- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- eAN2-44-932/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01828-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo Institucijos 2024 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-27530-2024 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. Ž. (V. Ž.) nutraukta, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2024 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27530-2024 V. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. V. Ž. nubaustas už tai, kad 2024 m. liepos 18 d., 19.29 val., Vilniuje, Žvejų g. 14, vairuodamas automobilį paliko jį stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punktą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu Institucijos 2024 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-27530-2024 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. Ž. nutraukta konstatavus, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu Institucijos įgaliotasis atstovas Gytis Vaitkevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27530-2024.
2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad palikti automobilį nustatytoje vietoje nebuvo jokio būtinumo, kadangi netoliese buvo transporto priemonėms skirtos stovėjimo vietos. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą teismas nesigilino į šį Institucijos argumentą ir neatkreipė dėmesio, kad nuo nusižengimo padarymo vietos, t. y. užlipus laiptais, prie kurių buvo pastatyta transporto priemonė, yra įrengtos transporto priemonių stovėjimo vietos, todėl Pareiškėjas įvardintus darbus galėjo atlikti transporto priemonę pastatęs leistinoje vietoje. Institucijos vertinimu, transporto priemonė buvo naudojama tik dėl patogumo, ji nebuvo būtina aptarnavimo darbams atlikti. Juo labiau, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kaip neleistinoje vietoje palikta transporto priemonė tiesiog stovi nenaudojama, nėra atliekami jokie darbai.
2.2. Atstovas pabrėžia, kad nors V. Ž. į administracinio nusižengimo padarymo vietą įvažiavo nepažeisdamas KET ženklo Nr. 303 reikalavimų, tačiau jis neturėjo teisės šioje vietoje palikti stovėti transporto priemonę, kadangi tokia teisė nenustatyta įvykio vietoje buvusio ženklinimo ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus išduotame leidime. Licencija tik suteikia teisę plūduriuojančią transporto priemonę statyti Neries upėje nurodytoje vietoje, tačiau ji negali būti aiškinama plečiamai, kaip neva suteikianti teisę statyti ir palikti stovėti sausumos transporto priemones Neries upės krantinėje.
2.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino KET 150.5 punkto reikalavimo pažeidimą. Ši nuostata griežtai draudžia sustoti ir stovėti vietose, kurios nėra skirtos transporto priemonėms, net jei automobilis buvo naudojamas aptarnavimui, tai neatleidžia vairuotojo nuo KET laikymosi. Priimtame nutarime teismas konstatavo, kad iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog automobilis priparkuotas itin rūpestingai, siekiant nesukelti nepatogumų nei pėstiesiems, nei dviratininkams, automobilis netrukdo naudotis laiptais, tačiau teismas nenurodė, koks konkretus teisės aktas ir jo norma suteikia išimtį aptarnaujantį transportą statyti ir palikti stovėti, pažeidžiant KET 150.5 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog liudytojas, kuris pateikė pranešimą policijai, negalėjo tiksliai nurodyti, kiek laiko automobilis stovėjo draudžiamoje vietoje. Atstovas pabrėžia, kad dėl praėjusio ilgo laikotarpio liudytojas galėjo tiksliai neprisiminti visų administracinio nusižengimo detalių, tačiau pateiktame pareiškime jis nurodė, kad įvykio vietoje transporto priemonė stovėjo ne mažiau kaip dvi valandas. Teismo posėdžio metu liudytojas parodė pateiktame pareiškime tiksliai nurodęs įvykio aplinkybes, todėl teismas turėjo vadovautis pareiškime išdėstytais parodymais, dėl kurių tikrumo ir tikslumo nėra abejonių, juos patvirtina ir pateiktos nuotraukos.
2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto Neries krantinė yra pėsčiųjų ir dviratininkų dažnai lankoma vieta, todėl jų intereso užtikrinimas yra svarbiausias. Nepaisant to, jog Neries krantinės lankytojų interesų patenkinimui yra įsikūrusios viešojo maitinimo įstaigos, prieplaukos ir kitos tam tikras paslaugas teikiančios įstaigos, visas šias įstaigas aptarnaujantis transportas negali būti pastatytas ir paliktas stovėti Neries krantinėje, pėsčiųjų erdvėje. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad automobilis būtų kliudęs pėstiesiems ar dviratininkams, dėl ko V. Ž. veiksmuose neįžvelgė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Atstovas teigia, jog kliudymą pėstiesiems patvirtina pro šalį ėjusio pranešėjo pateiktos nuotraukos bei pareiškimas. Be to, pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę teikė pėsčiųjų (ne)kliudymo faktui, nors tokią situaciją reglamentuojantis KET 150.10 punkto pažeidimas V. Ž. apskritai nebuvo inkriminuotas. V. Ž. buvo kaltinamas KET 150.5 punkto reikalavimų pažeidimu, todėl nusižengimo fakto konstatavimui transporto priemonės kliudymas pėsčiųjų ar transporto priemonių eismui šiuo atveju neturi įtakos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Ž. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo itin atidžiai, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvadų. Pabrėžiama, kad Institucijos pareigūnai net nebuvo įvykio vietoje ir patys nematė automobilio tariamo pažeidimo vietoje, neužfiksavo jo stovėjimo trukmės. Šiuo atveju pareigūnai, net nepatikrinę faktinių aplinkybių, rėmėsi vien tik pareiškėjo nurodytais faktais, jų net netikrindami. Šioje byloje nėra leistinais būdais nustatyta, kokį laiką automobilis stovėjo krantinėje, taip pat nėra nustatyta, kiek laiko truko laivo remontas ir kiek jis privalėjo trukti pagal gedimo pobūdį, tačiau apeliaciniame skunde be jokių pagrindžiančių duomenų teigiama, kad transporto priemonė buvo palikta stovėti neproporcingą laiko tarpą. Pažymima, kad teismo posėdžio metu ir pareiškėjas negalėjo pasakyti, kiek laiko transporto priemonė stovėjo krantinėje.
3.2. Atsiliepime teigiama, kad į vietą (Vilniuje, Žvejų g.), kur buvo priparkuotas automobilis, galima patekti įvažiuojant iš Olimpiečių gatvės, kurioje yra pastatytas KET ženklas Nr. 303. Šio ženklo aprašyme nurodyta, kad draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas, išskyrus aptarnaujantį transportą. Taigi šiuo atveju pagal KET reglamentavimą yra numatyta legali galimybė transporto priemonei patekti į tą vietą, kurioje ir buvo priparkuotas automobilis. Be to, automobilis Citroen Jumper valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir vandens transporto priemonė – katamaranas „V.“, nuosavybės teise priklauso UAB „S.“. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtas automobilis buvo priparkuotas greta krantinėje stovinčio bendrovės katamarano. Taip pat nurodoma, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi bendrovei „S.“ leidimą švartuoti minėtą katamaraną Neries upės dešinėje krantinėje prie Mindaugo tilto (Žvejų gatvėje), kur ir buvo laikomas katamaranas. Pateiktame paaiškinime buvo nurodyta, kad 2024 m. liepos 18 d., 19.29 val., jis (V. Ž.) bendrovės „S.“ automobiliu atvežė į katamaraną vandenį bei kurą ir atliko aivo remonto-priežiūros darbus. Atvažiuoti į šią vietą ir joje stovėti leido jau anksčiau nurodyti KET ženklai bei turimi laivo švartavimo leidimai.
3.3. Atsiliepime akcentuojama ir tai, kad krantinėje, į kurią patekti V. Ž. turėjo teisę, nėra aiškiai išskirta šaligatvio ir kitos zonos. Visos dangos šioje vietoje yra išklotos išskirtinai tik šaligatvio plytelėmis, kurios skiriasi tik pagal savo dydį ir raštą. Itin svarbu tai, kad šioje vietoje, išskyrus šaligatvio plyteles, nėra jokios kitos dangos, ant kurios būtų galima pastatyti automobilį. Jeigu automobilis būtų pastatytas pačioje krantinėje prie pat laivo, tai būtų sukėlę daug nepatogumų kitiems ir būtų pavojinga dviratininkams. Iš pridėtų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad automobilis buvo priparkuotas netoli katamarano (maždaug 5 m atstumu), siekiant jį aptarnauti.
3.4. Išdavus leidimą katamaraną švartuoti krantinėje, tuo pačiu jo savininkui (šiuo atveju UAB „S.“) yra suteikiama teisė ir aptarnauti objektą. Neprivažiavus prie laivo, to neįmanoma padaryti. Apeliacinio skundo argumentai apie automobilio statymą Žvejų gatvėje yra nelogiški, be to, anot skundą padavusio asmens, net ir absurdiški, kadangi toks pastatymas yra nerealus ir neįgyvendinamas dėl atliekamų darbų apimties, reikiamų įrankių, kuro svorio. Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad nebuvo fiksuoti laivo remonto darbai, taip pat yra visiškai nelogiški ir neteisingi. Atsiliepime pabrėžiama, jog pareiškėjas padarė tik vieną nuotrauką, kurioje yra fiksuota tuo metu buvusi padėtis. Be to, pareiškėjas teisme nurodė, kad padaręs nuotrauką jis nuėjo ir toliau automobilio nestebėjo. Kadangi nei pareiškėjas, nei Institucijos atstovai automobilio krantinėje nestebėjo, nėra jokio pagrindo teigti, kad remonto darbai nebuvo vykdomi. V. Ž. teigimu, jis ne vieną kartą ėjo nuo laivo link automobilio ir atgal (nešė vandenį, kurą, detales, įrankius).
