- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-603-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00715-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vadeta“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vadeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. (P. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vadeta“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vadeta“, prašydamas nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti abišalę restituciją, t. y. atsakovei sumokėjus ieškovui automobilio pirkimo kainą – 13 300 Eur, įpareigoti atsakovę savo sąskaita atsiimti automobilį; priteisti iš atsakovės 51,77 Eur ieškovo patirtus automobilio registravimo VĮ „Registrų centras“ kaštus; priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas savo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant prašomos priteisti sumos. Ieškovo nuomone, šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad pats atsakovas yra ne kartą pažymėjęs, kad imsis visų įmanomų priemonių siekiant išvengti juridinio asmens prievolės įvykdymo, t. y. darys viską („uždarys įmonę“), kad negrąžinti ieškovui pinigų. Ieškovo vertinimu, akivaizdu, kad kyla grėsmė, jog atsakovė gali imtis įvairių teisėtų ir/ar neteisėtų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Be to, atsakovė veikia nesąžiningai ir sąmoningai atsisakė vykdyti savo pateiktą pasiūlymą dėl automobilio suremontavimo, žada pinigų negrąžinti, todėl yra pagrindas manyti, kad ir teismo proceso metu atsakovė taip pat gali veikti nesąžiningai. Nesąžiningumas gali pasireikšti realizuojant, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant disponavimą juridinio asmens lėšomis, turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant / nepakakus – kilnojamąjį turtą, jo nesant / nepakakus – turtines teises ir pinigines lėšas, neviršijant 13 300 Eur sumos, uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą bei leidžiant atsakovei iš banko sąskaitose esančių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams.
4. Teismas nurodė, jog ieškovas teismui pateiktame procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, gindamas savo teisę, ir, teismo vertinimu, tikėtinai pagrindė reikalavimą. Teismas taip pat nurodė, kad iš ieškinio ir jo priedų turinio nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. ieškovas su atsakove sudarė transporto priemonės NISSAN X-TRAIL pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėdamas atsakovei už automobilį 13 300 Eur. Nustatyta, kad 2023 m. spalio 19 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl parduotos netinkamos kokybės transporto priemonės, t. y. praėjus mažiau negu mėnesiui po automobilio įsigijimo. Nėra duomenų, kad į pretenziją būtų atsakyta. Nebuvo atsiliepta ir ieškovui skambinant atsakovės telefonu, nurodytu pirkimo–pardavimo sutartyje. Iš ieškinio prieduose pateikto Nissan salono remonto kaštų išlaidų paskaičiavimo matyti, kad preliminari automobilio remonto negalutinė kaina būtų 4 500 Eur, o variklio pakeitimas kainuotų virš 11 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė siekė atlyginti automobilio remonto kaštus. Juridiniam asmeniui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nuo pretenzijos pateikimo praėjo 3 mėnesiai, atsakovė veikia pasyviai, geranoriškumo spręsti esamą problemą nerodo, o ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, tikėtina, automobilio taisymo išlaidos gana didelės. Netikėti ieškovo ieškinio pareiškime nurodoma informacija, kad atsakovei iš pradžių sutikus su automobilio trūkumais, pažadėjus taisyti situaciją, o vėliau apsigalvojus ir nustojus bendradarbiauti, ji gali siekti išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendė, kad nesiėmus ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Vadeta“ atskirajame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
5.1. Mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir prieštaraujanti suformuotai teismų praktikai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Anot atsakovės, jokių teiginių dėl „įmonės uždarymo“ nei iš bendrovės vadovo, nei iš atstovo advokato niekada nebuvo. Tai yra melagingi ieškovo teiginiai, neturintys jokio ryšio su realybe. Realybėje viskas vyko priešingai, nuo pat sužinojimo apie esamą problemą momento, atsakovas ne tik pats aktyviai bendravo su ieškovu, bet ir iš karto kreipėsi į advokatą, kuris su ieškovo atstovu bendravo apie 10 kartų. Nurodo, kad nors jokios kaltės dėl susidariusios situacijos nejautė, tačiau siekdama išvengti nereikalingo bylinėjimosi, bandė rasti problemos sprendimą – buvo siūloma tam tikra suma, kad ieškovas pats susitvarkytų automobilį, buvo siūloma, kad atsakovė pati sutvarkys automobilį, bet tai netiko ieškovui, buvo rastas variklis keitimui, tačiau, kol ieškovas galvojo, tas variklis buvo parduotas. Atsakovė aktyviai bandė rasti problemos sprendimo būdą, priimtiną ieškovui, tačiau susitarta nebuvo.
5.2. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė deklaratyviai nurodė, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių argumentų ar įrodymų. Pažymi, kad UAB „Vadeta“ yra sėkmingai veikianti įmonė ir šią informaciją tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovas, tiek teismas galėjo gauti vien naudodamasis viešai prieinama „Rekvizitai.lt“ informacija – bendrovė veikia daugiau nei 10 metų, dirba 18 darbuotojų, metinė apyvarta sudaro apie 400 000 Eur, neturi jokių skolų Sodrai, 2023 m. įmonė laimėjo 82 viešuosius pirkimus, neturi ir neturėjo jokių bylų teismuose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokia bendrovė negalėtų sumokėti 13 000 Eur ar norėtų užsidaryti dėl tokios sumos, kaip ir nėra jokio pagrindo teigti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atkreipdama dėmesį į suformuotą teismų praktiką, akcentuoja, kad ieškovas nepateikė visiškai jokių duomenų ar įrodymų, kad atsakovės finansinė būklė yra kritiškai sunki, ar to, kad ji siekia kokiu nors būdu būti nesąžininga ir slėpti savo turtą. Teigia, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė, atsižvelgiant į jos apyvartą, todėl nebuvo jokio pagrindo šiuo atveju laikyti, kad ieškovas įrodė būsimo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Taip pat nurodo, kad ieškovas neteikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovė kokiu nors būdu siekia nuslėpti savo turtą ar jį iššvaistyti.
5.3. Pažymi, kad skundžiama teismo nutartis yra visai nemotyvuota, kas yra atskiras jos naikinimo pagrindas. Nutartis savo esme prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kad laikinosios apsaugos priemonė taikomos išimtinais atvejais ir jų taikymo būtinumas turi būti tiek argumentuotas ieškovo, tiek motyvuotas teismo. Teismų praktikoje šiuo metu laikomasi pozicijos, kad didelė ieškinio suma atsakovui pati savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju suma nėra didelė, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovės vertinimu, ieškovo nurodomi ieškinio argumentai patvirtina tik galimą teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau jie neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
Atsiliepimas
6. Ieškovas P. K. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Ieškovo manymu, atsakovės aktyvūs veiksmai siekiant atlyginti žalą, kilusią dėl nustatytų automobilio trūkumų, sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtų veiksmų (kaltės) buvimu parduodant automobilį su paslėptais trūkumais. Pažymi, kad už nustatytų automobilio defektų taisymą atsakovės siūloma „tam tikra suma“ tebuvo keli tūkstančiai eurų, nors autorizuoto NISSAN serviso paskaičiavimais, remonto, kai atliekamas kapitalinis variklio remontas (su detalėmis ir darbais), preliminari ir negalutinė kaina būtų 4 500,00 Eur su PVM. Apie preliminarią ir negalutinę variklio remontų darbų kainą atsakovė asmeniškai serviso specialistų buvo informuota automobilio patikros metu, tačiau UAB „Vadeta“ direktorius tikslingai ieškovui siūlė pagrįstai netinkamas žalos atlyginimo sąlygas, t. y. sumokėti mažiau nei pusę numatomo remonto kainos. Pažymi, kad atsakovė ne kartą buvo raginusi ieškovą priimti nepalankų pasiūlymą, priešingu atveju liks be žalos atlyginimo, kadangi įmonės vadovas ketino ilgam išvykti į užsienį bei nutraukti bendrovės veiklą.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovas nesutinka ir su atsakovės nurodytais argumentais, kad buvo siekta visais įmanomais būdais spręsti kilusį ginčą, tačiau ieškovui viskas netiko. Ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka metu bendraujant tiek su įmonės vadovu, tiek su atsakovės atstovu advokatu bei siūlant ginčo sprendimo būdą buvo nuolat delsiamas atsakymo davimas, apeliuojant į laiko stoką dėl didelio užimtumo, kas, be kita ko, galėjo suponuoti pavėluotus ginčo sprendimo būdus bei siūlomo variklio pardavimą kitam asmeniui.
6.3. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad susipažinus su viešai prieinamais duomenimis apie atsakovės finansinę būklę yra nustatytina, kad pastaroji atskirajame skunde pateikė selektyviai atrinktus, sau palankius finansinius duomenis, taip klaidinant teismą bei proceso šalis. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, skelbiamų „Rekvizitai.lt“, nors atsakovės pardavimo pajamų vidurkis yra arti 400 000,00 Eur, tačiau grynasis pelnas (nuostoliai) 2022 m. ženkliai sumažėjo, lyginant su ankstesniais veiklos metais. 2020 m. atsakovės grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 19 301,00 Eur, 2021 m. sudarė 49 989,00 Eur, o 2022 m. – įmonė veikė nuostolingai bei patyrė 3 171,00 Eur nuostolio. Atsakovės ilgalaikis turtas 2022 m. sudarė 31 354,00 Eur, o mokėtinos sumos pagal įsipareigojimus – 25 864,00 Eur. Įmonės kapitalo dydis yra norminiuose aktuose nustatyto minimalaus dydžio, tesiekia 2 896,00 Eur. Darbuotojų vidutinis atlyginimas 2023 m. gruodžio duomenimis, tesiekė 792,25 Eur, net nesiekia 2023 m. nustatyto minimalios mėnesinės algos dydžio (840,00 Eur). Pažymi, kad atsakovė, siekdama pagrįsti atskirajame skunde nurodytus argumentus bylai nėra pateikusi UAB „Vadeta“ preliminaraus 2023 m. balanso, iš kurio galima būtų tiksliau nustatyti esamą įmonės finansinę padėtį šiai dienai. Ieškovo vertinimu, viešai prienami atsakovės finansinės padėties rodikliai, jų neigiamas pokytis, esamas minimalaus dydžio įstatinis kapitalas, kuris yra keturis kartus mažesnis už ieškinio sumą, esami įsipareigojimai, darbuotojams mokamas mažiau už minimumą darbo užmokestis neeliminuoja abejonių dėl atsakovės galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju.
Atsiliepimas
6.4. Nurodo, kad iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto antstolės Irenos Beliačic 2024 m. sausio 23 d. turto aprašo nustatytina, kad laikantis ekonomiškumo bei proporcingumo principo yra areštuotinas tik atsakovės mažiau likvidus kilnojamasis turtas – transporto priemonė Mercedes Benz, Sprinter bei transporto priemonė (automobilinis namelis) Burstner GM BH, (duomenys neskelbtini). Mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovei pritaikytos laikinos apsaugos priemonės nors ir sukelia nepatogumų ar ribojimų, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, pastarasis varžymas nėra stipriai įtakojantis komercinio subjekto veiklą, kaip, kad būtų pritaikytas piniginių lėšų areštas, be to, atsakovė nevaržomai gali disponuoti areštuotomis transporto priemonėmis vykdant ūkinę komercinę veiklą, išskyrus pastarųjų perleidimą tretiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje būtent dėl joje kilusio ginčo, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti realiai egzistuojančią sprendimo, priimto išnagrinėjus šį ginčą, neįvykdymo riziką.
11. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir, nesiėmus ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas atsižvelgė į tam tikras ieškovo nurodytas aplinkybes, pažymėdamas, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė siekė atlyginti automobilio remonto kaštus, taip pat akcentuodamas juridiniam asmeniui taikomus didesnius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, atkreipdamas dėmesį, kad nuo pretenzijos pateikimo praėjo 3 mėnesiai, atsakovė veikia pasyviai, geranoriškumo spręsti esamą problemą nerodo, o ieškovui kaip fiziniam asmeniui, tikėtina, automobilio taisymo išlaidos gana didelės, taip pat vertindamas, kad nėra pagrindo netikėti ieškovo ieškinio pareiškime nurodoma informacija, jog atsakovei iš pradžių sutikus su automobilio trūkumais, pažadėjus taisyti situaciją, o vėliau apsigalvojus ir nustojus bendradarbiauti, ji gali siekti išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino nepagrįstai.
13. Kaip įtvirtinta aukščiau minėtose CPK nuostatose, tik nustatęs kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1040/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti ar, atitinkamai, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Aptariamos sąlygos apeliantė savo atskirajame skunde iš esmės nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jos nepasisako, trumpai akcentuodamas, kad šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja pakankamai akivaizdžios ieškovo byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą, šiame kontekste pažymint, kad toks ieškinio reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas, pateikti jį galimai pagrindžiantys įrodymai.
14. Visgi, vien tik preliminaraus ieškinio pagrįstumo nustatymas nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas įžvelgė ir antrąją būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, su kuo apeliantė kategoriškai nesutinka, pažymėdama, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad atsakovės finansinė būklė yra kritiškai sunki, ar to, kad ji siekia kokiu nors būdu būti nesąžininga ir slėpti savo turtą, kartu atkreipdama dėmesį ir į nedidelę ieškinio sumą.
15. Vertinant pirmosios instancijos teismo ir apeliantės argumentus dėl reiškiamų reikalavimų dydžio reikšmingumo nagrinėjamam klausimui, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019, ir kt.). Be kita ko pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas, teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018). O tuo atveju, jeigu atsakovė neturėtų pakankamai turto ieškovės reikalavimams iš karto įvykdyti (šio turto neužtektų), negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su atsakovės turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019). Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra kokių nors duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti teismo galutiniu sprendimu jam nustatytų įpareigojimų įvykdymo, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų egzistavimą tenka tai ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Įvertinus bylos duomenis bei atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, akcentuotina, kad didelės ieškinio sumos kriterijus (šiuo atveju netgi nesutinkant, kad nagrinėjamo ieškinio suma juridiniam asmeniui (atsakovei) laikytina didele) nėra savaime pakankamas sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Kaip toks kriterijus šiuo atveju nelaikytinas pakankamu ir ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuotos atsakovės finansinės būklės iš viešai prieinamų duomenų apie juridinį asmenį kontekste, pažymint, kad vien ieškovo atkreiptas dėmesys į tam tikrus atsakovės 2022 m. finansinius duomenis dar nesudaro pagrindo konstatuoti šiuo metu esančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad atsakovė savo atskirajame skunde kaip tik akcentavo savo veiklos gyvybingumą ir tęstinumą. įmonės finansinį pajėgumą, atkreipdama dėmesį į metinės apyvartos dydį, skolų Sodrai neturėjimą, 2023 m. laimėtus 82 viešuosius pirkimus, bylų teismuose neturėjimą, ir pan.
17. Tokiu būdu, nagrinėjamo ieškinio suma, atsakovės finansinės būklės kontekste, galėtų būti vertinama tik kaip papildoma, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų. Ir būtent pačiam ieškovui, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymu suinteresuotai šaliai, teko pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumą ir dėl to kylančią grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui. Sprendžiant šį procesinį klausimą įrodinėjimo dalykas yra atsakovės atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad išvengti išieškojimo iš šio turto pagal būsimą teismo sprendimą, o ne apskritai bet koks nesąžiningas elgesys, kaip pavyzdžiui, šiuo atveju, ieškovo akcentuotos bendravimo / bendradarbiavimo su atsakove (jos vadovu) aplinkybės jam neva žodžiu nurodžius siekį išvengti prievolės įvykdymo. Tokios vienos šalies nurodytos aplinkybės (be kita ko atkreipiant dėmesį, kad kita šalis savo atskirajame skunde su jomis ir nesutiko) šioje proceso stadijoje negali būti laikomos objektyviai įrodančiomis priešingos šalies ketinimus ar planuojamus veiksmus su ieškovu kilusio ginčo kontekste, kartu pažymint, kad minėtų aplinkybių tikrumas ir reikšmė šiam ginčui bus nustatinėjama tik nagrinėjant ginčą iš esmės. Taigi, ieškovas, būdama suinteresuotas savo galimai pažeistų teisių gynimu ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo pateikti atitinkamus duomenis, pagrindžiančius galimą atsakovės nesąžiningumą (CPK 12 straipsnis), tačiau jokių objektyvių duomenų apie bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, ieškovas byloje nepateikė.
18. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nėra vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nesant tam teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis naikintina bei klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Šiame kontekste be kita ko pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vadeta“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo P. K. (P. K.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.