- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-169-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-01454-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A. P., D. G., R. G., Utenos rajono savivaldybės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-159-839/2019 pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. A. P., D. G., R. G., R. G., Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei D. M. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu pareiškimu R. G. prašė patvirtinti V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, surašytą 2007-06-13.
2. Nurodė, kad jis yra tolimas V. J. giminaitis – jo tėvas P. G. ir V. J. buvo pusbroliai, tačiau tėvai artimai su ja bendravo ir artimas ryšys, bendravimas išliko ir su pareiškėju. V. J. visapusiškai juo pasitikėjo, išdavė jam įgaliojimus atstovauti įvairiose įstaigose, gauti korespondenciją ir pinigus. 2007-06-13 palikėja perdavė notarei saugoti asmeninį testamentą. Testamento turinys jam nebuvo žinomas. Palikėjos sveikatai blogėjant, jis rūpinosi ir prižūrėjo ją iki mirties, o palikėja jį laikė kaip savo sūnų ir žadėjo visą turtą po savo mirties palikti jam. 2015 m. palikėja pasiūlė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. 2015-08-25 buvo sudaryta išlaikymo iki galvos sutartis. Prieš šios sutarties sudarymą V. J. 2015-08-07 atsiėmė asmeninį testamentą. Palikėja paaiškino, jog šį testamentą būtina koreguoti, nes yra mirusių jame nurodytų asmenų. Be to, ji buvo nusprendusi dalį testamente nurodyto turto perleisti jam pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
3. Pabrėžia, kad V. J. savo ranka išbraukė įrašą apie turto palikimą L. G., padarė prierašą, jog šis testamentas pakeistas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir išbraukė įrašus apie nekilnojamojo turto palikimą D. G. ir R. G.. Šį testamentą palikėja saugojo iki savo mirties su kitais dokumentais. Pareiškėjo manymu, testamentas galioja tiek, kiek nėra pakeistas sutartimi iki gyvos galvos, nes būtent tokia buvo palikėjos valia, jis atitinka įstatymo reikalavimus, o įrašas dėl testamento panaikinimo yra išbrauktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškimas buvo atmestas, o iš pareiškėjo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas suinteresuotiems asmenims bei valstybei.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors teismui pateiktas testamentas savo turiniu ir forma iš esmės formaliai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas netinkamai interpretuoja palikėjos valią, išreikštą minėtame dokumente.
6. Teismas vertino, kad testamento pirmo lapo viršuje dešinėje paraštėje esantis prierašas ,,Testamentas panaikintas 2015 08 07, t. y. pakeistas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos“ bei kitų palikėjos atliktų veiksmų visuma ir byloje pateiktų duomenų visetas leidžia teigti, kad testatoriaus valia po testamento sudarymo pasikeitė, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas.
7. Bylos duomenimis asmeninis testamentas 2007 m. birželio 13 d. buvo perduotas saugoti notarų biurui, tačiau 2015 m. rugpjūčio 7 d. V. J. testamentą iš notarų biuro atsiėmė. Byloje teikti paaiškinimai, liudytojų parodymai, informacija apie palikėjos išsilavinimą, dirbtą darbą, neleidžia manyti, jog palikėja galėjo netiksliai išreikšti savo valią. Bylos duomenimis palikėja buvo kruopšti ir atidi tvarkydama įvairius dokumentus. Jos turėtas teisinis išsilavinimas, bei kaip nurodė suinteresuotas asmuo R. G., ir turėtas filologinis išsilavinimas, leidžia teigti, jog ji turėjo pakankamai žinių, įgūdžių aiškiai ir suprantamai išdėstyti savo mintis tiek žodžiu, tiek raštu bei suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Byloje dalyvavę asmenys taip pat ir liudytojai patvirtino, jog iki mirties ji buvo nuovoki ir suvokė savo veiksmus. Palikėjos valios pasikeitimą leidžia konstatuoti tai, jog prierašą ant testamento dėl jo panaikinimo ir pakeitimo į sutartį iki gyvos, atliko pati palikėja. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta kategoriška išvada, kad prierašą atliko būtent tas asmuo, kuris surašė testamentą. Prierašas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Byloje nebuvo ginčijama, kad testamentą surašė ne V. J.. Taigi, prierašo atlikimas iš esmės patvirtina palikėjos valią dėl testamento panaikinimo ir jos valios pasikeitimo.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad byloje esantys kiti palikėjos ranka rašyti rankraščiai, raštai, dokumentai taip pat leidžia teigti, jog palikėjos rašysenos išlavinimas ir judesių koordinacija aukšti, ką patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti tyrimo duomenys. Raštuose dėstomos mintys, tekstas, jų taisymai yra aiškūs ir nedviprasmiški. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad palikėjai siekiant išbraukti iš asmeninio testamento įrašą dėl testamento panaikinimo, tai nebūtų padaryta aiškiai ir suprantamai bei neaptariant to tekste.