3.5. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie tariamai pažeistą viešąjį interesą yra nesąžiningi ir vienpusiški. Institucija ignoruoja tai, kad UAB „S.“, teikdama savivaldybės užsakytas pramoginės laivybos paslaugas gyventojams, taip pat tarnauja viešajam interesui. Argumentai apie pastatyto automobilio trukdymą pėstiesiems, dviratininkams taip pat neatitinka bylos medžiagos. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobilis buvo priparkuotas itin rūpestingai, kad nesukeltų nepatogumų nei pėstiesiems, nei dviratininkams, kurių tuo metu buvo itin daug. Iš nuotraukų matyti ir tai, kad automobilis netrukdė naudotis laiptais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
2. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. Ž. įvažiavo į Neries krantinę, nepažeisdamas KET ženklo Nr. 303 reikalavimų, šios aplinkybės neginčija ir Institucija. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad transporto priemonė buvo naudojama tik kaip patogumo priemonė, ji nebuvo būtina aptarnavimo darbams atlikti. Be to, anot Institucijos atstovo, automobilis tiesiog stovėjo, jis nebuvo naudojamas jokiems darbams atlikti, o įvykio vietoje buvęs ženklinimas ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas nenumatė teisės palikti stovėti automobilį. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
3. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Neries krantinėje stovėjusi transporto priemonė priklauso UAB „S.“, kuri verčiasi naftos produktais ir kitu kuru. Be to, šiai bendrovei priklauso ir katamaranas, kurį prišvartuoti Neries upės dešinėje krantinėje prie Mindaugo tilto, Žvejų gatvėje Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą. Kaip teismo posėdyje parodė V. Ž., jis atvažiavo ir pastatė automobilį Neries krantinėje netoli katamarano, kadangi reikėjo atlikti remonto darbus – pakeisti sraigtą katamaranui, užpilti benzino, vandens, o šie reikmenys ir buvo atvežti katamaraną aptarnavusiu transportu. Nepagrįsti Institucijos argumentai, jog krantinėje stovėjęs automobilis nėra aptarnaujanti transporto priemonė. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis nėra pritaikytas vežti keleivius, jo vidus įrengtas įvairių įrankių transportavimui. Be to, automobilis priklauso bendrovei, besiverčiančiai naftos ir kito kuro produktais, šiai bendrovei priklauso ir Neries krantinėje prišvartuotas katamaranas, pats V. Ž. paaiškino, kad minėtu automobiliu buvo transportuojamas kuras, katamarano remontui būtini įrankiai. Tokios aplinkybės rodo, kad transporto priemonė atitinka aptarnaujančiojo transporto, nurodyto KET 3.1 punkte, apibrėžimą. Nepaneigtina, kad automobilis Neries krantinėje stovėjo iki 2 valandų laikotarpio, tokia aplinkybė nurodyta ir pareiškėjo pranešime, įvardintą laiką patvirtino ir pats V. Ž., nurodęs, kad dėl atliekamų darbų trukmės automobilis galėjo stovėti tokį laikotarpį. Vis tik aplinkybė dėl automobilio pastatymo ne mažiau kaip 2 valandoms savaime neduoda pagrindo išvadai, kad transporto priemonė buvo pastatyta neteisėtai.
4. KET 150.5 punkto, draudžiančio sustoti ir stovėti, be kita ko, ant šaligatvio, aiškinimas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas atsietai nuo KET ženklo Nr. 303, leidžiančio įvažiuoti į Neries krantinę aptarnaujančiam transportui. Akivaizdu, jog V. Ž. į Neries krantinę įvažiavus nepažeidžiant KET reikalavimų, katamarano remonto, aptarnavimo darbų atlikimas neįmanomas nesustabdžius transporto priemonės, neperkrovus reikiamų įrankių, kuro. Sutiktina, jog transporto priemonė KET ženklo Nr. 303 apibrėžiančioje zonoje gali būti tik tiek, kiek yra būtina aptarnavimo darbams atlikti. Visgi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog transporto priemonė būtų stovėjusi akivaizdžiai ilgesnį laiko tarpą negu buvo būtina remonto darbams atlikti. Priešingi Institucijos apeliacinio skundo teiginiai apie transporto priemonės pastatymą Neries krantinėje tik dėl patogumo taip pat nėra pagrįsti byloje surinktais duomenimis bei nepaneigia V. Ž. paaiškinimų. Tokių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog V. Ž. įvažiavo į Neries krantinę, kuri pažymėta KET ženklu Nr. 303, nepažeisdamas KET reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju automobilio pastatymas šioje zonoje būtiniems katamarano remonto ir aptarnavimo darbams atlikti negali būti vertinamas, kaip sukeliantis administracinę atsakomybę.
5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo Institucijos 2024 m. spalio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atitinkamai nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.