Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-5-526/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
1-5-526/2015
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01057-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Nukentėjusysis
S. J.
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Daiva Rocevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-5-526/2015Proceso Nr.1-33-1-01057-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, gynėjui advokatei Daivai Rocevičienei, nukentėjusiajai S. J., nukentėjusiosios atstovei L. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis,vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis, 2014-06-14, apie 21.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, Klaipėdos m., kilusio tarpusavio konflikto metu spyrė S. J. vieną kartą, pataikydamas į dešinės pusės rankos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinės rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal jam pareikštą kaltinimą R. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu apie 21.30 val. jis prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vedžiojo šuniuką. Prie jo priėjo kaimynė nukentėjusioji ir trenkė jam ranka vieną kartą į kairės pusės skruostą. Po nukentėjusiosios smūgio jis nukrito į krūmus. Kai jis atsistojo, kaimynė norėjo pasišalinti, todėl jis jai pavymui vieną kartą spyrė į sėdmenis. Gerai matė, kad pataikė į sėdmenis, o ne į rankos pirštą. Po to jis nuėjo namo. Mano, kad kaimynė galėjo sulaužyti savo pirštą tada, kai sudavė jam smūgį į skruostą. Nors jo skruostas ir buvo sutinęs, pas medikus jis nesikreipė. Įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau jautėsi gerai ir nebuvo stipriai apsvaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, kur jis pripažino spyręs kartą nukentėjusiajai, jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji S. J. parodė, kad 2014-06-14 apie 21.30 val. Ji ėjo namo. Prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė kaimyną, kuris vedžiojo savo šunį. Šuo pradėjo garsiai loti ant jos, todėl ji paprašė kaimyno patraukti šunį. Kaimynas pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji atsakėį tuo pačiu, o kai norėjo nueiti, kaimynas vieną kartą spyrė jai, pataikydamas į dešinę ranką. Namuose pastebėjo, kad jos dešinės rankos 4 pirštas stipriai skauda ir pamėlynavo. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Tą vakarą kaimynas buvo neblaivus. Kai jis spyrė jai, praradęs pusiausvyrą pats nukrito į krūmus. Dėl šios nusikalstamos veikos jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl ji reiškia civilinį ieškinį.

Akistatos tarp S. J. ir R. B. metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b.l.19-20).

Liudytoja J. L. parodė, kad paties įvykio ji nematė. Atvyko sekmadienį pasisvečiuoti pas tėvų. Tik atvykus, nuėjo į virtuvę, kur išgirdo, kad kažkas prie langų šūkauja. Mama dar buvo nespėjusi papasakoti, kas šeštadienį įvyko. Triūkšmą po langais kėlė nukentėjusioji su savo dukra. Ji išėjo į lauką, kad pasakyti joms, jog liautųsi. Jos pradėjo šaukti ir aiškinti, ką jos tėvas padarė. Pasakojo, kad jos tėvas vedžiojo šunį ir įspyrė nukentėjusiajai. Kai vėliau grįžo tėvas namo, jis papasakojo, kad vedžiojo šuniuką apie 22,00 val. Atkreiptinas dėmesys, kad jis buvo su guminėmis tapkėmis. Pasakojo, kad priėjusi nukentėjusioji ir trenkė jam į veidą. Ji matė, kad tėvui buvo paburkęs veidas. Patarė ir jam rašyti pareiškimą, bet jis nesutiko, nes nenorėjo su nukentėjusiąja prasidėti. Kad spyrė nukentėjusiajai į užpakalį, tėvas tik vėliau prisipažino, kai paprašė papasakoti, kaip iš tikrųjų viskas buvo. Tada ji nuėjo pas S. J. pasišnekėti, bet ji tik šaukė.

2014-06-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 1238/14(03) nurodyta, kad S. J. padarytas dešinės rankos IV piršto virurinio pirštakaulio lūžis, kuris gavosi ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, t.y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. /b. l. 23, 25/

Teismo medicinos ekspertas G. P. parodė, kad jis tvirtina savo specialisto išvadas. Papildomai parodo, kad mažai tikėtina, jog nukentėjusioji patirtą piršto sužalojimą galėjo gauti smūgiuojant ranka – kumščiu ar delnu. Tai praktiškai neįmanoma. Tikėtina, kad tokio pobūdžio sužalojimas galėjo gautis rankos pirštui kontaktuojant su kietu buku daiktu, tame tarpe nukentėjusioji tokį sužalojimą galėjo patirti ir spiriant į nukentėjusiosios ranką.

Tokiu būdu kaltinamojo R. B. kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais, kur jis pripažįsta spiręs nukentėjusiajai, bei aukščiau aptartų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis pripažįsta, kad jis kartą spyrė nukentėjusiajai į sėdmenų sritį, tačiau nurodo, kad į ranką nepataikė ir jos nesužalojo. Šioje dalyje kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinamojo spyris jai sužalojo rankos pirštą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti specialisto išvadą bei teismo medicinos eksperto G. P. parodymai, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais dalyje kaip ji patyrė piršto sužalojimą nėra pagrindo.

R. B. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 1d., kadangi jis, tyčiniais veiksmais, veikdamas netiesiogine tyčia, pavartodamas smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu – spirdamas jai, nesunkiai pastarąją sužalojo.

R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nukentėjusioji S. J. dėl jos sveikatos sužalojimo kaltinamajam R. B. reiškia 2188,65 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b.l. 125-135). Ji nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro jos dėl nedarbingumo negautos pajamos – 188,65 Eur. Jai padarytą neturtinę žalą įvertina 2000 Eur. Taip pat prašo priteisti jos patirtas išlaidas už teisines paslaugas – 290 Eur.

Nukentėjusiosios S. J. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl jai padarytos turtinės žalos pagrįstas, įrodytas R. B. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji S. J. dėl jos piršto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, kuris jokių rimtesnių padarinių nesukėlė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad konfliktas buvo abipusis. Įvertinus visas aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas mano, kad prašomi priteisti 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios naudai priteistini 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios patirtos išlaidos už teisines paslaugas šioje byloje pripažintinos proceso išlaidomis ir 290 Eur priteistini iš kaltinamojo R. B.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 512,14 Eur (1768,31 litų) žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas R. B. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę. R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką įvykdė kilusio abipusio konflikto pasekoje. R. B., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti ji laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 512,14 Eur .

Priteisti iš R. B. nukentėjusiosios S. J. naudai 188,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 290 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas