Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2187-1033/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
1-2187-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09971-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2187-1033/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09971-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2; (S) 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, 245 straipsnį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, 2016 m. gegužės 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2017 m. vasario 18 d., apie 18.43 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,14 promilės etilo alkoholio).

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis G. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2017 m. vasario 18 d. iš ryto išvažiavo į Nemenčinės plentą, Vilniuje, ieškoti dingusio sūnaus, kuris (duomenys neskelbtini) dingo be žinios. 2017 m. vasario 18 d., apie 16.40 val., vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sugyventinei S. M., tačiau juo naudojasi jis, nuvažiavo pas draugą A. P.. Blogai jautėsi psichologiškai, su draugu nutarė išgerti, kad nurimtų. Išgėrė beveik butelį degtinės. Kadangi buvo neblaivus, nusprendė palikti automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje prie draugo namų. Apie 17.30 val. paliko pas draugą vyrišką rankinę, kurioje turėjo būti vairuotojo pažymėjimas, automobilio dokumentai, raktai nuo sandėlio ir garažo. Specialiai paliko dokumentus pas draugą, kad nevažiuotų neblaivus ir jų nepamestų. Autobusu norėjo vykti į Elektrėnus. Toliau neatsimena, kas vyko, neatsimena, kad neblaivus vairavo ir kaip padarė eismo įvykį. Atsimena, kaip policijos pareigūnai vežė kraujo patikrinimui, paskui į Kelių policijos valdybą įforminti įvykį, po to, 22.00 val. paleido namo. Su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, kai paleido policijos pareigūnai, iškart paskambino draugui A. pranešė, kas nutiko. A. sakė, kad eitų pas jį ir jis pėsčiomis nuėjo iki (duomenys neskelbtini) rajono. Patikrinęs paliktą rankinę, vairuotojo pažymėjimo nerado. Suprato, kad pametė. Galimai turėjo vairuotojo pažymėjimą, kai atsisėdo neblaivus už vairo. Kur galėjo pamesti, nežino. Apie eismo įvykio aplinkybes papasakoti negali, neblaivus nevažinėja. Nuo 2011 m. alkoholio nevartojo, tai buvo pirmas kartas. Eismo įvykio metu nenukentėjo. Prašo grąžinti jo sugyventinei priklausantį automobilį. Taip pat nurodo, kad 2017 m. kovo 1 d. gavo pranešimą apie rastą negyvą jaunuolį, kuris buvo jo dingęs sūnus. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, slapstytis nesiruošia. Labai pergyvena dėl minėto įvykio, nes pirmą kartą gyvenime atsisėdo už vairo neblaivus. Taip pat nori pranešti, kad nuo pažeidimo dienos iki šiol nerado savo vairuotojo pažymėjimo, tačiau apie tai į VĮ „Regitra“ nepranešė. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 69, 77).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasario 18 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. V., apie 18.34 val., gavo pranešimą, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, o vienas iš dalyvių yra galimai neblaivus. Nuvykus minėtu adresu, vietoje jau buvo kitas policijos ekipažas. Įvykio vietoje rado du susidūrusius apgadintus automobilius – „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas D. L., ir „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo G. Š.. Automobilio „BMW“ vairuotojas D. L. paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pristabdžius vairuojamą automobilį, pajuto smūgį į automobilio galinę galį. Sustojo ir išlipęs iš automobilio, pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Renault“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, vos stovėjo ant kojų, pasiūlius pasitikrinti girtumą alkotesteriu, pastarasis atsisakė, tačiau reikalavo nuvežti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo patikrinimui. Dėl eismo įvykio minėtas vairuotojas paaiškino, kad padarė tyčia, siekdamas atkreipti į save dėmesį, dėl to, kad 2017 m. dingo jo sūnus, ir sūnaus neieško pareigūnai. G. Š. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo patikrinimui, o automobilis „Renault“ priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127. G. Š. įvykio vietoje nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų, bendravo neagresyviai. Sužalotų asmenų eismo įvykio metu nebuvo (b. l. 21).

Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasario 18 d., apie 18.30 val., tikslaus laiko nepamena, važiavo Vilniuje, Gelvonų gatve link Ozo gatvės, vairuodamas automobilį „BMW GT 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui. Pagal 2014 m. balandžio 15 d. įgaliojimą jis yra minėto automobilio naudotojas, nuolat prižiūri automobilį ir remontuoja iš savo lėšų. Su juo automobilyje važiavo žmona O. L., jo motina I. L., ir žmonos tėvas M. Č.. Žmona sėdėjo šalia jo, priekinėje keleivio vietoje, o I. L. ir M. Č. sėdėjo ant galinės sėdynės. Visi atvyko iš Visagino miesto į Vilnių apsipirkti. Važiuojamoji dalis buvo iš dviejų eismo juostų, važiavo apie 30 km/h greičiu, visi buvo užsisegę saugos diržus. 50 metrų atstumu, privažiuojant prie šviesoforo, užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas, tai pamatęs, pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį ir tuo metu pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Iškart įjungė avarinį ženklą, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo neblaivus vairuotojas, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, sunku buvo suprasti jo žodžius. Savo telefonu paskambino 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Jo automobilyje sužalotų asmenų nebuvo, labai išsigando žmona, nes yra nėščia. Greitai atvyko policijos pareigūnai, kurie norėjo patikrinti minėto vairuotojo blaivumą, vairuotojas atsisakė pusti į alkotesterį, tada vairuotoją nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo patikrinimui. Jam padaryta nedidelė turtinė žala apie 2500 eurų, pretenzijų niekam neturi, nes po įvykio kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „Compensa“, kuri jam apmokės išlaidas dėl apgadinto automobilio (b. l. 32).

Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra automobilio “Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2009 m. liepos 22 d. Tačiau nuo 2016 m. vasario mėnesio šiuo automobiliu naudojasi jos sugyventinis G. Š., o ji leidžia jam automobiliu naudotis. G. Š. prižiūrėjo automobilį, remontavo. Minėtas automobilis pirktas iš jos lėšų. 2017 m. vasario 18 d. iš ryto G. Š. išvyko iš namų, kuriuose jie kartu gyvena, (duomenys neskelbtini), į Vilnių, ir sakė, kad važiuos ieškoti sūnaus, kuris dingo be žinios (duomenys neskelbtini). Iš namų G. Š. išvyko vairuodamas jos automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji liko namie viena. Dienos metu ji skambino G., tačiau jis neatsiliepė. Sugrįžo namo tik vasario 19 d. ryte, tiksliai laiko nepamena, ir pasakė, kad išgėręs 2017 m. vasario 18 d. vairavo ir padarė eismo įvykį, kad policijos pareigūnai jį nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo patikrinimui. Daugiau jai nieko nepasakojo apie įvykį. Ji nieko nežino, negali pasakyti kur G. vartojo alkoholį ir kodėl vairavo automobilį neblaivus. Šiaip G. Š. retai vartoja alkoholį, gyvena kartu apie du metus, puikiai pažįsta G., yra tvarkingas ir sąžiningas vyras. Paskutiniu metu G. labai pergyveno dėl sūnaus dingimo, kurį pareigūnai rado negyvą šiais metais. Mano, kad dėl to galėjo išgerti alkoholio ir nesuvokdamas, neblaivus galėjo vairuoti automobilį. Prašo grąžinti jai automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikisi, kad teismas automobilio nekonfiskuos (b. l. 51).

Iš vyr. patrulio A. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame užfiksuotos visos įvykio faktinės aplinkybės (b. l. 12).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos nustatyta, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos Lietuvos Respublikoje data 2009 m. liepos 22 d., savininkas S. M. (b. l. 42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1537/2017(01) patvirtina, kad G. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilės etilo alkoholio (b. l. 61).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. vasario 18 d. akto Nr. 271 išvadoje nurodyta, kad G. Š. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 23).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašo matyti, kad automobilio „Renault Megane Scenic“ 1998 metų gamybos kaina su PVM yra 910 eurų (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs teismas daro išvadą, kad G. Š. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltę dėl nusikaltimo padarymo patvirtina liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, VĮ „Regitra“ duomenys apie automobilį ir jo savininką, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

G. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

G. Š. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 80-81).

Skirdamas bausmę G. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes, į nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, į tuo metu susidariusią situaciją šeimoje, kaltinamojo asmenybę (dirba, vieną kartą teistas, praeityje 2011 metais baustas už vairavimą esant neblaiviam, paskutinį kartą baustas administracine tvarka 2016 m. rugsėjo 28 d., bauda sumokėta, nuobauda galiojanti), taip pat į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, kurios dydį nustato artimą minimaliam už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams, nes naudodamasis šia teise jis padarė nusikalstamą veiką.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 910 Eur. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – S. M.. Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta automobilio „Renault Megane Scenic“, 1998 metų, vertė 910 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. Š. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė – 910 eurų.

Prokurorės 2017 m. kovo 14 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., apribota S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirta S. M. (b. l. 54-56). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti panaikintas.

G. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 70).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Paskirti G. Š. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Paskirti G. Š. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš G. Š. konfiskuotino turto (automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų).

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. M. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti G. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas