Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-252-564/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-09-12Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
1-252-564/2013
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01218-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
V. J.
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-252-564/2012
Proceso Nr. 1-64-1-01218-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.1; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2013-09-12
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja A. Š.,sekretoriaujant G. A.,dalyvaujant prokurorei A. A.,gynėjai advokatei R. G.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. J., jo atstovei advokatei S. S.,specialistui V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kazachstanas Karaganda, gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1d. , 284 str. 1d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. pažeidė viešąją tvarką bei sunkiai sužalojo žmogų, tai yra: 2012 m. rugsėjo 30 d. apie 14 val. 30 min., viešoje vietoje- (duomenys neskelbtini), netoli namų (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,99 ‰ girtumas), ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, įžūliu elgesiu, asmeninio konflikto su V. J. metu, gatve vijosi V. J., rėkavo ant jo, grasino papjauti, po to, suėmęs V. J. už rūbų pečių srityje, stūmė jį, nuo ko abu pargriuvo ant žemės, tyčia vieną kartą sudavė ranka V. J. į dešinę akį, dėl ko nukentėjusiajam V. J. kliniškai konstatuoti dešinės akies obuolio sumušimas, ragenos plyšimas, kraujo išsiliejimas į akies kameras, rainelės krumplyno ir lęšiuko plyšimas, kas yra vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu vėl vijosi besišalinantį V. J. R. Juknevičiaus gatve bei metė link jo akmenį. Tokiais savo veiksmais V. A. nukentėjusiajam V. J. sunkiai sutrikdė sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog 2012 m. rugsėjo 30 d. jam su sugyventine Ž. V. būnant bendrabutyje pas R. R., atėjęs V. J. ieškojo Ž. V.. Tiek jis, tiek V. J. buvo neblaivūs. Jis užpyko, kad V. J. lenda prie Ž. V., ir abu išėjo iš R. R. buto pasiaiškinti. V. J. pabėgo. Jis nubėgo paskui jį, susitiko prie Degučių turgaus. V. J. jį pastūmė, jis nugriuvo, V. J. sudavė jam per galvą. Jis kėlėsi, stūmėsi nuo savęs V. J. ir dešinės rankos pirštu pataikė V. J. į akį. V. J. pradėjo bėgti, jis jį vijosi, metė į jį akmenį. Atvažiavo policija ir jį sulaikė. Peilio rankoje jis neturėjo, akį sužalojo pataikydamas netyčia pirštu. Visas aplinkybes nurodęs apklausiamas ikiteisminiame tyrime. Vadovaujantis BPK 276 str. 1d.,4d. perskaityti kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 109-110, t.1).. V. A. parodęs, jog pasivijęs V. J. jis vieną kartą dešine ranka pastūmė jį į peties sritį, tada V. J. jį taip pat pastūmė į krūtinės sritį, jis nuo pastūmimo nugriuvo, griūdamas pasisuko ir rankomis atsirėmė į krūmus, o kojų keliais atsirėmė į žemę ir pajuto vieną smūgį į galvos sritį. Keldamasis ir sukdamasis vieną kartą dešinės rankos plaštaka per savo kairę petį norėjo stumti V. J., nes suprato, kad jis kažkur prie jo, ir pajuto, kad jo rankų pirštai kažkur liečia odą, kur tiksliai- nematė. Jis atsistojo, o V. J. traukėsi nuo jo. Jis bėgo paskui V. J., metė į jį ant šaligatvio rastą akmenį, bet nepataikė. Tik pribėgęs prie V. J. pamatė, kad prie jo dešinės akies kraujas, bet jokios žaizdos nematė. Suprato, kad akies sritį galėjo sužaloti tuo metu, kai V. J. stūmė nuo savęs. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta visiškai, V. J.-iš dalies, sutinka atlyginti gydymosi išlaidas ir 5000 litų neturtinės.

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad užėjus pas R. R. į butą pasikalbėti dėl važiavimo į teismą, V. A. iš karto šoko ant jo sakydamas „gaidy, aš tave papjausiu“. Jis išėjo iš buto ir nuėjo į parduotuvę. Išėjęs iš parduotuvės prie turgaus sutiko V. A. ir Ž. V.. V. A. metė į jį akmeniu, bet nepataikė, vis gąsdino, kad papjaus, suėmė už krūtinės. Jis taip pat sugriebė V. A. už krūtinės ir abu pargriuvo, jis nugriuvo ant V. A.. Šis dešinėje rankoje turėjo 3 cm pločio peilio geležtę, iš jo rankos buvo išsiklišęs galas, kuris būna prie rankenos, ir ja gulintis sudavė vieną kartą jam į dešinę akį. Tuo metu jis gulėjo ant V. A. ir bandė keltis. Nuo šio smūgio buvo sužalota pati akis ir nubrozdinta prie nosies. Ž. V. buvo toje vietoje. Viskas vyko šviesiu paros metu prie turgavietės prekystalių. Jis pats iš karto išsikvietė policiją. Iš policijos jis nuvyko į ligoninės priimamąjį, o iš ten jį iš karto išvežė į Kauno klinikas, kur operavo akį. Ligoninėje išbuvo apie savaitę, po to lankėsi pas akių gydytoją. Iki įvykio regėjimas buvo normalus, o po įvykio dešine akimi visai nemato ir regėjimas neatsistatys. Neįgalumas nenustatytas, nei iki įvykio, nei šiuo metu nedirba. Civilinį ieškinį prašo tenkinti. Po įvykio buvo pasimetęs, todėl iš karto nei policijos pareigūnams, nei gydytojams nepasakė, kad dūrė geležte. Įvykio metu buvo vartojęs alkoholio. Konfliktas įvyko dėl Kauno apygardos teisme vykstančios bylos, V. A. ir R. R. buvo liudytojai toje byloje, ir jį įtraukė į bylą, o jis nieko nematęs ir negirdėjęs. Kai V. A. pasakė „gaidy, sėsi“, jis suprato, kad dėl tos bylos. Su Ž. V. tik bendravo, kitokie santykiai nesieja. Tą pačią dieną su V. A. buvo susitikęs ir anksčiau, V. A. taip pat grasino papjauti, jis kvietėsi policiją. V. A. buvo pasišalinęs, todėl policijos pareigūnai jo neieškojo.

Liudytojas R. R. parodė, kad namuose jam, V. A. ir Ž. V. vaišinantis alkoholiniais gėrimais atėjo V. J.. Tarp V. J. ir V. A. įvyko žodinis konfliktas, kadangi V. J. skiria Ž. V. ir V. A. šeimą. V. J. išbėgo iš buto, o V. A. jį išsivijo. Jis pats liko bute. Išgirdęs triukšmą per langą matė, kad V. A. ir V. J. stumdosi kitoje gatvės pusėje, jie abu buvo susikibę. Liepė eiti Ž. V. juos skirti. Kaip baigėsi konfliktas, jis nematė. Po kelių dienų jis Ž. V. paklausė, kaip viskas baigėsi ir ši pasakė, kad atvažiavo policija, kad V. A. apkaltino, kad jis peiliu dūrė V. J. į akį. Iš jo buto V. A. peilio nepasiėmė.

Liudytoja Ž. V. parodė, kad jai ir V. A. būnant bute pas R. R., atėjo V. J., kuris norėjo kažką pasakyti R. R., o V. A. šoko bėgti paskui jį, jie kažko susiginčijo. V. J. jai ir V. A. neduodavo ramybės, kadangi norėjo su ja bendrauti. Pirmas iš buto išbėgo V. J., paskui jį V. A.. Ji išbėgo iš paskos, nes pažįsta V. A.- jeigu išbėgo paskui, bus negerai, susimuš. Jokio daikto rankoje V. A. neturėjo. V. J. pirmas perbėgo per gatvę link turgelio, paskui jį nubėgo ir V. A., kuris dideliu akmeniu metė į V. J., bet nepataikė. Jie abu susistumdė- vienas kitą paėmę už pečių stūmė- pirmas pradėjo V. A. ir abu nukrito, įgriuvo į krūmus. V. A. krito ant V. J.. Po to jie išsiskyrė, V. A. pabėgo, o V. J. atėjo ir matė , kad jam iš akies bėgo kraujas. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaityti liudytojos Ž. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( bl. l. 77-78, t.1 ), kur ji parodžiusi, kad susistumdymo metu V. A. nugriuvo į krūmus, ant jo užgriuvo ir pats V. J.. Taip pat matė, kad tiek V. J., tiek V. A. suduoda vienas kitam rankomis, bet kur ir kaip buvo suduoti smūgiai ji negali nurodyti, nes nuo jų stovėjo toliau ir tiksliai negalėjo visko matyti, patvirtino, kad parodymai teisingi, kažkas krūmuose tarp V. A. ir V. J. vyko, jie ramiai negulėjo.

Iš neblaivumo nustatymo akto seka, kad V. J. 2012-09-30 14.53 val. nustatytas 0,88 prom. girtumas ( b. l. 4, t. 1).

Iš V. J. paaiškinimo, rašyto 2013-09-30 Marijampolės AVPK seka, kad V. J. nurodęs, jog 2012-09-30 R.Juknevičiaus g. prie 24 namo priėjęs V. A. iš karto griebė pirštais už dešinės akies, tuomet jis iškvietė policijos pareigūnus. Dėl ko jis taip pasielgė, paaiškinti negali ( b. l. 5, t. 1).

Iš neblaivumo nustatymo akto seka, kad V. A. 2012-09-30 14.50 val. nustatytas 1,99 prom. girtumas ( b. l. 6, t. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vieta, nustatyta pagal liudytojų parodymus, yra (duomenys neskelbtini)namą ( kitoje gatvės pusėje ), prie kelio važiuojamosios dalies, ant šaligatvio. Žiūrint nuo Kauno g., iš vienos pusės stovi keletas daugiaaukščių namų, iš kitos pusės Degučių turgavietės automobilių stovėjimo aikštelė (b.l. 9-11, t.1).

Iš specialisto išvados Nr. G 907/12(09) seka, kad V. J. konstatuota dešinės akies obuolio sumušimas, ragenos plyšimas, kraujo išsiliejimas į akies kameras, rainelės krumplyno ir lęšiuko plyšimas bei įsitrigimas galėjo būti padaryti kietu bukabriaunu riboto paviršiaus daiktu, galimai ir sulenkiamo peilio geležte, vienu poveikiu, galimai 2012-09-30, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad VšĮ Marijampolės ligoninė priėmimo skyriuje V. J. nurodęs, jog akį nagais griebė nepažįstamas asmuo (b.l. 21, t.1). Teisiamajame posėdyje specialistas V. V. paaiškino, kad apie konkretų sužalojimo mechanizmą ar įrankį negali atsakyti, nes tyrimas darytas iš medicininių dokumentų, kuriuose žaizda nėra detaliai aprašyta. Nustatytas akies sužalojimas galėjo būti padarytas tiek panaudojant kokį nors kietą buką briauną turinti daiktą( peilio buką briauną, nagu ), tiek ir be įrankio. Sužalojimą galima padaryti ir atsistumiant, nes ranka juda su pagreičiu. Sužalojimas vyko judesyje, plyšusi rainelė, ragena. Nuo išorinio poveikio kad ir nagu, ranka judėjo toliau, akyje atstumai nedideli, akių skystis stumia, atsiranda slėgis akyje ir įvyksta nurodyti plyšimai. Tokiam sužalojimui nėra būtinas aštrus daiktas.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad nukentėjusysis V. J. parodė, R.Juknevičiaus g. 26 namo laiptinę, iš kurios išėjęs V. A. jam parodė turėtą peilio geležtę ir pagrasino susidoroti. Paaiškinęs, jog jis nuėjo į kitoje šio namo pusėje esančią parduotuvę, parodė pėrėją, kur perėjo R.Juknevičiaus g. ir kryptį kuria ėjo toliau bei vietą prie (duomenys neskelbtini)namo kiemo, iš kur ateinančius pamatė V. A. ir Ž. V.. Po to parodė vietą prie „(duomenys neskelbtini)“ ‚ pastato, kur prie jo priėjo V. A., čia tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu V. A. rankoje turėta peilio geležte jam vieną kartą dūrė į dešinę akį ( b. l. 41-48, t 1).

Iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuosprendžio seka, kad V. J. buvo apklausiamas liudytoju Kauno apygardos teismo posėdyje 2012-10-08, byloje Nr. 1-246-317/2012. Apklausos metu nurodęs, jog Ž. V. prašė, jog jis liudytų teisme, kad išlaisvintų G. K. brolį, kad Ž. V. meluoja, kad jis buvęs įvykio vietoje. Taip pat nurodęs, jog Ž. V. sugyventinis Vilius dėl šių teismų išdūrė jam akį ir sakė, kad jis sės į kalėjimą ( b. l. 51-56,58-65 t. 1).

Iš Marijampolės AVPK duomenų seka, kad 2012-09-30 13.44 val. telefonu J. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prie gėlių kiosko vyksta konfliktas su nepažįstamu asmeniu, informacija apie patikrinimą- išsiaiškinta vietoje, vyriškiai išsiskirstė. Tą pačią dieną 14.56 min. įregistruotas viešosios policijos patrulinės tarnybos pareigūno G. L. pranešimas, kad R.Juknevičiaus g. du neblaivūs piliečiai rėkauja ir stumdosi gatvėje, abu pristatyti į Marijampolės AVPK- tai V. J. ir V. A.. Pastarajam surašytas ATP protokolas, V. J. apklaustas, po to abu paleisti. Surašytas tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo ( b. l. 68-72, t.1).

Iš kratos, daiktų apžiūros ir daikto parodymo atpažinti protokolo seka, kad iš Ž. V. namų, kur gyvena ir V. A., kratos metu rastas ir paimtas mažas sulenkiamas metaline rankena peilis. Šis peilis buvo pateiktas nukentėjusiajam atpažinimui, tačiau nukentėjusysis V. J. atpažinimo metu nurodė, kad tarp jam pateiktų to peilio, kuriuo jam buvo sužalota akis, nėra ( b. l. 49-50, 85, 88-91, t. 1. )

Iš daiktų apžiūros protokolo seka, kad peržiūrėjus miesto vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašus, fiksuojančius aplinką ries (duomenys neskelbtini) namais, nustatyta, kad 14.26 val. (duomenys neskelbtini)g. šaligatviu , dešine puse žiūrint link (duomenys neskelbtini) g., eina vienas asmuo, neužilgo paskui šį vyrą ateina dar du asmenys, pastarieji eidami susistumdo. Priekyje jų ėjęs asmuo užeina už „(duomenys neskelbtini)“ pastato ir, kiek palūkėję, paskui jį nueina ir tie kiti du asmenys. Kas vyksta už šio pastato, nesimato. Po kiek laiko iš už pastato išeina vienas asmuo, ir dar po kiek laiko- kiti du asmenys. Pirmasis išėjęs pereina (duomenys neskelbtini)g. važiuojamąją dalį, paskui jį seka kitas asmuo., jie juda link (duomenys neskelbtini) g. Tada vienas iš šių asmenų vėl pereina važiuojamąją kelio dalį, paskui jį seka kitas asmuo . Ir vėl vienas iš šių asmenų pereina važiuojamąją kelio dalį, būna ties (duomenys neskelbtini)namu, kitoje kelio pusėje likęs asmuo kažką paima nuo žemės ir meta į kitoje kelio pusėje stovėjusį asmenį , o po to pats pereina į kitą kelio pusę link to asmens. Vaizdo įrašas baigėsi 14.34 val.( b. l. 101-104).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. A. kaltė tyčia sunkiai sužalojus nukentėjusįjį V. J. įrodyta visiškai. Kaltinamasis neneigia sužalojęs V. J., tik nurodo, kad tai padarė norėdamas V. J. nustumti ir jokio peilio ar kito įrankio rankose neturėjo. Nukentėjusiojo parodymai dėl įrankio panaudojimo taip pat nėra nuoseklūs. Nors teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad kaltinamasis V. A. jam į dešinę akį dūrė rankoje turėta peilio geležte, tačiau kaip seka iš jo paaiškinimo, surašyto policijos komisariate bei medicininiuose dokumentuose esančių įrašų, iš karto po įvykio jis nurodęs, jog kaltinamasis V. A. jam ranka griebė už dešinės akies, apie tai, kad V. A. rankoje turėjo peilį ar peilio geležtę jis nenurodęs. Nukentėjusysis tokį parodymų nenuoseklumą motyvuoja tuo, kad iš karto po įvykio jis buvo pasimetęs. Liudytojai R.R. ir Ž. V. parodė, kad jie pas V. A. jokio peilio nematė. V. A. buvo sulaikytas įvykio vietoje. Nukentėjusiojo nurodomas jo sužalojimo įrankis nebuvo rastas ir paimtas. Kratos metu iš kaltinamojo paimto metalinės spalvos sulenkiamo peilio nukentėjusysis, kaip jo sužalojimo įrankio, neatpažino, kratos metu nukentėjusiojo apibūdinama peilio geležtė nebuvo rasta. Iš teismo medicinos specialisto išvados ir specialisto apklausos teisme seka, kad nukentėjusiajam V. J. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas ir nenaudojant jokio įrankio, stipriai judesyje spaudžiama jėga veikiant akį. Tokių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nėra pakankamų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis V. A. nukentėjusiajam dešinės akies sužalojimą padarė naudodamas įrankį-peilį, bei kad vydamasis nukentėjusįjį ir jam grasindamas rankoje laikė peilį, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

LR BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. A. sunkų sveikatos sutrikdymą V. J. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tarp kaltinamojo V. A. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. LR BK 135 str. 1d., nusikaltimo sudėtis priskiriama prie materialiųjų, kas reiškia, jog veikos kvalifikaciją lemia iš nusikalstamų veiksmų kilusios pasekmės, t.y. kaltininko veiksmai turi būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Visi byloje apklausti asmenys be išimties patvirtino tą faktą, kad ne nuo kieno nors kito, o būtent nuo kaltinamojo V. A. poveikio ranka nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas dešinės akies sužalojimas ir specialisto išvada šis sužalojimas buvo įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojos Ž. V. parodymais nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo kaltinamasis. Jis pirmasis išreiškė niekuo nepagrįstus priekaištus nukentėjusiajam, agresyviai nusiteikęs sekė jį nuo R. R. buto iki įvykio vietos išsakydamas grasinimus pakenkti jo gyvybei ar sveikatai. Liudytoja Ž. V. patvirtino, kad iš V. A. veiksmų, žinodama jo charakterį, suprato, kad tarp jo ir V. J. kils muštynės. Kaltinamasis pats priėjo prie gatve ėjusio nukentėjusiojo, pirmasis panaudojo fizinę jėgą jį pastumdamas, po to jam ir nukentėjusiajam nugriuvus, ranka sudavė stiprų smūgį nukentėjusiajam į akies sritį, nukentėjusiajam atsitraukus jį persekiojo toliau ir dar metė į jį akmeniu. Sužalojimo pobūdis ir sunkumas rodo, kad nukentėjusiojo akis buvo veikiama didele spaudžiama jėga tiesiai į ją, o ne kaip nurodo kaltinamasis atsistumiant ir jam pajutus, kad ranka lietė odą. Teismas sprendžia, kad V. A., aiškindamas tokį svao veiksmų pobūdį, siekia sušvelninti savo padėtį. Jis, atlikdamas aptartais įrodymais nustatytus neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. suduodamas ranka į dešinės akies sritį, suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, suvokė galinčių atsirasti konkrečių padarinių pobūdį, tačiau savo pavojingo elgesio neatsisakė, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju pagal atsiradusius padarinius V. A. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius. Kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais ne tik sunkiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą, bet sutrikdė viešąją rimtį ir tvarka. LR BK 284 str. 1d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo viešoje vietoje- prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir intensyvaus eismo gatvės, kaltinamojo veiksmai truko pakankamai ilgą laiko tarpą- kaltinamasis persekiojo nukentėjusįjį, pavartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, vėl jį persekiojo ne vieną kartą pereinantį gatvės važiuojamąją dalį, metė į jį akmeniu ( tai nustatyta miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašais ). Tokie veiksmai neabejotinai daro neigiamą poveikį aplinkiniams, sukelia išgąstį, sutrikdo normalią pašalinių žmonių būseną. Dėl šių neteisėtų kaltinamojo veiksmų iš karto į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veikoje yra ideali nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 135 str. 1d. ir 284 str. 1d. sutaptis.

Kauno teritorinės ligonių kasos 2762,54 Lt. civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, nukentėjusiajam sveikatos sužalojimas ir jo gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. A. ( LR CK 6.283str., 6.280str.).

Nukentėjusysis V. J. prašo priteisti iš kaltinamojo 30000 litų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų jam buvo padarytas akies sužalojimus, dešine akimi visiškai nemato ir regėjimas neatsistatys. Dėl grasinimų papjauti patyrė didelį išgąstį, dėl patirto sužalojimo- didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, kad nematys dešine akimi. Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo V. J. ieškinys tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2d.). Vadovaujantis CK 6.282str. 3d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas sunkus nusikaltimas tyčiniais ir nukentėjusįjį žeminančiais kaltinamojo V. A. veiksmais. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, dėl sužalojimo pobūdžio ir gydymosi patyrė didelius nepatogumus. Jam buvo konstatuotas ypatingai visaverčiam žmogaus gyvenimui reikšmingo organo – akies sužalojimas, sužalojimo pasekmės nepataisomos. Iš pateiktų medicininių dokumentų seka, kad ir šiuo metu regėjimo dešine akimi nėra, regėjimas nepagerės, operacija negalima ( b. l. 183, t. 1). Tačiau aplinkybių, jog šis sužalojimas turi neigiamą poveikį nukentėjusiojo darbinei veiklai, nėra- V. J. tiek prieš sužalojimą, tiek šiuo metu niekur nedirba, netekto darbingumo lygis jam nenustatytas. Sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas tarpusavio konflikto metu. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, mažinti jį atsižvelgiant vien į jo turtinę padėtį, nėra pagrindo ( CK 6.282 str. 3d. ). Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, V. J. priteistina 23 000 litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. A..

Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2d., iš kaltinamojo išieškotinos išlaidos nukentėjusiojo atstovės paslaugoms apmokėti. Kaip seka iš pateiktų duomenų, nukentėjusiajam buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir valstybės patirtos išlaidos sudaro 240 litų ( b. l. 2, t. ), todėl ši pinigų suma priteistina iš kaltinamojo valstybei.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis V. A. padarė nesunkų bei sunkų, visuomenei pavojingą nusikaltimą (LR BK 11 str. 2d.,3d. 5d. ) jis anksčiau neteistas. V. A. charakterizuojamas neigiamai kaip nuolatos girtaujantis, keliantis triukšmą ir trikdantis aplinkinių gyventojų ramybę, ne vieną kartą kaimynai kreipęsi į policijos pareigūnus žodžiu dėl jo sudrausminimo. Jis nedirba, registruotas darbo biržoje. Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina už nesunkų nusikaltimą sankcijoje numatyta arešto bausmė, už sunkų nusikaltimą- sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o atsižvelgiant į į tai, kad jis anksčiau neteistas, skirtinos mažesnės negu sankcijos vidurkis bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., ir paskirti 1 ( vienerius ) metus ir 9 ( devynis ) mėnesius laisvės atėmimo. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d. ir paskirti 40 ( keturiasdešimt ) parų arešto. LR BK 63 str. 2d., 5d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 ( vieneriems ) metams ir 9 ( devyniems ) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2013-09-12.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)- civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, kodas 188783839, a. s. (duomenys neskelbtini), bankas AB Swedbank, 2762,54 Lt ( du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du litus ir 54 centus ) nukentėjusiojo V. J. gydymo išlaidų atlyginimo;

-civiliniam ieškovui V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)saviv., 23 000 ( dvidešimt tris tūkstančius ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

- valstybės naudai 240,00 ( du šimtus keturiasdešimt ) litų proceso išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią pinigų sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą- 188659752, įmokos kodas: 5630, AB bankas „Swedbank“, mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, peilį, saugomą Marijampolės AVPK, grąžinti Ž. V..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gal būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja A. Š.