Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-931-771/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
1-931-771/2015
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-03041-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
P. S.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-931-771/2015Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03041-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.;1.1.7.2.4.;1.1.7.2.5.;1.1.8.6.2.; 1.2.18.8.;1.2.18.10.;2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Astai Mickevičiūtei, kaltinamajam P. S., jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį koleginį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovės apskaitą tvarkė apgaulingai, o būtent: laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, realizavo apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams priskirtus durpių briketus: 2009 metais - už 291 670 Lt, 2010 metais – už 272 213 Lt, 2011 metais – už 354 202 Lt, bei 2012 metais realizavo apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams ir atsargų likučiams priskirtus durpių briketus už 432 317 Lt, iš viso 2009-2012 m. realizavo apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams ir atsargų likučiams priskirtus durpių briketus už 1 350 402 Lt, arba 391 103,45 EUR, sumą, tačiau gautų pardavimo pajamų neįformino dokumentais - PVM sąskaitomis faktūromis, ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, dėl ko už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

be to, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, siekdamas, kad bendrovė išvengtų pelno mokesčio sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str., 1 d., 5 str. 1 d. ir 11 str. 1 d., 2012-05-29 pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2011 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 18), mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 48) ir pelno mokesčio sumas (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 73), sumažindamas pajamas – 354 202,00 Lt, gautą pelną – 43 091,35 Lt ir mokėtiną į biudžetą pelno mokestį – 6 464,00 Lt (1 872,10 EUR) bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2011 metų pelną 2012-05-29 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Vilniaus g. 265, Šiauliai.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2006 m. kartu su D. P. įkūrė (duomenys neskelbtini). Buvo įmonės akcininku. Įmonė vertėsi durpių briketų pardavimu, kurie buvo gabenami iš baltarusijos. D. P. išėjus dirbti į VĮ „R.“, jis vienas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Nuo 2007 m. pabaigos įmonės buhalteriją tvarkė buhalterė. Prekybą durpių briketais Pakruojyje vykdė pats. Vėliau samdė vairuotojus, kurie taip pat vykdė prekybą. 2007 m. pabaigoje - 2008 m. pradžioje atidarė pardavimo punktą Mažeikiuose. 2009 m. Pakruojyje durpių briketų nebepardavinėjo. Prekybą vykdė tik Mažeikiuose. Pakruojyje durpes sandėliuodavo sandėlyje, Mažeikiuose arkiniame, pusiau atvirame sandėlyje. Durpės buvo atvežamos vagonais. Veiklos pradžioje patys durpes presuodavo į maišus. Iš atvežtų durpių briketų 15-20 procentų būdavo sugedusių. Sugedusius durpių briketus dėdavo atskirai. Parduodamas durpių briketus išrašydavo sąskaitas – faktūras, tačiau visų buhalterei nepateikė, nes ne visus pardavimus buvo įtraukęs į apskaitą. Dalį sugedusių durpių briketų išvežė utilizuoti, bet mažesnį, nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu savo apklausoje. 2013 m. įmonę pardavė A. R.. Įmonę perdavė su visais buhalteriniais dokumentais, perdavimo aktu. Pripažįsta, kad neįtraukė dalies pardavimų į buhalterinę apskaitą bei pateikė Šiaulių apskrities VMI neteisingą pajamų deklaraciją. Pripažįsta byloje pateiktą civilinį ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, prokuroras ir gynėjai.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo P. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga: liudytojo D. P. parodymais, kad 2006 m. P. S. grįžęs iš užsienio nusprendė pradėti verslą Lietuvoje. Jam pasiūlė kartu pradėti verslą. Nusprendė įkurti bendrovę. Kadangi jis prieš tai buvo dirbęs (duomenys neskelbtini), kurios veikla buvo prekyba grūdais, pašarais bei durpių briketais, todėl dar prieš įkuriant (duomenys neskelbtini) su P. aptarė, kad viena iš bendrovės veiklų bus prekyba durpių briketais. Įkūrus (duomenys neskelbtini) kartu su P. S. tapo akcininkais, po 50 procentų kiekvienam. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė. Jis (duomenys neskelbtini) veikloje realiai nedalyvavo. Susitikęs P. paklausdavo, kaip jam sekasi. Jis atsakydavo, kad gerai. Apie bendrovės veiklą beveik nekalbėdavo. Žinojo, kad jis prekiauja durpių briketais. 2013 metų pradžioje, datos tiksliai nepamena, jam paskambino P. ir pasakė, kad reikia parduoti (duomenys neskelbtini) akcijas. Kadangi jis bendrovės veikloje nedalyvavo, o tik formaliai buvo akcininku, iš karto sutiko parduoti akcijas. Susitarė su P. susitikti prie VĮ „R. C.". Sutartą dieną atvažiavo prie VĮ „R. C.", kur automobilyje ar išlipęs iš jo, tiksliai nepamena, pasirašė P. jam pateiktą akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Sutartį pasirašė jos neskaitęs. Sutarties egzemplioriaus P. nedavė. (1 t., 187-188 b. l.); Liudytojos V. V. parodymais, kad 2007 m. pabaigoje pas ją atvažiavo D. P. su (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. S.. Paklausė, ar ji galėtų tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Ji sutiko tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. P. S. sudarė su ja darbo sutartį. Pagal kurią bendrovėje dirbo 1 valandą per dieną. Bendrovė vykdė durpių briketų pirkimą - pardavimą. P. S. jai pateikė ankstesnius buhalterinės apskaitos dokumentus. Pateikė tik pirminius apskaitos dokumentus. Todėl ji pagal pirminius apskaitos dokumentus sudarė registrus: didžiąją knygą, kasos knygą, pirkimo-pardavimo dokumentų registrus, P. S. avansines apyskaitas, banko registrą. P. S. kartą per mėnesį pristatydavo pirminius apskaitos dokumentus. Pagal kuriuos ji sudarydavo atitinkamus registrus. Deklaracijas VMI ir Sodrai paruošdavo ir teikdavo elektroniniu būdu. Apskaičiuodavo atlyginimus. Sudarydavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį ir jį atiduodavo P. S.. P. S. atlyginimus išmokėdavo grynais, pagal sudarytą atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį. Durpių briketus bendrovė įsigydavo iš Baltarusijos. Juos atgabendavo geležinkeliu. Žinojo, kad durpių briketus bendrovė sandėliuoja Mažeikiuose bei dar viename mieste. Bendrovė savo veikloje naudojo krovininį automobilį „Daff“. Šį krovininį automobilį bendrovė pardavė. Įsigytus durpių briketus bendrovė parduodavo fiziniams asmenims, bet būdavo atvejų, kad ir juridiniams. Briketai būdavo parduodami už grynus pinigus. Jai direktorius pristatydavo išrašytas, atspausdintas sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus. Kasininkas buvo direktorius, jis valdydavo grynus pinigus. Už durpių briketus, įsigytus iš Baltarusijos, bendrovės direktorius atsiskaitydavo pavedimu per banką. Metų pabaigoje būdavo daroma inventorizacija. Direktoriaus įsakymu buvo sudaroma komisija iš paties direktoriaus, jos ir vairuotojo. Buvo skaičiuojami faktiniai likučiai, o po to grįžusi ji sutikrindavo su buhalteriniais likučiais. Surašydavo inventorizacijos aprašus. Pamena, jog faktiniai likučiai buvo mažesni nei buhalteriniai. Todėl jai direktorius P. S. liepdavo skirtumą nurašyti kaip sugadintą, sušlapusį. 1 procentą sugadintų durpių briketų ji nurašydavo, kaip natūralią netektį. Surašydama durpių briketų nurašymą pagal inventorizacijos aprašą, kas yra leistina, o likusį kiekį, kaip nurodė direktorius, ji nurašydavo dėl sugedimo, sudrėkimo, paruošdama, surašydama durpių briketų nurašymą pagal inventorizacijos aprašą, kaip neleidžiamus atskaitymus. Pasižiūrėjusi į jai parodytus 2010-10-31 ir 2011-12-30 inventorizacijos aprašus patvirtina, kad ji sudarė juos bei priedus. Sprendimus dėl inventorizuotų prekių taip pat surašė P. S. nurodymu. Ji inventorizacijose dalyvavo du kartus Mažeikiuose, nuomojamame sandėlyje. Inventorizuojant durpių briketus su komisija abu kartus rado faktinį likutį, kurį ji įrašė inventorizacijos aprašuose. Sugadintų durpių briketų nematė, nes realiai suskaičiavo visus briketus, kurie buvo sandėliuojami. Durpės buvo sukrautos į didelius maišus, vadinamus didmaišiais. Kai darė inventorizaciją, durpių briketai buvo sandėliuojami didmaišiuose, sandėlyje su stogu. Tvarkydama (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, buhalterinėje programoje yra išsaugojusi vestus registrus. Juos pateikė tyrimui. Pasižiūrėjusi į 2010-12-31 inventorizacijos aprašą grafoje „Inventorizacijos aprašas surašytas“ L., Pakruojo raj., paaiškino, kad įrašas yra padarytas ne jos ranka, o direktoriaus P. S.. L., Pakruojo raj. inventorizacijos ji niekada nedarė. Vietos, kur buvo laikomi durpių briketai, nežino. Mano, kad inventorizacija pagal 2010-12-31 inventorizacijos aprašą buvo atlikta Mažeikiuose. Maždaug 2012 m. pabaigoje direktorius užsiminė, jog nori parduoti bendrovę. 2013 m. pradžioje, datos tiksliai nepamena, į namus atvykęs P. S. paprašė surašyti (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, įtraukiant ir kitą akcininką D. P.. Nurodė akcijų pirkėjo anketinius duomenis. Ji paruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat suruošė visus apskaitos dokumentus perdavimui. Sunumeravo ir padarė aprašus. Po to paruošė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Kai viską suruošė, pasakė P. S.. Jis atvažiavęs į namus išsivežė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirašė dokumentų priėmimo perdavimo aktą, ir pasiėmė apskaitos dokumentus. (1 t., 189-191, 192-193 b. l.); Liudytojo R. D. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) jis įsidarbino radęs skelbimą vietiniame laikraštyje apie tai, kad įmonei reikalingas vairuotojas. Susitikęs su direktoriumi P. S. aptarė darbo sąlygas. Sudarė darbo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad dirbs 0,4 etato. Jo darbas turėjo būti durpių briketų išvežiojimas pirkėjams. Bendrovėje dirbo nuo 2007 m. pabaigos iki 2008 m. pabaigos. Datų tiksliai nepamena. Jo pareigos buvo durpių briketų pasikrovimas ir nuvežimas pirkėjui. Durpių briketus įmonė pirko iš Baltarusijos. Jos būdavo iškraunamos Pakruojo geležinkelio stotyje. Po to iškrautus durpių briketus, kurie būdavo supakuoti dideliuose maišuose, jis pasikraudavo į sunkvežimį ir veždavo sandėliuoti į sandėlį, buvusioje gelžbetonio gamykloje. Kaip suprato, sandėlį P. nuomojo. Kai reikėdavo vežti durpių briketus pirkėjams, jam iš vakaro paskambindavo P. . Padiktuodavo pirkėjų vardus, pavardes, jų telefono numerį ir durpių briketų kiekį. Jis kitą rytą pakraudavo į automobilį durpių briketus ir juos išvežiodavo nurodytais adresais. Pirkėjai už durpių briketus atsiskaitydavo grynais pinigais. Priimdamas grynus, jis visada išrašydavo sąskaitą-faktūrą bei kasos orderį. Vieną orderį atiduodavo pirkėjui kartu su sąskaita-faktūra, o kitą grąžindavo direktoriui P.. Be apskaitos dokumentų durpių pardavęs nėra. Pardavinėti durpių briketus be apskaitos dokumentų direktorius neliepė. Priešingai, buvo išdavęs pluoštą sąskaitų ir kasos orderių. Pasiimti pinigų ir išrašytų dokumentų direktorius atvažiuodavo į Pakruojį, gelžbetonio sandėlį. Sandėlys yra adresu (duomenys neskelbtini) k. Pakruojo r. Durpių briketus jis vežiojo DAF markės krovininiu automobiliu, vėliau Mersedes Benz. Būdavo, kad durpių briketus pirkėjams nuveždavo pats direktorius P. . Kiek žino, dar prieš jam įsidarbinant (duomenys neskelbtini), durpių briketus pirkėjams išvežiodavo pats direktorius. Per visą darbo laikotarpį bendrovėje durpių briketai nebuvo sunaikinti ar sugadinti gamtos stichijos ar lietaus. Maišai buvo sandarūs, sandėliuojami po stogu, todėl nesulydavo ir nesušlapdavo. Ar durpių briketai buvo sandėliuojami ir kituose miestuose, nežino. (1 t., 195-196 b. l.); liudytojo E. L. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) įsidarbino radęs skelbimą vietiniame Pakruojo laikraštyje apie tai, kad įmonei reikalingas vairuotojas. Paskambinęs pagal skelbimą susitiko su įmonės vadovu. Vadovas P. nurodė, kad reikės išvežioti durpių briketus pirkėjams įmonės automobiliu. Sudarė darbo sutartį. Bendrovėje dirbo nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 kovo mėn., datų tiksliai nepamena. Jo pareigos buvo durpių briketų pasikrovimas ir nuvežimas pirkėjui. Durpių briketus įmonė pirko iš Baltarusijos. Jos būdavo iškraunamos Pakruojo geležinkelio stotyje. Po to iškrautus durpių briketus, kurie būdavo supakuoti dideliuose maišuose, jis pasikraudavo į sunkvežimį ir veždavo sandėliuoti į sandėlį buvusioje gelžbetonio gamykloje. Kai reikėdavo vežti durpių briketus pirkėjams, jam iš vakaro paskambindavo P. . Padiktuodavo pirkėjų vardus, pavardes, jų telefono numerį ir durpių briketų kiekį. Kitą rytą durpių briketus išvežiodavo nurodytais adresais. Pirkėjai už durpių briketus atsiskaitydavo grynais pinigais. Priimdamas grynus jis išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Ar rašydavo sąskaitą-faktūrą, nepamena. Vieną kvito egzempliorių atiduodavo pirkėjui, o kitą P. kartu su pinigais. Parduodant durpių briketus visada išrašydavo paminėtus dokumentus. Be apskaitos dokumentų durpių pardavęs nėra. Pardavinėti durpių briketus be apskaitos dokumentų direktorius neliepė. Pasiimti pinigų ir išrašytų dokumentų direktorius atvažiuodavo į Pakruojį, gelžbetonio sandėlį. Durpių briketus vežiojo Mersedes Benz krovininiu automobiliu. Per visą darbo laikotarpį bendrovėje durpių briketai nebuvo sunaikinti ar sugadinti gamtos stichijos ar lietaus taip, kad juos reikėtų išmesti ir būtų netinkami kurui. Maišai buvo sandėliuojami po stogu. Ar durpių briketai buvo sandėliuojami ir kituose miestuose, nežino. (1 t., 197-198 b. l.); liudytojo A. P. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) jis įsidarbino 2007 m. pabaigoje, datos tiksliai nepamena. Dirbo iki 2012 m. sausio mėn. Žino, kad anūkas D. P. (duomenys neskelbtini) direktoriui P. S. davė jo telefono numerį. P. atvažiavęs pas jį į Mažeikius aptarė darbo sąlygas, ir jis sutiko dirbti bendrovėje vairuotoju. Bendrovės veikla buvo prekyba durpių briketais. Durpių briketus pirkdavo iš Baltarusijos. Durpių briketus atsiveždavo geležinkeliu, po vieną vagoną. Durpių briketai būdavo atvežami vagone nesupakuoti arba supakuoti dideliuose maišuose. Nesupakuotus durpių briketus jo darbo pradžioje atveždavo dažniau. Vėliau jie būdavo atvežami jau supakuoti. Tačiau veždavo ir nesupakuotus. Pradėjus dirbti bendrovėje, direktorius paprašė padėti surasti išsinuomoti sandėlį durpių briketų sandėliavimui. Per pažįstamą R. M. surado nuomojamą sandėlį adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, jog išsinuomojus sandėlį jame dar buvo laikomos malkos, metalo laužas, todėl (duomenys neskelbtini) teko tik apie pusę stoginės ploto. Bendrovė iš Baltarusijos parsiveždavo po vieną, retkarčiais po du vagonus durpių briketų. Vagonai išsikrovimui būdavo atvaromi į 8 – tą kelią, kur kranu iškraunami ant žemės maišuose. Po to jis hidrauliniu pakrovėju, sumontuotu ant krovininio automobilio, susikraudavo į krovininį automobilį ir parveždavo į sandėlį. Vieną vagoną iškraudavo ir parveždavo į sandėlį per vieną dieną. Nesupakuotus durpių briketus P. S. supildavo į didelius maišus, o jis atveždavo į sandėlį. Briketus veždavo Volvo markės automobiliu su multiplikatoriumi, kuriuo į priekabą keldavo maišus. Dalis durpių briketų dėl netinkamo sandėliavimo sudrėko. Todėl jis sudrėkusius durpių briketus kraudavo atskirai į maišus ar krūvą. Sandėlyje sandėliuodavo iki 3 vagonų durpių briketų. Sandėlyje-stoginėje daugiau 3 vagonų durpių briketų sandėliuoti nebuvo galimybės, nes netilpo. Toje pačioje pastoginėje jis laikydavo ir krovininį automobilį. Kai veždavo vagonais durpių briketus nesupakuotus, dalis durpių briketų sušlapdavo ir tapdavo netinkamos kurui. P. S. netinkamus durpių briketus rūšiuodavo. Juos atskirai supildavo į maišus ir sandėliuodavo tame pačiame sandėlyje. Jo darbo laikotarpiu netinkamų durpių briketų susikaupė nemažai. Tačiau dėl drėgmės daugiau nei 20 procentų durpių briketų sudrėkti ir sugesti negalėjo. Jo darbo bendrovėje pabaigoje, kada tiksliai, nepamena, direktorius netinkamus durpių briketus išvežė. Galėjo išvežti tuomet, kai buvo atostogose. Vežant nedalyvavo, ir kur išvežė, nežino. Žinojo, kad apie prekybą durpių briketais direktorius skelbdavo vietiniame laikraštyje. Kai reikėdavo išvežioti briketus pirkėjams, dažniausiai į Mažeikius atvažiuodavo direktorius ir su juo kartu veždavo briketus. Adresus nurodydavo direktorius. Automobilį vairuodavo, briketus iškraudavo jis. Briketus pirkėjai pirkdavo už grynus pinigus. Sumokant pinigus direktorius išrašydavo kvitą. Kartais jam vienam tekdavo vežti briketus pirkėjams. Jam paskambindavo direktorius, pasakydavo adresą, kontaktinį pirkėjo numerį. Parduodamas briketus ir gaudamas iš pirkėjo pinigus, visada išrašydavo kvitą apie pinigų paėmimą. Kvitus jam buvo davęs direktorius. Kvitus išrašydavo kiekvieną kartą, kai paimdavo pinigus. Be kvito pinigų nėra ėmęs. Vėliau, susitikus direktorių, jam atiduodavo kvitų antrus egzempliorius ir pinigus. Būdavo ir taip, kad direktorius vienas pats išvežiodavo durpių briketus pirkėjams. Kiek pamena, durpes iš sandėlio jis vežė iki 2011 m. pabaigos. Ar bendrovė prekiavo durpėmis kituose miestuose, nežino. Ar turėjo daugiau sandėlių, nežino. Jis durpes išvežiodavo Mažeikių, Akmenės ir Telšių rajonuose, bet daugiausiai Mažeikių rajone. Pamena, kad kažkuriais metais, metų pabaigoje, buvo į sandėlį atvažiavusi buhalterė dėl sugadintų briketų nurašymo. Jis maišų skaičiavimuose nedalyvavo. Ar reikėjo pasirašyti kokiuose nors dokumentuose, nepamena. Jam parodytuose 2010-12-31 ir 2011-12-30 inventorizacijos aprašų kopijose ir nurašymo aktų kopijose ties jo vardu ir pavarde yra sunkiai matomas jo parašas. Todėl negali patvirtinti, ar tai jo parašai ar ne. Kokiomis aplinkybėmis pasirašė, nepamena. (duomenys neskelbtini) kaime Pakruojo rajone nėra buvęs. 2011 metų pabaigoje stoginę, kurioje laikė durpių briketus, nupirko UAB „M. k.