9. Bylos duomenimis 2015-08-07 atsiimtas V. J. asmeninis testamentas po jo koregavimo ir su prierašais (arba naujas jos testamentas) nebuvo iš naujo pateiktas notarui iki pat jos mirties (duomenys neskelbtini), t. y. gana ilgą laiką, nors šiuo laikotarpiu buvo galimybė sudaryti kitą testamentą ar pateikti koreguotą senąjį iš naujo saugoti notarui. Bylos duomenimis V. J. po 2015-08-07 ne kartą lankėsi notarų biure (2015-08-25, 2017-12-18). Taigi, atsižvelgiant į palikėjos turėtas teisines žinias ir patirtį, yra pagrindas spręsti, kad ketinimo turtą palikti pagal sudarytą testamentą, taip pat ir juo siektų tikslų buvo atsisakyta. Palikėjos apsisprendimą panaikinti testamentą leidžia konstatuoti ir tai, kad kaip nurodė pareiškėjas, pati palikėja 2015 m. liepą pasiūlė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pagal prierašą dėl testamento panaikinimo ir jo pakeitimo į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos šio įrašo rašymo data nurodyta jo atsiėmimo iš notarų biuro data, t. y. 2015-08-07. Testamento panaikinimo pagrindu nurodyta testamento pakeitimas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, nors išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta vėliau, t. y. 2015-08-25. Tokios aplinkybės ir palikėjos veiksmų nuoseklumas leidžia teigti, jog palikėja gan tiksliai numatė į ateitį savo veiksmus ir jų pasekmes, juos įgyvendino ir savo interesus siekė realizuoti nuosekliai pagal savo valią.
10. Nagrinėjamu atveju liudytojų P. G., D. G., V. M. parodymai, jog jie buvo girdėję kalbas apie viso turto palikimą pareiškėjui, taip pat negali būti vertinami kaip objektyviai patvirtinantys palikėjos valią dėl asmeninio testamento. Liudytojai iš esmės nenurodė, kad jiems yra tiksliai žinoma apie kokį dokumentą kalbėjo palikėja, t. y. apie testamentą, sutartį ar kitus dokumentus ir pan. Be to, minėtų liudytojų parodymų negalima vertinti kaip visiškai objektyvių, nes jie yra susiję su pareiškėju artimos giminystės ryšiais, todėl gali būti suinteresuoti pareiškėjui palankia bylos baigtimi.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju visos kitos pareiškėjo, suinteresuotų asmenų nurodomos aplinkybės, susijusios su jo, suinteresuotų asmenų ir palikėjos asmeniniais santykiais, bendravimu ir pan., neturi esminės teisinės reikšmės palikėjos valiai nustatyti ir nėra vertinamos. Nors įgaliojimų išdavimas leidžia manyti buvus pasitikėjimą tarp palikėjos ir pareiškėjo, tačiau tai nėra pakankamu pagrindu nustatyti palikėjos valiai palikti turtą pagal asmeninį testamentą, nes testamentu asmuo turi teisę palikti turtą savo nuožiūra (CK 5.19 str. 1 d.) ir tai nebūtinai gali būti įgaliojimu įgalioti asmenys ar kiti asmenys, kuriais pasitikima. Juolab, kad nagrinėjamu atveju, byloje pateiktais duomenimis iš esmės beveik viso asmeniniame testamente aptarto palikėjos turto palikimas pareiškėjui buvo išspręstas išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi. Duomenų, jog yra likę kito nekilnojamojo ar kitokio turto, išskyrus sąskaitą banke, kuri pagal testamentą buvo palikta suinteresuotam asmeniui A. A. P., nėra pateikta.
12. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog pareiškėjas, reikšdamas pareiškimą buvo nesąžiningas, esmingai užvilkino bylos nagrinėjimą ar dėl to kilo kokia nors turtinė žala. Vien procesinio dokumento teismui pateikimas, parodymų nenuoseklumas, skirtingas aplinkybių interpretavimas negali būti pagrindas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nagrinėti pateiktą pareiškimą yra teismo pareiga, nes tik tokiu būdu gali būti įgyvendinta asmens kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje suformuluotą įrodinėjimo pareigos taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tai, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimų pagrindo, teismo nuomone, šiuo atveju taip pat negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti piktnaudžiavimą procesu. Esant šioms aplinkybėms prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. G. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškimą bei patvirtinti 2007-06-13 V. J. surašytą asmeninį testamentą; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias sutarčių aiškinimo taisykles. Be to, nors testamento pirmo lapo viršuje dešinėje paraštėje esantis prierašas „Testamentas panaikintas 2015 08 07, t. y. pakeistas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos“ reiškia, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį testatorės valia pasikeitė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog testatorės valios pasikeitimas lėmė asmeninio testamento negaliojimą, juo labiau kad lingvistinis tokio teksto aiškinimas neleidžia spręsti apie testatoriaus ketinimą panaikinti visą testamentą.
13.2. Šiuo atveju testatorė turėjo teisinį išsilavinimą, dirbo teisinį darbą, itin atidžiai tvarkė visus savo dokumentus. Todėl neteisinga manyti ir teigti, kad palikėja rašydama prierašo dalį „t. y. pakeistas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos“ neteikė jam jokios teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas akcentuodamas, kad 2007 m. birželio 13 d. asmeninis testamentas panaikintas susikoncentravo į pirmąją prierašo dalį, visiškai ignoruodamas likusią sakinio dalį. Toks palikėjos valios ignoravimas negali būti toleruojamas. Negalima teigti, kad aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti teisininkė prierašo dalį „t. y. pakeistas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos“ parašė neteikdama jam jokios reikšmės. Akivaizdu, kad palikėja darydama prierašą norėjo pabrėžti, kad testamentas pakeistas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, o ne panaikintas. Pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime pateiktas aiškinimas neatitinka prierašo lingvistinės prasmės ir turinio, bei sisteminio šio prierašo aiškinimo.
13.3. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, kad palikėja V. J. pateikė prašymą asmeninį testamentą grąžinti, o ne jį panaikinti. Tai aiškiai rodo palikėjos ketinimą išsaugoti asmeninio testamento teisinę galią. Jei palikėja būtų ketinusi testamentą panaikinti, tai tą ir būtų padariusi atvykusi į notarės biurą, juo labiau kad CK 5.31 straipsnio l dalyje aiškiai įtvirtinta, jo testatorius asmeninį testamentą gali perduoti saugoti. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka „gali“ reiškia, jog testatorius yra laisvas pasirinkti perduoti testamentą saugoti arba to nedaryti.
13.4. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą būtų teisinga manyti, kad darydama prierašą palikėja vertino, kad 2007 m. birželio 13 d. asmeninis testamentas galioja tiek kiek nėra pakeistas 2015 m. rugpjūčio 25 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi. Tokią išvadą leidžia daryti ir netiesioginiai įrodymai – sudaryti įgaliojimai pareiškėjui tvarkyti jos turtą bei sudarytos nekilnojamojo turto pardavimo sutartys, kuriomis turtas buvo parduotas pareiškėjui.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys A. A. P. ir R. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus bei aptarus visas reikšmingas aplinkybes, o taip pat motyvuotai išdėsčius argumentus dėl pareiškimo atmetimo.
14.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų, leidžiančių vertinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Be to, bylos eigoje pareiškėjas niekados neįrodinėjo ir nepateikė jokių įrodymų, kad įrašas dėl testamento panaikinimo yra išbrauktas velionės V. J.. Jis tik teigė, kad įrašai dėl D. G. ir R. G. buvo išbraukti velionės. Tik baigiamosiose kalbose pareiškėjo atstovė nurodė tokią versiją. Tačiau negalima remtis byloje nenustatytomis ir neįrodinėtomis aplinkybėmis, o juo labiau šiomis aplinkybėmis grįsti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į CPK 314 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo priimti apelianto pateiktų naujų įrodymų.
14.3. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde išdėstytas lingvistinis testatorės rankraštinio įrašo vertinimas nėra paremtas jokiomis specialiosiomis žiniomis, o taip pat neatitinka ir lietuvių kalbos žodyne nurodytų žodžių reikšmių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju, byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei taikė teisės aktų nuostatas, spręsdamas klausimą dėl mirusio asmens ranka surašyto ir iš notaro, kuriam buvo perduotas saugojimui, atsiimto asmeninio testamento patvirtinimo.
17. Apeliaciniu skundu pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į esančių aplinkybių visumą ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti egzistuojant sudarytą asmeninį testamentą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime itin išsamiai bei detaliai išdėstė faktines bylos aplinkybes bei argumentuotai išnagrinėjo pareiškimo reikalavimus, o taip pat į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės išdėstyti analogiški pareiškime nurodytiems argumentai pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, juo labiau kad pagal formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ginčas nekyla dėl to, kad V. J. ranka 2007-06-13 surašytas testamentas savo turiniu ir forma iš esmės formaliai atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus, kad šis testamentas pačios testatorės 2007-06-13 buvo perduotas saugoti notarei ir 2015-08-07 atsiimtas iš notarės bei kad testamento pirmo lapo viršuje dešinėje paraštėje yra testatorės ranka atliktas prierašas ,,Testamentas panaikintas 2015 08 07, t. y. pakeistas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos“.
20. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad testatorės valia po testamento sudarymo pasikeitė ir pareiškimas dėl šio asmeninio testamento patvirtinimo negali būti tenkinamas. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir pabrėžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nekeičia tokio vertinimo.
21. Pagal byloje esančius įrodymus – ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) išvadose nurodytas aplinkybes, mirusioji V. J. savo ranka surašyto testamento, kurį buvo perdavusi saugoti notarei ir vėliau atsiėmusi iš jos, pirmo lapo viršuje dešinėje paraštėje atliko prierašą ,,Testamentas panaikintas 2015 08 07, t. y. pakeistas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos“. Be to, kaip matyti iš šio ranka surašyto testamento turinio, jame yra atlikta įvairių išbraukymų ir prirašyta pastabų – žodžiai „L. G. (buv. G.)“ išbraukti akivaizdžiai per šių žodžių vidurį, padarytas prierašas apie asmens galimą mirties faktą, o taip pat išbrauktos eilutės, kuriose nurodyti D. G. ir R. G. gyvenamųjų vietų adresai bei šių asmenų vardai ir pavardės. Visos šios aplinkybės, įskaitant ir testatorės ranka atliktą prierašą dėl testamento panaikinimo ir pakeitimo į išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, leidžia spręsti, kad V. J. išreiškė aiškią valią dėl šio savo ranka surašyto testamento panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad testamentas buvo panaikintas jį pakeitus į išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, yra tiesiogiai ir aiškiai išreikšta testatorės valia, dėl ko pareiškėjo argumentai, kad minėtas testamentas turi būti patvirtintas, prieštarauja testatorės aiškiai išreikštai ir raštu suformuluotai valiai.
22. Tokią išvadą leidžia daryti ir skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodytos aplinkybės, susijusios su V. J. išsilavinimu bei asmeninėmis savybėmis. Pagal byloje esančius duomenis, testatorė turėjo teisinį bei filologinį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo teisinį darbą, o taip pat buvo itin kruopšti bei atidi, tiek sudarydama, tiek tvarkydama įvairius dokumentus. Taigi yra pagrindas spręsti, kad ji turėjo pakankamai žinių, įgūdžių bei patirties, leidžiančių suprasti bei įvertinti sudaromų dokumentų turinį ir juose atliekamų prierašų teisinę reikšmę ir padarinius. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija neleidžia vertinti, kad V. J. dėl profesinių ar bendrųjų žinių trūkumo galėjo nesuprasti atliekamų prierašų ranka rašytame testamente reikšmės, neįvertinti atsiimto testamento teisinių padarinių ar nesuvokti, jog norėdama išreikšti savo valią dėl po mirties paliekamo turto konkrečiam asmeniui ji turi sudaryti testamentą ar jį perduoti saugoti notarui, ką buvo atlikusi iki tol, juo labiau kad byloje dalyvavę asmenys nurodė V. J. iki mirties buvus adekvačią, nuovokią bei suvokiančią aplinką.
23. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su lingvistiniu testamente atlikto įrašo „Testamentas panaikintas 2015 08 07, t. y. pakeistas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos“, vertinimu, nėra pagrįsti jokiais specialiais aktais, normomis ar tokių žinių turinčių asmenų išvadomis bei prieštarauja bendrajam išdėstyto teksto suvokimui. Įrašyti žodžiai, kad testamentas yra panaikintas, t.y. pakeistas į sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, priešingai nei tvirtina apeliantas, neleidžia vertinti, kad testatorė siekė palikti galioti tokį ranka surašytą testamentą, juo labiau kad pagal viešojoje erdvėje esančią informaciją (Lietuvių kalbos žodynas), kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, žodis „pakeisti“ nėra aiškinamas taip, kaip nurodo apeliantas. Be to, priešingai nei bando įrodyti apeliantas, iš V. J. atlikto įrašo dėl testamento panaikinimo, nėra pagrindo spręsti, kad testatorė siekė kurią nors testamento dalį palikti galioti. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus ir byloje esančius duomenis, patvirtinančius mirusiosios kruopštumą, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ji, siekdama panaikinti ar pakeisti tik dalį testamento, tą būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžiusi ir suformulavusi pačiame testamente ar atskiru dokumentu.
24. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstyta pozicija, jog testamente esančio įrašo žodžiai „Testamentas panaikintas 2015-08-07“ yra ne išbraukti, kaip tvirtina apeliantas, o pabraukti, pabrėžiant jų svarbą. Tai, jog testatorės išreikšta valia nėra palanki apeliantui R. G., nesudaro pagrindo kvestionuoti testatorės atlikto įrašo pabraukimo aplinkybių, juo labiau kad, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į pareiktą apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismui pareikštu pareiškimu nebuvo formuluojami argumentai ir įrodinėjama, jog testamento negaliojimo įrašas pačios testatorės yra išbrauktas ir kad tokiu būdu testatorė pakeitė savo išreikštą valią dėl jo panaikinimo. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo testamente žodžiai „L. G. (buv. G.)“ yra išbraukti linija, einančia per šių žodžių vidurį, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog teksto išbraukimą testatorė žymėjo būtent per žodžių vidurį, o ne jų apačioje rašomu brūkšniu.
25. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir tai, kad testatorė buvo minėjusi visą turtą palikti pareiškėjui ar kad jų tarpusavio bendravimas buvo itin šiltas, susiklostę santykiai – artimi, o taip pat kad pareiškėjas buvo įgaliotas tvarkyti testatorės asmeninius bei turtinius reikalus. Tai, kad pareiškėjas ir testatorė gerai sutarė ir jis rūpinosi iki jos mirties, savaime nepaneigia jos teisės turėtą savo turtą po mirties palikti keletui asmenų, o ne išimtinai pareiškėjui. Kita vertus, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad testatorė su pareiškėju buvo sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuri ir tapo testamento panaikinimo pagrindu bei dėl kurios praktiškai visas testamente nurodytas kaip pareiškėjui priklausysiantis turtas buvo perduotas ar parduotas pareiškėjui.
26. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad testatorė testamentą iš notarės atsiėmė, o ne panaikino, kas patvirtina šio testamento galiojimą, nes įstatymas nesuteikia notarui teisės panaikinti perduotą jam saugoti asmeninį testamentą. Tačiau pabrėžtina, kad testatorė, būdama teisininke ir visapusiškai išprususiu žmogumi, suvokė testamento atsiėmimo iš notarės teisines pasekmes bei esmę, o dėl visiško aiškumo ant atsiimto testamento savo ranka užrašė, jog jis yra panaikintas. Kita vertus, CK V knygos nuostatos, numatančios asmeninio testamento perdavimą notarui, įtvirtina eilę formalių reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti tokį asmens rašytą testamentą priimant ir saugant. Tai papildomai patvirtina, kad V. J., atsiimdama savo surašytą testamentą iš notarės ir po to iškart sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, išreiškė savo valios pasikeitimą, kuris turi būti gerbtinas ir laikytinas.
27. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė įvairius rankraštinius įrašus bei dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šių naujų dokumentų pateikimo teismui būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kad jų nebuvo galimybės pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar kad jie yra esmingai reikšmingi siekiant tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji dokumentai nėra priimami.
29. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, suinteresuotiems asmenims A. A. P. ir R. G. priteisiamos apeliacinės instancijos teisme jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – po 500 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurių dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens A. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų), o suinteresuoto asmens R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.