- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- eA-285-575/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 22-IL-20-03358-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir leidimas). Pareiškėjo prašymu leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas 2022 m. rugpjūčio 1 d. pratęstas. Tačiau atsakovas atliko patikrinimą ir nustatė, kad dėl pareiškėjo galbūt padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį nutrauktas, atleidžiant pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas padarė 25 administracinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas ginčijamu Sprendimu panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nors atsakovui dar anksčiau, t. y. 2022 m. rugpjūčio 1 d., pratęsiant minėto leidimo galiojimą, turėjo būti žinomos aplinkybės dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir administracinių nusižengimų.
3. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju atsakovas, pratęsdamas leidimo galiojimą, aplaidžiai vykdė teisės aktų reikalavimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 10 straipsnių nuostatas, todėl yra pagrindas ginčijamą Sprendimą panaikinti.
4. Pareiškėjo nuomone, susiklostė netoleruotina ir ydinga situacija, kai viešojo administravimo subjektas, įvykdęs visas teisės aktuose nustatytas procedūras, priėmė pareiškėjui palankų, o praėjus vos trims dienoms – neigiamą (priešingą) sprendimą, nors faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas nebuvo pasikeitę. Sprendime nėra nurodyti jokie nauji pareiškėjo padaryti pažeidimai (nusižengimai) ar aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tai, pareiškėjo įsitikinimu, reiškia, kad atsakovas neturėjo galimybės keisti / naikinti leidimo pratęsimą, o nesant teisinio pagrindo priėmus Sprendimą, pažeidžiamas viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų stabilumo principas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimu leidimo galiojimo pratęsimas nėra panaikintas, vadinasi, jis galioja, o Sprendimas prieštarauja atsakovo anksčiau priimtam administraciniam aktui.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog dalis pareiškėjui inkriminuotų neteisėtų veikų buvo padarytos jau tada, kai leidimas laikyti ginklus buvo išduotas (2017 metais). Tuo laikotarpiu pareiškėjo daromi nauji pažeidimai nebuvo kliūtimi atsakovui priimti teigiamą sprendimą, t. y. pratęsti leidimo galiojimą. Todėl nėra aišku, kodėl tie patys duomenys vienu atveju leidžia atsakovui daryti išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o kitu atveju – pareiškėjas jau gali kelti ar kelia grėsmę.
6. Pareiškėjo vertinimu, Sprendime administraciniai nusižengimai pateikiami selektyviai – iš 25 administracinių nusižengimų, už kuriuos buvo baustas pareiškėjas, nurodytos tik keturių nusižengimų datos – šie keturi pažeidimai susiję su leistino greičio viršijimu ir buvo padaryti po 2017 metų. Pareiškėjo padaryti pažeidimai nėra susiję su ginklo laikymu ir panaudojimu. Manytina, kad taip atsakovas bando pagrįsti savo priimtą Sprendimą. Taigi, esminis bylos klausimas yra tai, kokie nauji, nežinomi faktai įvyko (paaiškėjo), kaip pasikeitė teisinis reguliavimas per 3 dienas, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.
7. Pareiškėjas pabrėžė, kad Sprendime atsakovas remiasi tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atsakovui buvo žinomos dar 2022 m. rugpjūčio 1 d., nors tą dieną buvo priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Sprendimą atsakovas grindžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, t. y. tuo, jog policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 55 punktu, atsakovo sprendimas (administracinis aktas) dėl leidimo panaikinimo turėjo būti priimamas per 10 darbo dienų nuo tam tikrų aplinkybių įsiteisėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. tada, kai atsakovas priėmė sprendimą dėl leidimo pratęsimo, visos Sprendime nurodytos aplinkybės jau buvo nustatytos ir įsiteisėjusios.
8. Pareiškėjas tvirtino, kad Sprendimas neatitinka Aprašo reikalavimų, kadangi atsakovo sprendimas dėl leidimo pratęsimo jau buvo priimtas, jis yra teisėtas, galiojantis bei nepanaikintas. Todėl vėliau priimtas ginčijamas Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas paaiškino, kad pagal Įstatymą asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kauno AVPK nustatė, kad Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, pranešimą apie pasikeitusią ginklų laikymo vietą bei deklaraciją, patvirtinančią, kad yra tinkamos sąlygos ginklams laikyti. Dokumentus priėmęs pareigūnas juos užregistravo Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – ir PLVIS), atlikęs patikrinimus pratęsė leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą; išnagrinėjęs pranešimą apie pasikeitusią ginklų laikymo vietą bei deklaraciją, PLVIS suformavo teigiamą sprendimą ir pateikė jį tvirtinti vadovui.
11. Kauno AVPK pažymėjo, kad patikrinus policijos registruose fiksuotus duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53925-18 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,26 prom. girtumas). Atsakovas nurodė, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjas 25 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus). Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, ginčijamu sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
12. Atsakovo įsitikinimu, policijos registruose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų kiekis, taikytos atsakomybės neefektyvumas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Ypač neigiamai pareiškėją charakterizuoja teisės pažeidimai, padaryti esant neblaiviam.
13. Dėl pareiškėjo skundo teiginio, jog policija jam pratęstą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikino neteisėtai ir nepagrįstai, Kauno AVPK pažymėjo, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas gali ir turi būti taikomas bet kuriuo momentu, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme naudojama formuluotė „turi duomenų“ reiškia, kad šiuo pagrindu leidimas panaikinamas net ir negavus naujų duomenų, jeigu turimų duomenų įvertinimas pagrindžia asmens pavojingumą ir leidžia daryti išvadą, kad ankstesnis tų duomenų vertinimas buvo klaidingas. Šiuo atveju buvo padaryta išvada, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui buvo pratęstas netinkamai įvertinus visas aplinkybes, nustatyti neigiamai pareiškėją charakterizuojantys faktai pagal padarymo laiką ir pobūdį įpareigojo atsakovą taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nuspręsta panaikinti pareiškėjui pratęstą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo D. Z. skundą atmetė.
15. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
15.1. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53925-18 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) dėl pareiškėjo padarytos veikos nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 10 d., apie 21.50 val. Kaune, Vaidoto g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,26 prom. girtumas).
15.2. Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas 25 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų 12 kartų už nustatyto greičio viršijimą (2021m. liepos 26 d., 2021m. balandžio 21 d., 2021 m. kovo 26 d. (8.41 val.), 2021 m. kovo 26 d. (13.15 val.), 2021 m. vasario 25 d., 2021 m. vasario 5 d., 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. birželio 11 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. liepos 22 d., 2018 m. spalio 2 d, 2017 m. liepos 29 d.); 2007–2019 metais: 1 kartą pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį, 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 1 kartą už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 1 kartą už girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (nustatytas 2,88 prom. girtumas), 1 kartą už vairuotojų, kurių vairavimo stažas iki dvejų metų, transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, kai nustatomas nežymus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nustatytas 0,24 prom. girtumas), 4 kartus už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, 3 kartus už rūkymą vietose, kuriose draudžiama tai daryti.
15.3. Ginčijamu Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.
16. Vertindamas skundo argumentus, kad minėtos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę nurodytiems teisiniams gėriams, teismas akcentavo Įstatymo tikslą, vadovavosi oficialia konstitucine doktrina, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, kurioje išaiškinta, kad Įstatymo 40 str. 1 dalies 10 punkte nepateikta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinis gėrius (t. y. asmenų ar savo gyvybę ar sveikatą, nuosavybę, viešąją tvarką ar visuomenės saugumą) tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo vertinimu, Įstatymo nuostatų analizė patvirtino išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nebuvo jokio pagrindo.
18. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pripažįstama, kad esant tam tikromis sąlygomis interesų derinimo tikslu asmens teisės ir laisvės gali būti ribojamos, teismas vertino bylos duomenis apie pareiškėjo padarytas teisei priešingas veikas laiko aspektu. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 11 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pareiškėjas atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės, administraciniai nusižengimai, padaryti iki 2021 m. liepos 26 d., teismo vertinimu nebuvo praradę aktualumo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Teismas konstatavo, kad duomenys apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtino, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leido spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą. Teismo įsitikinimu, nebuvo jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad nepanaikinus pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai nepaneigė Sprendimo išvadų ir nesudarė pagrindo panaikinti jį.
19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad leidimo panaikinimas neproporcinga priemonė, teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Įstatymo tikslą ir paskirtį bei į pareiškėją neigiamai charakterizuojančius duomenis, nustatytus ikiteisminio tyrimo metu, padarytus administracinės teisės pažeidimus, darytina išvada, jog leidimo laikyti (nešiotis) panaikinimas pareiškėjui nėra pernelyg griežta ir neproporcinga poveikio priemonė.
20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsniu, teismas nurodė, jog teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad formalus įstatymo taikymas būtų nesuderinamas su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nesusiklostė išskirtinė situacija, o Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas nepažeidžia bendrųjų teisės principų.
21. Pažymėjęs, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, teismas konstatavo, kad Sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų aspektu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas tinkamai motyvavo Sprendimą, nenustatė šio individualaus administracinio akto kitų panaikinimo pagrindų ir pareiškėjo skundą atmetė.
III.
22. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytas aplinkybes bei argumentus ir akcentuoja, kad:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo esminio skundo argumento, kad esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, Kauno AVPK 2022 m. rugpjūčio 1 d. pratęsė pareiškėjo leidimo galiojimą, o po trijų dienų, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d., Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
23.2. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimus, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimą. Netoleruotina situacija, kad per itin trumpą laikotarpį viešojo administravimo subjektas priima priešingą sprendimą (lyginant su ankstesniu sprendimu), nors visos reikšmingos aplinkybės atsakovui buvo žinomos, jos nesikeitė, nesikeitė ir teisinis reguliavimas. Ginčijamame Sprendime nėra nurodyta naujų aplinkybių, apelianto padarytų naujų pažeidimų, todėl nebuvo teisinio pagrindo panaikinti leidimą, kai pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo pratęstas leidimo galiojimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.
Žemesnės instancijos teismas
23.3. Pažymėtina, kad dėl išvardintų argumentų ir aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė (ignoravo). Visi pažeidimai (nusižengimai) nebuvo kliūtimi pratęsti pareiškėjo leidimą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog apeliantas turi teisėtai išduotą vairuotojo pažymėjimą, juo naudojasi. Tai reiškia, kad institucijos pripažįsta, jog apeliantas, naudodamas padidintos rizikos daiktą (automobilį), jokios grėsmės nekelia. Atitinkamai ir atsakovas neturi jokio pagrindo teigti, kad apeliantas gali kelti kokią nors grėsmę.
23.4. Manytina, kad, vadovaudamasis Aprašo 10 punktu, atsakovas 2022 m. rugpjūčio 1 d. išduodamas pareiškėjui leidimą, atliko patikrinimą, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepratęsti / neišduoti leidimo. Nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nenumatyta galimybė atlikti kokį nors pakartotinį patikrinimą, kaip nurodyta Sprendime. Tai reiškia, kad pakartotinis patikrinimas niekaip neatitiktų VAĮ reikalavimų ir viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų stabilumo principo. Sprendimas turi būti panaikintas ir todėl, kad jis priimtas pažeidžiant Aprašo nuostatas (10, 14, 55 p.).
Atsiliepimas
23.5. Atsakovo nurodyti ginklo laikymo leidimo panaikinimo motyvai nėra įtikinantys. Apeliantui ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo lieka visiškai neaišku, kodėl tie patys duomenys vienu metu leidžia atsakovui daryti išvadą, kad apeliantas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o kiek vėliau nuspręsta, kad jis gali kelti ar kelia grėsmę minėtoms vertybėms.
23.6. Atsakovo priimtas sprendimas (dėl leidimo pratesimo) jau buvo priimtas, jis buvo priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir yra teisėtas, galiojantis bei nepanaikintas. Tai reiškia, kad atsakovo priimtas naujas sprendimas (t. y. ginčijamas Sprendimas) turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė.
Šalies argumentai
23.7. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose pareiškėjas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. KT14-A-N2/2023, kuris, pareiškėjo įsitikinimu, susijęs su kilusiu ginču, todėl teismas turėtų atsižvelgti į oficialią konstitucinę doktriną, nutarime cituojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad kiekvieno asmens situacija turi būti vertinama individualiai, kad negali būti sudarytos prielaidos tam, jog būtų vertinami aktualumą praradę duomenys, kad duomenys turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs ir jie būtų įvertinti kokybiniu aspektu. Pareiškėjas prašo bylos duomenis vertini atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarime nurodytus vertinimo principus.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, ir akcentuoja, kad:
24.1. Pagal Įstatymo nuostatas leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimas gali ir turi būti taikomas bet kuriuo momentu, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
24.2. Dėl atsakovo padarytų priešingų išvadų, pažymi, kad gavęs pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymą pratęsti leidimo galiojimą ir kitus dokumentus, pareigūnas juos užregistravo PLVIS, atlikęs patikrinimus numatytus Aprašo VIII skyriuje, pratęsė pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, suformavo PLVS teigiamą sprendimą ir pateikė jį tvirtinti vadovui. Tuomet ir buvo padaryta išvada, kad leidimas pareiškėjui pratęstas neįvertinus visų duomenų, todėl 2022 m. rugpjūčio 4 d. Sprendimu leidimas panaikintas. Siekis ištaisyti sprendimus, kurie buvo priimti netinkamai įvertinus visas aplinkybes, nėra draudžiamas, dėl to Sprendimas neturėtų būti pripažintas neteisėtu. Priešingu atveju tai prieštarautų Įstatymo esmei, prevenciniam jame numatytų priemonių pobūdžiui ir neužtikrintų visuomenės saugumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
27. Apeliantas D. Z. teigia, kad atsakovas priėmė Sprendimą praėjus vos 3 dienoms po to, kai apelianto atžvilgiu jau buvo priėmęs kitokį sprendimą, t. y. buvo išdavęs naują leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. 2022 m. rugpjūčio 1 d. priimtas sprendimas išduoti ginklą (t. y. leidimo pratęsimas) Sprendimu nėra panaikintas. Pakartotinas pareiškėjo patikrinimas yra neteisėtas.
28. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apelianto D. Z. argumentus visų pirma pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 sausio 25 d. nutarimas byloje Nr. 50/2009).
30. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas D. Z. 25 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,26. prom. girtumas) dėl ko jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas D. Z. linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Taigi, byloje įrodyta, kad yra Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas ginčo leidimo panaikinimo pagrindas.
31. Dėl apelianto D. Z. argumentų, kad atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą praėjus vos 3 dienoms po to, kai apelianto atžvilgiu jau buvo priėmęs kitokį sprendimą, t. y. buvo išdavęs naują leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, teismas pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. naujas leidimas buvo išduotas pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. D. Z. pateiktą prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, pranešimą apie pasikeitusią ginklų laikymo vietą bei deklaraciją, patvirtinančią, kad yra tinkamos sąlygos ginklams laikyti. Šią administracinę procedūrą inicijavo pats D. Z.. Bet šioje byloje skundžiamas Sprendimas buvo priimtas vėliau kitoje administracinėje procedūroje, kurią inicijavo atsakovas Kauno AVPK. Teismas nenustatė, kad būtų pažeistos kokios nors administracinės procedūros taisyklės. Apelianto teiginiai apie Viešojo administravimo įstatymo pažeidimą yra abstraktaus pobūdžio. Todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad skundžiamas sprendimas priimtas neteisėtai.
32. Apelianto argumentai, kad situacija vertintina, jog 2022 m. rugpjūčio 1 d. priimtas sprendimas išduoti ginklą (t. y. leidimo pratęsimas) Sprendimu nėra panaikintas, prieštarauja skundžiamo Sprendimo turiniui, todėl teismo atmetami.
33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.