“. Šios bendrovės vadovas A. paprašė atlaisvinti stoginę. Tačiau jis tuomet susirgo. Sandėlį atlaisvino P. S.. Prieš jam susergant, sandėlyje galėjo būti sandėliuojama iki 2 vagonų durpių briketų. Viename vagone būdavo atvežama iki 117 maišų su durpių briketais. Viename maiše būdavo apie 500 kg durpių briketų. 2012 m. pradžioje dėl sveikatos problemų parašęs prašymą išėjo iš darbo. Per 2010 ir 2011 metus beveik 2000 tonų durpių briketų tikrai nesušlapo ir nesugedo, o buvo realizuotas gyventojams. (1 t., 199-200, 4 t., 115-118 b. l.); liudytojos N. S. parodymais, kad su P. S. susituokė 2010-03-18. Jau tada žinojo, kad jis verčiasi prekyba durpių briketais ir yra įmonės direktorius. Po santuokos ją įdarbino (duomenys neskelbtini) administratore. Į jos pareigas įėjo užsakymų priėmimas. Žinojo, kad P. važinėdamas po miestelius ir kaimus klijuoja lapelius su skelbimais apie parduodamus durpių briketus. Ar skelbėsi spaudoje, internete, nežino. Skelbiamas buvo mobiliojo numeris, kurio nepamena. Jai skambindavo asmenys, norintys pirkti durpių briketus. Ji visus užsakymus rašydavo į sąsiuvinį, kuriame pasižymėdavo vardą, pavardę, adresą ir telefono numerį. Užsakymus priiminėdavo, būdama namuose. Po to užsakymus atiduodavo P., o jis išvežiodavo durpių briketus pirkėjams. Kažkokiu momentu bendrovėje dirbo ir kitas vairuotojas, kuris išvežiojo durpių briketus. Jo nepažįsta. Durpes P. užsakydavo iš Baltarusijos. Jos buvo atvežamos geležinkeliu. Žinojo, kad durpes iškraudavo kažkur Pakruojyje. P. jai sakė, kad sandėliuoja sandėlyje. Kokiame, ji nesidomėjo. Žinojo, kad P. nuveždamas durpių briketus pirkėjams iš jų gaudavo grynus pinigus ir išrašydavo kvitus. Tokių atvejų, kad būtų neišrašomi kvitai, nežino. Pardavimuose nedalyvavo. Durpių sandėliavimo vietose nėra buvusi. Yra mačiusi, kad durpių briketai supakuoti dideliuose maišuose. Bendrovės buhalterės nepažįsta. Žinojo, kad P. yra ne vienas akcininkas. Kitas akcininkas buvo jo draugas D. P.. D. P. (duomenys neskelbtini) veikloje nedalyvavo. 2013 metų pradžioje P. pasakė, kad nutraukia durpių briketų pardavimo veiklą, kodėl, nepaaiškino. Apie akcijų pardavimą nieko nežino. Koks bendrovės statusas šiuo metu, nežino. (2 t., 1-2 b. l.), Liudytojo M. J. parodymais, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Bendrovės veikla didmeninė – mažmeninė prekyba kietuoju kuru. Prekiauja granulėmis, anglimis, pjuvenų briketais ir durpių briketais. Durpių briketus kurui perka iš Baltarusijos bendrovių OAO „T. D.“ ir OAO „T. L.“. Durpių briketus atsigabena geležinkelio vagonais. Į vieną vagoną telpa nuo 50 iki 60 tonų durpių briketų. Durpių briketus bendrovė įsigyja nefasuotus. Tačiau žino, kad yra galimybė durpių briketus pirkti didmaišiuose, kuriuose yra įkraunama nuo 430 iki 500 kg briketų. Įsigytus durpių briketus bendrovės darbuotojai supila į didmaišius. Sufasuotus durpių briketus maišuose laiko sandėlyje, nes gavę drėgmės durpių briketai suyra. Durpių briketai vagonuose nėra uždengti, todėl lyjant lietui dalis briketų suyra. Jo skaičiavimu, jei yra nepalankios oro sąlygos, suyra apie 10 procentų durpių briketų. Jei durpių briketai gabenami maišuose, tai drėgmės jie gauna mažiau. Didmaišių maišo viršus yra atviras, todėl papildomai jų neuždengus į maišo vidų patenka drėgmė ( 2 t., 129-130 b. l.), Liudytojo D. L. parodymais, kad 2009-12-04 UAB „D.“ iš UAB „A.“ įsigijo žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė, įsigijusi šį nekilnojamąjį turtą, jį pagal panaudos sutartį perdavė naudotis „A. ir Ko“. Iki 2011-03-31 minėtais nekilnojamaisiais daiktais naudojosi „A. ir Ko“. Ar ši įmonė buvo perleidusi valdymui ar išnuomojusi kam nors kitam minėtus nekilnojamojo turto objektus, nežino. Tačiau 2011-03-31 UAB „D.“ pagal jo paruoštą nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) išnuomojo kiemo aikštelę, vartus ir tvorą bei stoginę, išskyrus arkinį sandėlį. Pagal prie sutarties pridėtą priedą Nr. 2 matyti, kad kiemo aikštelės didžiąją dalį dengia paminėta stoginė. Pagal planą stoginės aukštis 9 m. Su (duomenys neskelbtini) direktoriumi dėl nuomos bendravo elektroniniu paštu. Jam nusiuntė nuomos sutartį, o jis ją pasirašęs grąžino registruotu laišku. Susitikęs su direktoriumi nebuvo. Sutartyje nuomos tikslas buvo įvardintas, kaip komercinei – ūkinei veiklai vykdyti. Tačiau žino, kad stoginėje jie sandėliavo kietą kurą. Prie stoginės nuvažiavęs nebuvo. Už nuomą (duomenys neskelbtini) išsiųsdavo sąskaitą-faktūrą, o jie apmokėdavo pavedimu. Kadangi UAB „D.“ nusprendė nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) parduoti, 2011-11-08 buvo surašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) grąžina UAB „D.“ išsinuomotus daiktus. 2011-11-08 prie minėtų nuomojamų daiktų nuvažiavęs nebuvo, ir ar tuo metu (duomenys neskelbtini) dar ką nors sandėliavo, nežino. Patalpų grąžinimo aktą paruošė jis. Tačiau aplinkybių, kaip ir kur jis buvo pasirašytas, nepamena. 2011-11-09 UAB „D.“ nekilnojamąjį turtą registro Nr. 44/1549417 pardavė UAB „M. k.“. Turtas formaliai buvo perduotas minėtai bendrovei. Ar (duomenys neskelbtini) po 2011-11-09 turto pardavimo dar naudojosi anksčiau išnuomotais daiktais, nežino. UAB „M. k.“ jokių pretenzijų po turto pardavimo nereiškė (4 t., 108-109 b. l.), Liudytojo R. M. parodymais, kad UAB „A.“ priklausė nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo arkinis angaras, aikštelė su stogu ir tvora. 2007 metais rudenį, datos nepamena, A. P. paklausė dėl stoginės nuomos. Stoginė buvo reikalinga (duomenys neskelbtini), kur jie norėjo sandėliuoti durpių briketus. UAB „A.“ ir (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį dėl stoginės nuomos. Yra matęs, kad stoginėje sandėliuojami durpių briketai, kurie buvo maišuose. Toje pačioje stoginėje buvo likę jo daiktų, todėl (duomenys neskelbtini) naudojo tik 1/3 dalį stoginės ploto. Toje pačioje stoginėje laikydavo ir krovininį automobilį. Kiek yra matęs, stoginėje būdavo sandėliuojama apie 40 -50 kubinių metrų durpių briketų maišuose. 2009-12-04 nekilnojamąjį turtą pardavė UAB „D.“, tačiau UAB „A. ir Ko“ ir toliau iš UAB „D.