- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-74-238-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. G. (V. G.), gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK ) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2008-10-16 iki 2008-10-17, nuo 2009-05-08 iki 2009-05-26, nuo 2009-05-26 iki 2009-11-10.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008-10-16 apie 2 val., Kaune, visuomeninio transporto stotelėje prie A. J. pr. namo Nr. 109, veikdamas kartu su A. V. (nuteistas už šį nusikaltimą), panaudojusiu fizinį smurtą prieš J. R. E. ir D. M. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu už šį nusikaltimą) panaudojusiu fizinį smurtą prieš A. Z., pats būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš A. Z., sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 4 trauminius smūgius, padarė A. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė A. Z. priklausančią striukę 100 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6500“ su SIM kortele bendros 1029 Lt vertės, butelį 0,5 l degtinės „Moskovskaja“ 19 Lt vertės, iš viso padarė nukentėjusiajam 1148 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo bausmės vykdymą atidėti arba paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta į jo sunkią galvos traumą, nebuvo atlikta psichiatrijos ekspertizė. Be to, jis su sugyventine turi du mažamečius vaikus, kuriuos jis turi padėti išlaikyti, nes sugyventinė niekur nedirba. Jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, padaryta žala atlyginta, nukentėjusysis jam atleido.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
V. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo bausmės vykdymą atidėti arba švelninti bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui teismas skyrė tinkamą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė į tai, kad V. G. padarė tyčinį turtinį nusikaltimą. Nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.), nusikaltimas baigtas, jis sukėlė nukentėjusiajam turtinių, smurtinių padarinių. V. G. anksčiau teistas tris kartus, iš jų du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas-plėšimus. Be to, po nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė kitą tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendžiu.
Be to, apeliantas buvo teistas 2004-08-13 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, teistumui neišnykus padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi įvykdytas naujas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.
Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas tyčinis, apysunkis, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį ir skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes skyrė V. G. žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei numatytas sankcijoje šios bausmės vidurkis.
Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinama su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendžiu paskirta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.
Apeliantas skundu prašo taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Šis skundo argumentas negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.
LR BK 75 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir pasiekti bausmės tikslų, paskyrus švelnesnę bausmę ir atidedant bausmės vykdymą, negalima.
V. G. nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, padarytą turint teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už analogiškus plėšimus, teismas nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jis niekur nedirbo. Į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgė, ir šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę vertino nustatydamas bausmės dydį. Ankstesni V. G. teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, jie neduoda pagrindo spręsti, kad įmanoma pasiekti, jog nuteistasis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų be realaus laisvės atėmimo. Ta aplinkybė, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus negali būti pagrindas nuosprendį keisti ir apelianto atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.
Apeliantas skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo turėtą galvos traumą, neskyrė teismo psichiatrijos ekspertizės. Kaip matyti iš byloje esančios nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, V. G. nėra įrašytas į psichiatro įskaitą (t. 1., b. l. 73), bylos nagrinėjimo metu V. G. teismui jokių prašymų tuo klausimu nepateikė,
teismui abejonių dėl jo psichinės būklės nekilo, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą atmesti.