėjo, nes bijojo R. A., Ž. P. ir V. K., kuris taip pat ten buvo. Išeidamas kažkuris iš jų pravėrė jų kambario duris ir į kambarį įmetė dvi garsines petardas, buvo daug dūmų. Kadangi labai bijojo, iš savo kambario nei jis, nei L. nėjo iš baimės, nes prieš tokius tris vyrus nieko nebūtų padarę, nežino, kas vyko tame kambaryje ir kokiomis aplinkybėmis D. buvo sužalotas, tik iš brolio pasakojimo žino, kad jį svilino litavimo lempą ir mėtė ardydami pečių plytas. Šias aplinkybes nenurodė pirminėje apklausoje, nes buvo strese, išsigandęs. Nei vienas iš minėtų asmenų po įvykio pas juos nesilankė, su jais nebendravęs. (tomas 1, b.l. 180-192).

Liudytoja L. O. parodžiusi, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini)Rugpjūčio 14 arba 15 dieną, nakties metu į jų namus atėjo Ž. P. ir R. A.. Ateidami jie atsinešė butelį kažkokio spalvoto alkoholio. Gėrė visi jų kambaryje. Kol gėrė, jokių konfliktų visiškai nebuvo, niekas nesipyko. Baigus gerti tą butelį paprašė juos išeiti ir jie nuėjo į D. Ž. kambarį. Jiems išėjus dar trumpai girdėjo, kad jie kalbėjo, tačiau užmigo ir kas vyko toliau -nežino. Anksti ryte D. Ž. juos prikėlė ir paprašė leisti atsigulti į jų kambarį. Tada ji pamatė, kad jis visas apjuodęs, prakirstas antakis, todėl jo į savo kambarį neleido. Tuo metu nematė, ar jo kokios kūno vietos buvo apdegę. Atėjusi į jo kambarį pamatė, kad viskas suversta, netvarka, išardytas pečius, jo plytų primėtyta ant lovos ir kambaryje. Apie tai, kas įvyko, su D. Ž. nekalbėjo. Vakare sužinojo, kad buvo atvykę medikai ir kad D. Ž. išėjo pas kaimynus (tomas 1, b.l. 175-178). Papildomos apklausos metu parodė, kad tą naktį, kai buvo apdegintas D. Ž., pas juos kartu su R. A. ir Ž. P. buvo atėjęs ir V. K.. Kol gėrė jų kambaryje, jokio konflikto nebuvo, o vėliau išgirdo triukšmą - rėkė D., šaukė, kad jį gelbėtų, kvietė L.. Ji su L. buvo labai neblaivūs, nėjo žiūrėti kas vyksta, nes bijojo tų vyriškių, nes jie trys jauni vyrai, tai nelabai ką galėtų prieš juos padaryti, bijojo, kad jiems ko nepadarytų. Dar išeidami į jų kambarį įmetė dvi petardas, kambarys buvo pilnas dūmų. Kai buvo apklausiama pirmą kartą, šių aplinkybių nenurodė, nes kažkiek ir buvo primiršusi, buvo strese, po to su L. viską apkalbėjo, prisiminė ir todėl atėjo patikslinti, be to ir bijojo tų vyriškių po to, ką jie padarė D., nors su jais po įvykio nebendravo. Kol Ž. P. nebuvo Lietuvoje, tol jie niekada pas juos nesilankė. Nieko nežino apie tai, kad kažkuris iš vyriškių turėtų kokių konfliktų su D., nes, kaip minėjo, su juo nelabai bendrauja (tomas 1, b.l. 179-182).

Liudytoja L. A. parodė, kad 2024-08-14 dieną jos vyras R. A. sugrįžęs iš (duomenys neskelbtini) pasakė, kad sužalotas D. Ž., kad jis apdegintas, Tada ji iš karto apie 17 val. paskambino bendru pagalbos numeriu ir pasakė, kad sužalotas vyriškis apie 50 m. amžiaus, nurodė jo adresą, pasakė, kad gali būti apdegintas ir apmėtytas plytomis. Kitą dieną - 15 dieną- ji iš ryto atvyko į (duomenys neskelbtini) pas tėvus ir iš karto nuėjo pas kaimyną D. Ž.. Pamatė, kad jo žaizdos sutvarstytos blogai, nes pleistrai užklijuoti ant „gyvų“ žaizdų, ji iš vėl iškvietė medikus. D. Ž. pasakė, kad apie 01 val. nakties atėjo pas juos R. A. ir Ž. P. su degtinės buteliu, kurią išgėrus Ž. atsinešė litavimo lempą, R. A. ją užsikūrė ir jį degino, o Ž. P. ardė jo kambaryje esantį pečių ir mėtė į jį plytas. Tada atvyko vėl medikai, jį išsivežė į ligoninę ir tą pačią dieną sutvarstę vėl paleido namo. Nuo to laiko, kai jis grįžo iš medikų, būna pas jos tėvus, kurie jį prižiūri, slaugo, kaimo žmonės patys perka medikamentus, tvarsčius, nes nėra kas iš šeimos narių jam gali suteikti pagalbą, jis neregistruotas pas jokį daktarą, socialiai nedraustas (tomas 2, b.l. 9-12).

Liudytojas V. K. parodė, kad D. ir L. Ž. yra jo kaimynai, su jais kartu gyvena ir L. – L. sugyventinė. Jų kiemai ribojasi, jų namas nuo jų namų yra iki 100 m atstumu. Rugpjūčio viduryje, gali būti, kad 14 d. naktį, išgirdo ir pamatė pro jo namus besikalbant einančius vyriškius link D. Ž. sodybos, eidami dar prie jo namų susprogdino dvi petardas. Iš balso atpažino, kad eina Ž. P., R. A. ir V. K.. Jiems nuėjus pas Ž., viskas nutilo. Po maždaug valandos, gal daugiau, vėl lauke pasigirdo šunų lojimas. Pažiūrėjęs pamatė, kad iš Ž. sodybos išėjo, kaip jam atrodė įpykęs, nes keikėsi ir girdėjo žodį „priversiu“, Ž. P., kuris tuo metu buvo grįžęs iš užsienio atostogų. Matė tik, kad jis nuėjo keliu link tėvų namo, gal po 10 minučių grįžo pas Ž.. Ar jis ką nors turėjo rankose, nematė. Gal po pusvalandžio per langą matė ir iš balsų girdėjo, kad visi trise iš Ž. namų išėjo, nuėjo centro kryptimi, praeidami dar susprogdino prie jo namų vieną petardą. Kitą dieną , ryte, apie pusę septynių, nuėjo į Ž manus ir įėjęs pamatė, kad D. kambaryje išgriauta pečiaus sienelė, plytos sumestos į D. lovą, namuose jautėsi degėsių kvapas. Iš kito kambariuko atėjo D. Ž.. Iš išvaizdos jis buvo baisus - visas juodas – suodinas, sakė, kad naktį buvo atėję „A ir P. banditai“ ir jį apdegino, sakė, kad svilino litavimo lempa. Parodė savo apdegintas kojas, rankas, veidas taip pat buvo baisus. D. Ž. tvirtino, kad jie buvo tik dviese, kviesti medikus ir policiją atsisakė. Po kiek laiko į jo kiemą atėjo L. Ž., pasakojo, kad R. A. „naktį D. svilino kaip kiaulę“, kad jis buvo kitam kambaryje, pagalbos neieškojo, nes bijo, kad nesudegintų. Taip pat sakė, kad buvo atėję R. A., Ž. P. ir V. K.. Po kiek laiko matė, kad į Ž. namo kiemą įsuko automobilis, atvažiavo V. K. su R. A.. Apie visa tai papasakojo žentui ir jo žmona iškvietė policiją bei medikus. D. Ž. po įvykio gyvena pas juos, jie jį prižiūri, kaimo žmonės padeda vaistais, kitais medikamentais, nes jis neturi nei dokumentų, nei socialinio draudimo, kad galėtų gydytis ligoninėje. Socialinė darbuotoja ateina, jam perriša žaizdas, sutvarko (tomas 1, b.l. 3-6).

L. V. K. parodęs, kad 2024-08-13 naktį su Ž. P. ir R. A. buvo nuėję pas D. ir L. Ž., ten visi vartojo alkoholį. Pas juos pabuvo iki gal 1 val. nakties, kol išgėrė alkoholį, kalbėjosi, jokių konfliktų nebuvo. Kadangi jie kambaryje susprogdino kelias garsines petardas, ten buvusi moteris pasakė, kad jau eina miegoti, liepė skirstytis, nes iškvies policiją dėl petardų, ir jie visi trise išėjo namo. Jam esant, jokie smurtiniai veiksmai prieš D. Ž. naudojami nebuvo (tomas 2, b.l. 19-22).

2024-08-14 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. J. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo medžiagos nurodoma, kad 2024-08-14 apie 18 val. 06 min. į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą buvo gautas pranešimas, jog 2024-08-14 nakties metu, nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) svetainės kambaryje, atėję 2 nenustatytos tapatybės jaunuoliai galimai konflikto metu neaiškiomis aplinkybėmis sužalojo neblaivų (nustatytas 2,78 prom. girtumas) D. Ž.. Atvykę GMP darbuotojai asmeniui suteikė medicininę pagalbą, D. Ž. tolimesnei apžiūrai į gydymo įstaigą važiuoti atsisakė. D. Ž. įvykio aplinkybes paaiškinti atsisako. (toms 1, b.l. 8-9).

2024-08-15 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. J. pranešime dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad įvykio vietoje bendraujant su akivaizdžiai neblaiviu D. Ž., jis nurodė, jog alkoholį vartoja apie savaitę laiko, teigė, jog buvo konfliktas su 2 kaimynais, niekam dėl įvykio pretenzijų neturi ir įvykio aplinkybes paaiškinti atsisakė. L. Ž., akivaizdžiai neblaivus, paaiškino, kad jam niekas nieko nepadarė. Vėliau bandant prakalbinti D. Ž., jis paaiškino, jog 2024-08-14 nakties metu vartojo alkoholį kartu su broliu L. Ž. ir dar kitais 2 asmenimis. Tuomet L. Ž. nuėjo miegoti, o D. toliau su kitais asmenimis vartojo alkoholį. D. Ž. vienu momentu užsiminė, jog vienas iš asmenų yra galimai Ž. P., o kito duomenų nežino. Kuris iš asmenų D. Ž. sužalojo bei kokiu būdu tai padarė, asmuo paaiškinti atsisakė. D. Ž. atvykę GMP darbuotojai suteikė medicininę pagalbą, tolimesnei apžiūrai į gydymo įstaigą asmuo vykti atsisakė. Asmeniui subintuota dešinės kojos šlaunis (tomas 1, b.l. 11).

2024-08-15 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. D. pranešime dėl informacijos nurodoma, kad 2024-08-15 apie 12.20 val. iš Marijampolės apskrities VPK budėtojų gavo pranešimą, kad į Marijampolės ligoninės suaugusiųjų priėmimo skyrių kreipėsi D. Ž., kuriam 2024-08-13 buvo nudegintos abiejų kojų šlaunys. Po pirminės medikų apžiūros asmuo išleistas gydytis ambulatoriškai. Asmeniui Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje 12.14 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas. (tomas 1, b. 12).

2024-08-16 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas D. Ž. nurodė, jog 2024-08-14 jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) apie 01 val. nakties atėjo R. A. ir Ž. P., kurie buvo išgėrę. Jie kartu vartojo alkoholiniu gėrimus. Vėliau iš jo namų išėjo Ž. P., o R. A. liko. Netrukus grįžo Ž. P. ir atsinešė lietlempę, kurią perdavė R. A.. Šis ją užsikūrė bei pradėjo ja deginti jo abiejų kojų šlaunis ir sėdmenis. Tuo metu Ž. P. ardė pečiaus plytas ir jas į jį mėtė. Dėl tokių Ž. P. ir R. A. veiksmų jis jautė fizinį skausmą, prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Prie pareiškimo pateikė VšĮ Marijampolės ligoninė išrašą (tomas 1, b.l. 17-22, išrašas b.l. 22).

Pareiškėjo D. Ž. pateiktame 2024-08-15 VšĮ Marijampolės ligoninės įdėtinio lapo į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją išraše užfiksuota, kad 2024-08-15 12.05 val. kreipėsi D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) anamnezė - prieš 2 paras užpuolė pažįstami asmenys ir litavimo lempa nudegino abi kojas (tomas 1, b.l. 22)

2024-08-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, joga atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyta, kad nurodytu adresu yra vieno aukšto medinis rastinis namas su priestatu. Namo svetainėje matyti išardyta krosnis, visame svetainės kambaryje pasklidusios plytos. Ant sofos matyti tušti buteliai, plytos nuo krosnies ir kiti įvairūs daiktai. Stalas apverstas, ant žemės išmėtyti įvairūs daiktai. Apžiūrimo nuosavo namo kieme vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Eksperto rinkinys nenaudotas. Pridedama fotolentelė (tomas 1, b.l. 23-24, fotolentelė b.l. 25-28).

2024-08-14 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės formos Nr. 110/a kopijoje nurodyta, kad 2024-08-14 18.06 gautas iškvietimas iš BPC adresu (duomenys neskelbtini)kviesta telefonu, kvietimo priežastis - užpuolimas. Skambinančiojo pranešimas: pas kaimyną šią naktį atėję 3 jaunuoliai sumušė šeimininką, po to padegė. Vyrui 52 metai. Stipriai sumuštas, apdegintas. Tai atsitiko daugiau kaip prieš 6 valandas. Sąmoningas. Objektyvus paciento būklės vertinimas 18.26 val., sužalojimai : nudegimas. Vykti į ligoninę nesutinka (tomas 1, b.l. 124-125).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 407/2024(09), nurodoma, kad D. Ž. klinikiniais duomenimis konstatuota II B laipsnio abiejų šlaunų nudegimas, apimantis 6% kūno paviršiaus, o taip pat nubrozdinimai galvoje, veide, dešinėje plaštakoje ir nugaroje, kraujosruvos dešinio peties, dešinio žasto, nugaros ir krūtinės srityse, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje 9x9 cm. plote I laipsnio nudegimas. D. Ž. konstatuoti kraujosruvos, nubrozdinimai bei nudegimas kairėje plaštakoje tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o IIB laipsnio nudegimas abiejų šlaunų srityse - nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui, t. y. jis gydėsi ambulatoriškai nuo 2024-08-15 iki 2024-10-25. D. Ž. konstatuoti nubrozdinimai ir kraujosruvos buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, o nudegimai - aukštos temperatūros ar atviros liepsnos poveikyje. D. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2024-08-14, galimai nurodytomis aplinkybėmis. D. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 19 trauminių poveikių. D. Ž. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (tomas 1, b.l. 116-117).

2024-08-27 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų, atvykusių 2024-08-14 pagal iškvietimą į įvykio vietą, vaizdo registratoriais užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros metu gauti duomenys:

-data ir laikas - 2024-08-14, 19.03 val. Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą nueina į kambarį, kur matosi ant lovos gulintis vyriškis, kurio kojos sutvarstytos, vyriškis nurodo, kad pagalba jau suteikta. Paklausus kas sužalojo, vyriškis nurodo, kad „čia kaimynai biskį, bet atleisiu“. Šalia stovintis (akivaizdžiai neblaivus) brolis L. Ž. liepia "D. sakyk teisybę". Asmuo sako, kad čia jį „svilino kaip kiaulę". Paaiškina, kad pirma pagalba jį norėjo vežti į ligoninę, bet jis atsisakė, tai jį pirma pagalba apibintavo. Paklausus, ar girtas, nurodo, kad taip, kad geria jau kokią savaitę. Šalia stovintis L. Ž. nurodo, kad jį sumušė vakar vakare, kad pagalbos nereikia, taip pat pasako pareigūnui „pažiūrėk ką iš jo kambario padarė, sudaužė, kaldras padegė“. Policijos pareigūnas paaiškina, kad įvykis bus registruotas ir jeigu turės pretenzijų, gali kreiptis bet kada;

-kitas vaizdo įrašas. Pareigūnas atneša D. Ž. pasirašyti dokumentus ir dar prašo pasakyti asmenų, kas čia viską padarė, vardą ir pavardę. D. Ž. atsako, kad nesakys. Pareigūnui tikslinant, kada buvo įvykis, nurodo, kad „vakar man atrodo“, kad nieko nesakys, nes paskui bus jam piktumų, kad viskas vyko naktį, apie pusę trijų. Pareigūnui paklausus, dėl ko naktį nesikreipė, D. Ž. nurodo, kad nenori su jais piktumų turėt. Pareigūnui vėl teiraujantis, kas tokie buvo, D. Ž. atsako, kad nežino, o paklausus, ar iš šito kaimo, jis patvirtina, kad taip. Į kambarį atėjus broliui L. Ž., pareigūnas klausia, kas vakar čia buvo, kas su broliu gėrė, jis pasako, kad jie su L. miegojo, lyg girdėjo, kad kažkas barškėjo, kad nežino, su kuo D. gėrė (tomas 2, b.l. 23-25, CD-R kompiuterinė laikmena b.l. 26).

Teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad abiejų kaltinamųjų kaltė įrodyta visiškai. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais, neabejotinai nustatyta, kad vykusių išgertuvių metu nukentėjusysis buvo sužalotas bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais. Iš jų parodymų nustatyta, kad kaltinamasis Ž. P., be jokio reikalingumo, atsinešė į D. Ž. namus litavimo lempą, ją perdavė R. A., kuris ją uždegęs liepsną nukreipė į šalia jo sėdintį D. Ž., o po to abu mėtė į D. Ž. plytas nuo pečiaus. Iš nukentėjusiojo, kaltinamojo R. A. parodymų matyti, kad buvo nevienkartinis deginimo veiksmas, litavimo lempą jis buvo užgesinęs ir vėl uždegdavo bei nukreipdavo liepsną į nukentėjusįjį ne mažiau kaip tris kartus. Nukentėjusysis nurodo, o ir kaltinamieji patvirtina, kad jis jautė labai didelį skausmą, rėkė, kvietėsi brolį į pagalbą, maldavo liautis, tačiau R. A. nekreipė į tai dėmesio. Tai patvirtina, jog litavimo lempos liepsnos nukreipimas į nukentėjusįjį buvo tyčinis, gerai apgalvotas veiksmas, siekiant sukelti daryti poveikį nukentėjusiojo kūnui ir taip sukelti sužalojimus. Kaltinamieji yra suaugę, gyvenimo patirties turintys asmenys, supranta litavimo lempos veikimo būdą, paskirtį, jos liepsnos galią. Medicininiai dokumentai patvirtina gana didelius keturis ilgai gijusius deginimo pasekmėje atsiradusius sužalojimus ant nukentėjusiojo kūno, tai irgi patvirtina deginimo veiksmų intensyvumą ir galią. Tuo pačiu metu abu kaltinamieji, matydami ant sofos sėdintį nukentėjusįjį ir prie jo užsidegusią patalynę, mėtė į jo pusę pečiaus plytas. Ir niekaip negalima logiškai patvirtinti jų nurodyto tokio veiksmo tikslo, t. y. kad tai buvo užsidegusios patalynės gesinimas, ir šio veiksmo metu galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Plytų mėtymas į nukentėjusįjį rodo, kad tokiais veiksmais buvo siekiama sužaloti nukentėjusįjį. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad plytų rasta ir lovoje, o teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ne mažiau 19 trauminių poveikių, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad plytų buvo mesta į jį didelis kiekis ir pataikyta į įvairias kūno vietas. Kaltinamieji veikė matydami ir suvokdami vienas kito veiksmus, tuo pačiu metu, kaltinamasis Ž. P. atnešė priemonę, kuria buvo padarytas sužalojimas (litavimo lempą), todėl abu bendrai privalo atsakyti už atsiradusias pasekmes- jų netesėtų veiksmų rezultatą. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam D. Ž. konstatuoti kraujosruvos, nubrozdinimai bei nudegimas kairėje plaštakoje tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o IIB laipsnio nudegimas abiejų šlaunų srityse - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi visi šie sužalojimai padaryti bendrais kaltinamųjų veiksmais, veika kvalifikuojam pagal sunkiausią pasekmę, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamųjų tyčinių veiksmų ir kilusių pasekmių-nukentėjusiojo kūno sužalojimo, konstatuoto teismo medicinos specialisto išvadoje, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 138 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis Ž. P. atnešė į įvykio vietą, o kaltinamasis R. A. tiesiogiai nukreipė liepsną iš nedidelio atstumo į nukentėjusįjį, Ž. P. tokių veiksmų nenutraukė, abu kaltinamieji mėtė plytas į nukentėjusįjį, sužalojimai padaryti 19 trauminių poveikių. Tai neabejotinai įrodo, kad jie nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė galimas pavojingas pasekmes, tai yra numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingi Neabejotina, kad kaltinamieji veikė tyčia, iš asmeninių paskatų, norėdami pažeminti nukentėjusįjį. Įvertinus nukentėjusiajam nesunkaus sveikatos sutrikdymą padarymo būdą- nevienkartinis litavimo lempos liepsnos nukreipimas iš artimo atstumo į nukentėjusiojo kūną, į tai, kad buvo ne vienkartinis veiksmas, o litavimo lempa būdavo nukentėjusiajam rėkiant sąmoningai užgesinama, vėl užkuriama ir vėl nukreipiama į nukentėjusiojo kūną, kilusias pasekmes, atsiradusių žaizdų gana ilgą gijimo laikotarpį, nukentėjusiojo parodymus, kad deginimo metu jis jautė labai didelį skausmą, rėkė, maldavo taip nesielgti, neabejotinai nustatyta, kad su juo buvo elgiamasi itin žiauriai ir jį kankinant. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 1578,45 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo D. Ž. gydymo išlaidų atlyginimo. Teismui civilinis ieškovas pateikė duomenis, kad žala atlyginta, ieškinio atsisako, ieškinio atsisakymo priežastys jiems žinomos. Esant šioms aplinkybėms, atsisakymas ieškinio priimtinas ir tenkintinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kad savo noru atlygino padarytą žalą ( BK 59 straipsnio 1 dalies 1,3 punktai). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1,9 punktai). Iš kaltinimo R. A. šalintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nukalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). ). Pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalį (pakeista 2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033,2024-18357), asmuo recidyvistu laikomas ne pagal faktą, jog jis jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą vėl padaro naują tyčinį nusikaltimą, o pripažįstamas recidyvistu teismo nuosprendžiu. Šis BK 27 str. 1d. pakeitimas yra teisinę padėtį švelninantis ir turi grįžtamąją galią nagrinėjamose teisminėse instancijoje bylose. R. A. šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė nebūdamas pripažintais recidyvistu, todėl, nors jis naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas teistumą už tyčinį nusikaltimą, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia. Be to, R. A. buvo teistas visiškai už kitokio pobūdžio nusikaltimą, įvertinus ir jo asmenybę, pripažinti recidyvistu nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, įstatymų leidėjo priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis R. A. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, tačiau ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už visai kitokio pobūdžio (nusikalstama veika valdymo tvarkai) nusikaltimą. Paskirtą baudą sumokėjęs.Administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs. Dirba, vykdo individualią veiklą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaltinamasis Ž. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Teisiamojo posėdžio metu pateiktas susitaikymo protokolas, kuriuo prašoma bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

BK 38 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji padarė apysunkį nusikaltimą. Abu prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsiprašė ir susitaikė su byloje nukentėjusiuoju pripažintu D. Ž.. Tai patvirtina pateiktas rašytinis susitarimas, taip pat kaltinamųjų ir nukentėjusiojo D. Ž. parodymai. Abu kaltinamieji atlygino savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas išlaidas dėl nukentėjusiojo D. Ž. gydymo, taip pat savanoriškai, net be ieškinio pareiškimo, atlygino ir nukentėjusiajam D. Ž.. padarytą žalą. Nurodytos aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų sąlygas.

Teismas sprendžia, kad yra ir dar viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygų – pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, grindžiama aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

Kaltinamasis Ž. P. neteistas. Kaltinamasis R. A. buvo teistas, tačiau ankstesni teisumai buvo išnykę dar 2017 m., o pastarąjį kartą nuteistas už nusikaltimo valdymo tvarkai padarymą, bausmę įvykdęs. Nurodytas gana nemažas teistumo išnykimo laikas ir naujo nusikaltimo visiškai kitoks pobūdis nesudaro pagrindo manyti, kad R. A. nusikalstamas elgesys yra sistemingas. R. A. administracine tvarka baustas, bet už administracinius nusižengimus, nesusijusius su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu. Abu kaltinamieji dirbantys, nuo proceso pradžios kritiškai vertino savo smurtinį elgesį. Nustatytos dvi jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas nors ir yra smurtinis, padarytas kankinančiais nukentėjusįjį veiksmais, tačiau sukėlė mažesnio pavojingumo padarinius – D. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių liekamųjų padarinių jo sveikatai nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką nulėmė ne nusistatymas prieš nukentėjusįjį ir iš anksto apgalvoti veiksmai, tačiau spontaniškai kilęs toks elgesys dėl per didelio alkoholio vartojimo ir dėl to negebėjimas kontroliuoti savo veiksmus.

Taigi, įvertinus visumą aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek kaltinamųjų asmenybes, ypatingai jų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo siekiant pašalinti savo veiksmų pasekmes (žalų atlyginimas) ir neigiamą padarytų veiksmų vertinimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad abu kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, kai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra galimas, kaltinamųjų atžvilgiu nenustatyta.

Taigi, vadovaujantis BK 38 straipsniu, R. A. ir Ž. P. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamiesiems, bus pakankamas sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei siekiant paveikti kaltinamuosius, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atsakyti už padarytus veiksmus, įvertinus, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas prieš asmenį, kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, mažesnė už vidurkį (BK 67 straipsnio 2 dalis 5 punktas, 71 straipsnis- galima skirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio).

Kadangi nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, laikinas kaltinamųjų nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas ( BPK 151 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- 50 (penkiasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad įmoka turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ž. P. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- 50 (penkiasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad įmoka turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą ieškinio priimti ir bylos procesą dėl ieškinio nutraukti.

2024-11-22 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu R. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teises į keleivinį automobilį AUDI A4, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini) (vertė 940 eur), krovininį automobilį MERCEDES-(duomenys neskelbtini) CDI SPRINTER, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2778 eur), keleivinį automobilį OPEL VECTRA STATION WAGON, VIN: (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1726 eur), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

2024-11-21 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu Ž. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teises į keleivinį automobilį VW GOLF, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini) 1992 metų laidos (vertė 400 eur),panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -CD su vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja A. Š.