“ pagal panaudos sutartį naudojosi minėtomis patalpomis, kurias ir toliau nuomojo (duomenys neskelbtini). Iki kada (duomenys neskelbtini) naudojosi patalpomis adresu (duomenys neskelbtini) g. 31C, nepamena (4 t., 112-114 b. l.), Liudytojos Z. M. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. Iki 2007-08-14 dirbo Mažeikių geležinkelio stoties budėtoja, o po to stoties viršininke. Pamena, jog (duomenys neskelbtini) išrašydavo sąskaitas-faktūras už gabenimo paslaugas. (duomenys neskelbtini) į Mažeikių geležinkelio stotį vagonais atsigabendavo durpių briketus kurui. Jie atsigabendavo 1-2 vagonus. Kiek pamena, durpės būdavo atvežamos maišuose. Į vieną vagoną telpa apie 50-53 tonos. 1,526,179.50 kg durpių briketų tilptų į apytikriai 30,5 vagonų. (duomenys neskelbtini) atstovavo A. P.. Jam pateikdavo išrašytas sąskaitas-faktūras už gabenimo paslaugas. Vagonai būdavo nukreipiami į 8 kelią, kur (duomenys neskelbtini) krano pagalba išsikraudavo krovinį. Krovinius bendrovės turi išsikrauti ir atlaisvinti vagonus per 24 valandas. Stotyje sandėliavimo paslaugos nėra teikiamos, nes sandėlių nėra. (duomenys neskelbtini) išsikrovęs krovinį, jį visuomet išsiveždavo. Kur jie sandėliuodavo durpių briketus, jai nėra žinoma (4 t., 120-121 b. l.), Liudytojo A. D. parodymais, kad dirba UAB „M. k.“ direktoriumi nuo 2010-07-01. Jis turi 10 procentų bendrovės akcijų. Bendrovės veikla didmeninė – mažmeninė prekyba kietuoju kuru. Prekiauja granulėmis, anglimis, pjuvenų briketais ir durpių briketais. Bendrovė veiklą pradėjo vykdyti nuo įkūrimo. Pradžioje bendrovė nuomojosi sandėlį-angarą adresu (duomenys neskelbtini). Netoliese, veiklą vykdė kita bendrovė. Jos pavadinimo nepamena. Direktoriaus nepažįsta. Tačiau pažinojo bendrovės vairuotoją vardu A.. Minėta bendrovė prekiavo durpių briketais, kuriuos atsiveždavo geležinkelio vagonais iš Baltarusijos. Parsivežtus durpių briketus sandėliuodavo (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu stovi stoginė. Joje A. sandėliuodavo durpių briketus. Matydavo, kad durpių briketus A. parveždavo krovininiu automobiliu maišuose. Kad vežtų durpių briketus ne maišuose, o palaidus, nesupakuotus, nematė. Praktiškai kiekvieną dieną matydavo, kaip A. išvežioja durpių briketus krovininiu automobiliu. Nėra matęs, kad krovininį automobilį vairuotų kitas asmuo. UAB „M. k.“ taip pat pirkdavo durpių briketus iš Baltarusijos bendrovių, perpardavimui. Tačiau pradžioje gaudavo tik nesupakuotus durpių briketus. Nuo 2013 m. veždavo tik supakuotus, maišuose po maždaug 480-540 kg. Briketus atsigabendavo vagonais iš Baltarusijos. Į vieną vagoną tilpdavo apie 50 tonų durpių briketų. Kai bendrovė parsigabendavo supakuotus durpių briketus maišuose, tai nuostolio praktiškai nebūdavo, t. y. gamtos ir oro sąlygos jų nesugadindavo. 2011-11-09 UAB „M. k.“ iš UAB „D.“ nupirko arkinį sandėlį, stoginę tvorą ir kiemo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), nes veiklai vykdyti savo patalpų neturėjo, o nuomojosi. Įsigijus minėtas patalpas, jis apie tai pranešė A. ir liepė išsikraustyti. Nupirkus minėtas patalpas matė, kad juose buvo sandėliuojami durpių briketai maišuose. Vizualiai apžiūrėjus sandėliuojamus briketus, jų galėjo būti iki 100 tonų (apie 2 geležinkelio vagonai). Kad sandėlyje būtų suirusių durpių briketų, nepastebėjo. Minėta stoginė buvo tinkama durpių briketų sandėliavimui, o atviri šonai kaip tik atlikdavo ventiliacijos funkciją. A. durpių briketus išvežė maždaug per tris savaites, kai UAB „M. k.“ įsigijo statinius. Kur išvežė, nežino. Tačiau kai atgavo sandėlio raktus, jis buvo tuščias. Jokių durpių briketų ar jų likučių nebuvo. Gamtos sąlygos, lietus durpių briketus, jei jie yra supakuoti maišuose bei sandėliuojami tokioje stoginėje, kaip stovi adresu (duomenys neskelbtini), paveikti negali. UAB „M. k.“ įsigijusi pastatus (duomenys neskelbtini), toje pačioje stoginėje sandėliavo durpių briketus, kurie buvo supakuoti maišuose. Neteko išmesti ar išvežti kažkokio durpių briketų kiekio (4 t., 123-125 b. l.), 2014-12-12 specialisto išvadoje Nr. 5-4/95 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad Valstybės įmonės „R. C.“ pateiktose bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinėse ataskaitose bendrovės vadovaujančiu asmeniu tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 13 d. iki 2013 m. sausio 31 d. nurodytas vadovas P. S.. Pagal 2014-08-22 d. surašytą V. V. liudytojo apklausos protokolą ir FNTT Centrinės informacinės sistemos duomenis apie bendrovės (duomenys neskelbtini) draudžiamuosius asmenis, bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2013 m. sausio 31 d. tvarkė buhalterė V. V.. Laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 13 d. iki 2007 m. spalio 5 d. bendrovėje (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens nebuvo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 14 d. surašytame patikrinimo akte Nr. FR0680-525 pagal tyrimo metu surinktą informaciją ir dokumentus buvo paneigti direktoriaus P. S. parodymai apie bendrovės (duomenys neskelbtini) durpių briketų sandėliavimą adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi paneigtas bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos žiniaraščio „Didžioji knyga“ apyvartos žiniaraštyje įrašyto atsargų likučio 2012 m. spalio 31 d. už 348 757,55 Lt sandėliavimas, tai durpių briketų likutis 2012 m. spalio 31 d. priskiriamas prie pardavimo pajamų. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos žiniaraščio „Didžioji knyga“ apyvartos žiniaraščius už 2009, 2010, 2011 metus ir 2012 m. sausio – spalio mėn. 2 lentelėje surašyti duomenys apie bendrovės laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. neleidžiamiems atskaitymams priskirtas sumas, iš viso neleidžiamiems atskaitymams bendrovė priskyrė durpių briketų už 664 904,57 Lt. Pagal tyrimo metu surinktus duomenis, bendrovės (duomenys neskelbtini) neleidžiami atskaitymai, atsargų likutis 2012 m. spalio 31 d. priskiriami pardavimo pajamoms ir tyrimo metu pritaikius bendrovės taikytą kiekvienų metų vidutinį antkainį apskaičiuotos realizuotos ir į bendrovės apskaitą neįtrauktos durpių briketų pardavimo pajamos už 1 350 402,00 Lt (su PVM) (2 lentelė). Specialisto išvadoje nurodyta, kad jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams ir atsargų likučiams priskirtus durpių briketus realizavo už 1 350 402,00 Lt (391103,45 EUR), tai pardavimo pajamos nebuvo įformintos PVM sąskaitomis faktūromis bei įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, o bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu – laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. į bendrovės apskaitą neįtraukė 1 350 402,00 Lt (391103,45 EUR) (su PVM) pardavimo pajamų; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais - nesurašė pirminių apskaitos dokumentų PVM sąskaitų faktūrų pardavimo ūkinėms operacijoms apskaityti iš viso už 1 350 402,00 Lt (391103,45 EUR). Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams ir atsargų likučiams priskirtus durpių briketus realizavo ir iš jų gavo 1 350 402,00 Lt (391103,45 EUR) pardavimo pajamų, tai dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) 1 350 402,00 Lt (391103,45 EUR) pajamų neįforminimo dokumentais ir neužfiksavimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams ir atsargų likučiams priskirtus durpių briketus realizavo ir iš jų gavo 1 350 402,00 Lt (391103,45 EUR) pardavimo pajamų, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, tai bendrovei (duomenys neskelbtini) už 2009 – 2012 metus apskaičiuojama papildomai sumokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčio 299 815 Lt (86 832,42 EUR) mokesčių. (2 t., 73-85 b. l.), 2015-07-02 specialistės N. L. pateiktais paaiškinimais į užduotus klausimus: 1. Ar durpių briketai, tie kurie buvo inventorizuoti 2010 ir 2011 m. ir neva sugedo, teisingai nurašyti buhalteriškai, t.y. ar surašyti visi reikiami apskaitos dokumentai? Pagal verslo apskaitos standartus durpių briketai nurašyti tinkamai. Atlikus prekių inventorizacijas ir nustačius prekių trūkumus buvo surašyti inventorizacijos aprašai ir dalis durpių briketų nurašyta į leidžiamus atskaitymus (1 procentas), kita dalis nerastų durpių briketų vadovaujantis priimtu vadovo P. S. sprendimu buvo nurašyta į neleidžiamus atskaitymus. 2. Dėl FNTT ir VMI mokesčių apskaičiavimo skirtumų. Pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 14 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. FR0680-525, iš viso 2009 - 2012 metais bendrovės (duomenys neskelbtini) neapskaityta pardavimo pajamų už 1 308 237,00 Lt, iš jų: 2009 m. - 291 670,00 Lt, 2010 m. - 272 213,00 Lt, 2011 m. - 312 036,00 Lt, 2012 m. - 432 318,00Lt. Šių pajamų bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos žiniaraščio „Didžioji knyga“ apyvartos žiniaraščius už 2009, 2010, 2011 metus ir 2012 m. sausio – spalio mėn. 2 lentelėje surašyti duomenys apie bendrovės laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. neleidžiamiems atskaitymams priskirtas sumas, iš viso neleidžiamiems atskaitymams bendrovė priskyrė durpių briketų už 664 904,57 Lt. Pagal tyrimo metu surinktus duomenis, bendrovės (duomenys neskelbtini) neleidžiami atskaitymai, atsargų likutis 2012 m. spalio 31 d. priskiriami pardavimo pajamoms ir tyrimo metu pritaikius bendrovės taikytą kiekvienų metų vidutinį antkainį apskaičiuotos realizuotos ir į bendrovės apskaitą neįtrauktos durpių briketų pardavimo pajamos už 1 350 402,00 Lt (su PVM) (2 lentelė):

2 lentelė

LaikotarpisNeleidžiami atskaitymai, LtAtsargų likutis 2012-10-31, LtViso realizuota durpių briketų, LtVidutinis antkainis, %Iš viso į apskaitą neįtraukta realizuota durpių briketų suma, Lt2009 m.184601,44184601,4458291670,002010 m.228750,8228750,8019272213,002011 m.210834,75210834,7568354202,002012 m. 01-10 mėn.40717,58348757,55389475,1311432317,00Viso:664904,57348757,551013662,12x1350402,00

Skirtumas tarp VMI ir FNTT apskaičiuotų durpių pardavimų susidarė, dėl FNTT specialisto išvadoje už 2011 metus apskaičiuoto didesnio vidutinio antkainio – VMI apskaičiuotas 48 % vidutinis antkainis, FNTT specialisto išvadoje – 68 % vidutinis antkainis, nors duomenys tie patys - 2011 m. bendrovės deklaruotos pajamos – 99 950,00 Lt, parduotų prekių savikaina - 59 483,77 Lt ((99950,00 – 59483,77)/59483,77 x 100). VMI ir FNTT specialisto išvadoje priskaičiuotų mokesčių dydžiai galimai skiriasi dėl skirtingos taikomos mokesčių priskaičiavimo metodikos ir dėl skirtumų apskaičiuojant į bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitą neįtrauktų durpių briketų pardavimo pajamų (VMI akte - neapskaityta pardavimo pajamų už 1 308 237,00 Lt, FNTT specialisto išvadoje - 1 350 402,00 Lt). VMI PVM mokestis pridedamas prie apskaičiuotų į apskaitą neįtrauktų pardavimo pajamų, o 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr.5-4/95 pridėtinės vertės mokestis išskaitomas iš į apskaitą neįtrauktų pardavimo pajamų, tai yra laikytina, kad bendrovė tiek gavo pajamų kartu su PVM. Skirtingai skaičiuotas pridėtinės vertės mokestis turėjo įtakos ir pelno mokesčio skaičiavimui (2 t., 125-127 b. l.). 2015-09-03 specialistės N. L. pateiktais paaiškinimus į užduotus klausimus: 1. Kokiose deklaracijose (duomenys neskelbtini) deklaravo neteisingus duomenis už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31? Pagal FNTT Centrinės informacinės sistemos duomenis bendrovė (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2009, 2010, 2011 ir 2012 metus deklaravo:

1 lentelė

Mokestinis laikotarpisPildymo dataPajamos, LtPelnas (+), nuostolis (-), Lt12342009 metai2011-04-1493902,00-54522,002010 metai2011-05-26105536,00-53755,002011 metai2012-05-29100027,00-21427,002012 metai2013-02-04149349,002013,00

Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams ir atsargų likučiams priskirtus durpių briketus realizavo ir iš jų gavo 1 350 402,00 Lt pardavimo pajamų, iš jų: 2009 m. – 291 670,00 Lt, 2010 m. – 272 213,00 Lt, 2011 m. – 354 202,00 Lt, 2012 m. – 432 317,00 Lt, tai bendrovė (duomenys neskelbtini) metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2009, 2011 metais įrašė neteisingus duomenis apie pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 18), mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 48) ir pelno mokesčio sumas (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 73) (iš spec. išvados 4 lentelės 8 st.): 2009 metais sumažino pajamas – 291 670,00 Lt, sumažino gautą pelną – 340,00 Lt ir pelno mokestį – 51,00 Lt; 2011 metais sumažino pajamas – 354 202,00 Lt, sumažino gautą pelną – 43 091,35 Lt ir pelno mokestį – 6 464,00 Lt, o 2010 ir 2012 metais įrašė neteisingus duomenis apie pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 18), mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolį (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 49): 2010 metais sumažino pajamas – 272 213,00 Lt, sumažino nuostolį – 220 97,54 Lt (53 755,00 – 75 852,54) 2012 metais sumažino pajamas – 432 317,00 Lt, sumažino nuostolį – 8 257,09 Lt (2 013,00 – 10 720,09). Dėl (duomenys neskelbtini) prekių (durpių briketų) likučių už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-10-31: 2014-07-17 Šiaulių AVMI atliko (duomenys neskelbtini) mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, surašė patikrinimo aktą, o kaip matyti iš 2014-08-05 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybai perduotos informacijos ir dokumentų kopijų, atliekant patikrinimą rėmėsi P. S. pateiktomis (duomenys neskelbtini) registro „Didžioji knyga“ kopijos duomenimis už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-10-31. Pažymėtina, kad registras „Didžioji knyga“ už 2012m. yra sudaryta tik už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-10-31. 2009-01-01 dienai registro „Didžioji knyga“ duomenimis (duomenys neskelbtini) turėjo atsargų (durpių briketų) už 310 813,32 Lt. Apskaičiuoti turimą atsargų kiekį kilogramais/tonomis nėra galimybės, kadangi nėra buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už 2008 metus. Per 2009 metus bendrovė įsigijo 1 296 300 kg (1296,3 tonos) durpių briketų už 224 336,32 Lt. Per 2009 metus bendrovė pardavė 399 621 kg (399,6 tonos) (kiekis apskaičiuotas pagal vidutinę 2009-08-21 – 2009-12-26 įsigytų durpių briketų kainą) durpių briketų, kurių įsigijimo savikaina - 59 291,45 Lt. Į neleidžiamus atskaitymus bendrovė nurašė durpių briketų už 184 601, 44 Lt, kas sudarytų 1 311 602 kg (1311,6 tonos). Registro „Didžioji knyga“ duomenimis 2009-12-31 durpių briketų likutis yra 340 047,80 Lt arba skaičiuojant pagal vidutinę 1 kg durpių įsigijimo (laikotarpyje 2009-08-21 – 2009-12-26) kainą, sudarytų 2 291 427,22 kg (2291,4 tonos). 2010-01-01 dienai registro „Didžioji knyga“ duomenimis (duomenys neskelbtini) turėjo atsargų (durpių briketų) už 340 047,80 Lt. (2291,4 tonos). Per 2010 metus bendrovė įsigijo 1 730 900 kg (1730,9 tonos) durpių briketų už 270 120,88 Lt. Per 2010 metus bendrovė pardavė 526 991 kg (526,9 tonos) (kiekis apskaičiuotas pagal vidutinę 2010 įsigytų durpių briketų kainą) durpių briketų, kurių įsigijimo savikaina – 83 854,38 Lt. Į neleidžiamus atskaitymus 2010 metais bendrovė nurašė durpių briketų už 228 750,80 Lt, kas sudarytų 1 437 608 kg (1437,6 tonos). Registro „Didžioji knyga“ duomenimis 2010-12-31 durpių briketų likutis yra 362 954,29 Lt arba skaičiuojant pagal vidutinę 1 kg durpių įsigijimo (2010 m.) kainą, sudarytų 2281,29 tonos. 2011-01-01 dienai registro „Didžioji knyga“ duomenimis (duomenys neskelbtini) turėjo atsargų (durpių briketų) už 362 954,29 Lt (2281,29 tonos). Per 2011 metus bendrovė įsigijo 1 335 400 kg (1335,4 tonos) durpių briketų už 273 022,81 Lt. Per 2011 metus bendrovė pardavė 287 820,97 kg (287,8 tonos) (kiekis apskaičiuotas pagal vidutinę 2011 įsigytų durpių briketų kainą) durpių briketų, kurių įsigijimo savikaina – 59 483,77 Lt. Į neleidžiamus atskaitymus 2011 metais bendrovė nurašė durpių briketų už 210 834,75 Lt, kas sudarytų 1 020 157 kg (1020,1 tonos). Registro „Didžioji knyga“ duomenimis 2011-12-31 durpių briketų likutis yra 429 678,71 Lt arba skaičiuojant pagal vidutinę 1 kg durpių įsigijimo (2011 m.) kainą, sudarytų 2078,79 tonos. 2012-01-01 dienai registro „Didžioji knyga“ duomenimis (duomenys neskelbtini) turėjo atsargų (durpių briketų) už 429 678,71 Lt (2078,79 tonos). Per 2012 metus bendrovė įsigijo 157 200 kg (157,2 tonos) durpių briketų už 35 544,95 Lt. Per 2012 metus bendrovė pardavė 368 430,49 kg (368,4 tonos) (kiekis apskaičiuotas pagal vidutinę 2012 įsigytų durpių briketų kainą) durpių briketų, kurių įsigijimo savikaina – 84 192,53 Lt. Neleidžiamiems atskaitymams 2012-10-31 registro „Didžioji knyga“ duomenimis bendrovė priskyrė durpių briketų už 40 717,58 Lt, kas sudarytų 178 182 kg (178,18 tonos). Registro „Didžioji knyga“ duomenimis 2012-10-31 neparduotas durpių briketų likutis sudaro 348 757,55 Lt arba skaičiuojant pagal vidutinę 1 kg durpių įsigijimo (2012 m.) kainą, sudarytų 1526,17 tonos. Tad (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-10-31 į neleidžiamus atskaitymus nurašė 1311,6 + 1437,6 + 1020,1 + 178,18 = 3947,48 tonų durpių briketų, bei įvertinus tą aplinkybę, kad jeigu 2012-10-31 datai durpių likutis nurodytas bendrovės registre „Didžioji knyga“ už 348757,55 Lt kas sudaro 1526,17 tonų taip pat buvo realizuotas, viso gauname galimai realizuotų 5473,65 tonų durpių briketų, kai tuo tarpu skaičiuojant parduotų durpių kiekį pagal įsigijimo savikainą (duomenys neskelbtini) per minėtą laikotarpį pardavė tik 1582,86 tonos durpių briketų (žiūrėti kiekių apskaičiavimo lentelėje) (4 t., 130-138 b. l.); VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro rašte nurodyta, kad per 2011 metų laikotarpį visuose Šiaulių regiono atliekų priėmimo punktuose buvo pašalinta iš viso 207,27 tonos atliekų. Atliekų priėmimo punktuose juridiniams asmenims šalinti atliekas yra draudžiama (4 t., 63, 65 b. l.), Šiaulių AVMI pateikta informacija, susijusi su (duomenys neskelbtini) veikla (1 t., 12-182 b. l.); Duomenys apie (duomenys neskelbtini) VMI teiktas deklaracijas (4 t., 139-144 b. l.); 2015-07-09 Šiaulių apygardos teismo nutartis iškelti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (4 t., 105-106 b. l.).

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Pažymėtina, kad BK 220 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti būtinos šios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų; 2) dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai.

BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyviąją pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šis nusikaltimas pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2) apskaitos dokumentų paslėpimu; 3) apskaitos dokumentų sunaikinimu; 4) apskaitos dokumentų sugadinimu. Baudžiamajai atsakomybei už nurodytų veikų padarymą kilti būtini BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti alternatyvūs padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 220 ir 222 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos padaromos tik veikiant tyčia.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo P. S. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo, kuriame jis pripažino, kad neįtraukė į apskaitą visų parduotų durpių briketų ir pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingą deklaraciją, liudytojų D. P., V. V., R. D., E. L., A. P., N. S., M. J., D. L., R. M., Z. M., A. D. duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės, kratų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje Nr. 5-4/95 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo konstatuoti faktai, specuialistės N. L. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kita bylos rašytinė medžiaga neginčijamai patvirtina, kad P. S. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovės apskaitą tvarkė apgaulingai, o būtent: laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, realizavo apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams priskirtus durpių briketus: 2009 metais - už 291 670 Lt, 2010 metais – už 272 213 Lt, 2011 metais – už 354 202 Lt, bei 2012 metais realizavo apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams ir atsargų likučiams priskirtus durpių briketus už 432 317 Lt, iš viso 2009-2012 m. realizavo apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams ir atsargų likučiams priskirtus durpių briketus už 1 350 402 Lt, arba 391 103,45 EUR, sumą, tačiau gautų pardavimo pajamų neįformino dokumentais - PVM sąskaitomis faktūromis, ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, dėl ko už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, siekdamas, kad bendrovė išvengtų pelno mokesčio sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str., 1 d., 5 str. 1 d. ir 11 str. 1 d., 2012-05-29 pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) už 2011 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 18), mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 48) ir pelno mokesčio sumas (metinių pelno mokesčio deklaracijų eilutė Nr. 73), sumažindamas pajamas – 354 202,00 Lt, gautą pelną – 43 091,35 Lt ir mokėtiną į biudžetą pelno mokestį – 6 464,00 Lt (1 872,10 EUR) bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2011 metų pelną 2012-05-29 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Vilniaus g. 265, Šiauliai.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra finansų sistema. Objektyvioji pusė pasireiškė neteisingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) 2011 metų pelną įrašymu į deklaraciją ir pateikimu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei gautų pajamų, pardavus durpių briketus, neįtraukimu į buhalterinę apskaitą, t. y. apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Padarytos nusikalstamos veikos sudėtis dėl BK 222 str. 1 d. yra materiali, dėl BK 220 str. 1 d. formali. Nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo P. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str., 1 d., 220 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčini nusikaltimą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 ir 4 d.). P. S. neteistas (4 t., 167 b. l.), administracine tvarka nebaustas (4 t., 174 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė (4 t., 169 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (4 t., 171 b. l.), nedirbantis (3 t., 98 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (3 t., 99 b. l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad P. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už BK 222 str. 1 d., numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą, už BK 220 str. 1 d., numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 47, 48 str.). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę , baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtinos bausmės, kurios yra mažesnės už įstatyme numatytų tų bausmių vidurkį (LR BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmes.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytinas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 128398,11 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekoje. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad pagal Šiaulių apskrities VMI 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. FR068-517 patvirtintą (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dėl pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo, nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d, 5 str. 1 d. nuostatomis P. S. vadovaujama (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo 31715,41 Eur (109507 Lt) pelno mokesčio bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3,71 straipsnių nuostatomis neapskaičiavo ir nesumokėjo 96682,69 Eur (333826 Lt) pridėtinės vertės mokesčio.

Kaip matyti iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. 5-4/95 bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitoje neleidžiamiems atskaitymams ir atsargų likučiams priskirtus durpių briketus realizavo ir iš jų gavo 1 350 402,00 Lt (391103,45 EUR) pardavimo pajamų, kurių nebuvo įtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl bendrovei (duomenys neskelbtini) už 2009 – 2012 metus apskaičiuojama papildomai sumokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčio 299 815 Lt (86 832,42 EUR) mokesčių (2 t., 84 b. l.). Specialistė N. L. paaiškinimuose nurodė, kad skirtumas tarp VMI ir FNTT apskaičiuotų durpių pardavimų susidarė, dėl FNTT specialisto išvadoje už 2011 metus apskaičiuoto didesnio vidutinio antkainio – VMI apskaičiuotas 48 % vidutinis antkainis, FNTT specialisto išvadoje – 68 % vidutinis antkainis, nors duomenys tie patys - 2011 m. bendrovės deklaruotos pajamos – 99 950,00 Lt, parduotų prekių savikaina - 59 483,77 Lt ((99950,00 – 59483,77)/59483,77 x 100). VMI ir FNTT specialisto išvadoje priskaičiuotų mokesčių dydžiai galimai skiriasi dėl skirtingos taikomos mokesčių priskaičiavimo metodikos ir dėl skirtumų apskaičiuojant į bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitą neįtrauktų durpių briketų pardavimo pajamų (VMI akte - neapskaityta pardavimo pajamų už 1 308 237,00 Lt, FNTT specialisto išvadoje - 1 350 402,00 Lt). VMI PVM mokestis pridedamas prie apskaičiuotų į apskaitą neįtrauktų pardavimo pajamų, o 2014 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr.5-4/95 pridėtinės vertės mokestis išskaitomas iš į apskaitą neįtrauktų pardavimo pajamų, tai yra laikytina, kad bendrovė tiek gavo pajamų kartu su PVM. Skirtingai skaičiuotas pridėtinės vertės mokestis turėjo įtakos ir pelno mokesčio skaičiavimui (2 t., 126 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t.y. priteistina valstybei padaryta žala, kuri apskaičiuota pagal specialisto išvadą Nr. 5-4/95 (2 t. b.l. 73-85).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: (duomenys neskelbtini) buhalterės, liudytojos V. V. 2014-08-26 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikti atspausdinti registrai iš kompiuterinės programos, viso 122 lapai, kurie saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.,-

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 39 (trisdešimt devynias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti subendrintą – 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti – 26 (dvidešimt šešias) paras arešto.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš P. S. 86832,42 Eur (aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 42 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: (duomenys neskelbtini) buhalterės, liudytojos V. V. 2014-08-26 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikti atspausdinti registrai iš kompiuterinės programos, viso 122 lapai, kurie saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje - sunaikinti

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas