Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2459-541/2018 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl procesinių palūkanų už išmokėtą indėlio draudimo išmoką priteisimo, trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. G. pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 3 825,89 Eur procesinių palūkanų už pavėluotai išmokėtą indėlio draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. su AB banku „Snoras“ sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį 40 269 Eur sumai, kartu su šia sutartimi buvo pasirašyta ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Pasibaigus indėlio galiojimo terminui, vietoj paprastojo indėlio sutarties pratęsimo, jai banke buvo pasiūlyta įsigyti indėlio sertifikatą. Banko darbuotojas atsakovei suteikė klaidingą informaciją, kad indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymas niekuo nesiskiria nuo indėlio laikymo banko sąskaitoje, tik už jį mokamos didesnės palūkanos. 2011 m. gruodžio 7 d. BAB bankui „Snoras“ iškėlus bankroto bylą, paaiškėjo, kad indėlių sertifikatai nedraudžiami indėlių draudimu banko bankroto atveju ir ieškovei draudimo išmoka nepriklauso. 2014 m. sausio 8 d. ieškovė V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia ieškovės ir BAB banko „Snoras“ 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir 40 269 Eur sumą pripažinti ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje, esančioje BAB banke „Snoras“. 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad BAB banko „Snoras“ indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, todėl indėlininkams išmokamos teisės aktais nustatytos indėlių draudimo išmokos. Po kasacinio teismo nutarties priėmimo, atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovei išmokėjo indėlio draudimo išmoką su sutartinėmis palūkanomis, viso 40 418,27 Eur, todėl ieškovė ieškinio atsisakė. Nurodytoje byloje ieškovė neprašė priteisti procesines palūkanas, tačiau teisė reikšti ieškinį dėl procesinių palūkanų ieškovei išliko, ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. 2017 m. spalio 9 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl procesinių palūkanų išmokėjimo, tačiau atsakovas 2017 m. spalio 12 d. raštu pretenziją atsisakė tenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo ieškiniu prašoma iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo laiku neišmokėtos sumos už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2016 iškėlimo 2014 m. sausio 23 d. iki prievolės įvykdymo 2015 m. gruodžio 15 d., t. y. iki draudimo išmokos sumokėjimo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

2. Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės V. G. ieškinį atmesti. Nurodė, kad po kasacinio teismo išaiškinimo, kad sumokėtos sumos už BAB banko „Snoras“ indėlių sertifikatus yra draudimo objektas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, atsakovas nedelsiant, remdamasis 2015 m. lapkričio 24–27 d. BAB banko „Snoras“ perduotais duomenimis, reikalingais draudimo išmokoms už indėlio sertifikatus apskaičiuoti ir išmokėti, apskaičiavo išmokas ir 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė jas į AB SEB banką, kur indėlių sertifikatų turėtojai galėjo atsiimti draudimo išmokas. Ieškovė ieškinio atsisakė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-3258-614/2016 nutraukė. Civilinė byla, kurioje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, patvirtinus, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti procesinių palūkanų. Atsakovas nėra praleidęs išmokos išmokėjimo termino ir tvarkos ir nėra atlikęs kitų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą indėlininko teisė į draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, t. y. šiuo atveju nuo AB banko „Snoras“ pripažinimo nemokiu 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo, todėl jo senaties terminas suėjo kartu su draudimo išmokos išmokėjimo senaties terminu (CK 1.125 str. 9 d.; Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str., 7 str., 9 str., 10 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei V. G. iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 3 825,89 Eur procesinių palūkanų už pavėluotai išmokėtą indėlio draudimo išmoką bei patirtas 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. tarp ieškovės ir AB banko „Snoras“ buvo sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis 40 269 Eur sumai ir pasirašyta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Bankas įsipareigojo, suėjus indėlio sertifikato išpirkimo datai (2012 m. rugsėjo 20 d.), išpirkti indėlio sertifikatą ir sumokėti sukauptas palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB „Snoras“ bankui bankroto bylą. Tuo metu BAB banko „Snoras“ indėlių sertifikatams indėlių draudimo apsauga nebuvo taikoma ir indėlio draudimo išmoka neišmokama, todėl ieškovė buvo įtraukta į bankrutuojančio banko ketvirtos eilės kreditorių sąrašą. 2014 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys, kuriame buvo prašoma pripažinti negaliojančia ieškovės ir BAB banko „Snoras“ 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir 40 269 Eur sumą pripažinti ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje, esančioje BAB banke „Snoras“, tuo tikslu, kad lėšoms būtų taikomas teisės aktų garantuotas indėlių draudimas ir išmokama draudimo išmoka. 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 buvo nutarta, kad AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatai neatitinka vertybinių popierių sampratos, todėl jiems turi būti taikoma indėlių garantijų sistema ir indėlininkams, turintiems šiuos sertifikatus, išmokamos teisės aktais nustatytos indėlių draudimo išmokos. Po kasacinio teismo nutarties priėmimo, atsakovas, remdamasis 2015 m. lapkričio 24–27 dienomis BAB „Snoras“ perduotais duomenimis, reikalingais draudimo išmokoms už indėlio sertifikatus apskaičiuoti ir išmokėti, apskaičiavo išmokas ir 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė jas į AB SEB banką, kuriame indėlių sertifikatų turėtojai galėjo atsiimti draudimo išmokas. Ieškovei V. G. 40 418,27 Eur išmoka buvo išmokėta 2015 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3258-614/2016 priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo. Teismas nustatė, kad pagal nuo 2011 metų galiojusias Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo normas draudimo išmoka turėjo būti išmokėta per 20 darbo dienų nuo draudiminio įvykio dienos. 2011m. lapkričio 18 d. teisės aktų registre paskelbtas Lietuvos banko, kaip komercinių bankų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos, pranešimas apie 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko sprendimą apriboti AB banko „Snoras“ veiklą ir paskirti jo laikinąjį administratorių. Teismas padarė išvadą, kad draudžiamasis įvykis, su kuriuo įstatymu siejama atsakovo prievolė išmokėti draudimo išmoką, įvyko 2011 m. lapkričio 16 d., todėl kitą dieną ieškovė įgijo teisę į draudimo išmoką, o taip pat prasidėjo 20 darbo dienų terminas, per kurį VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalėjo ieškovei išmokėti draudimo išmoką.

6. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimu. Teismo sprendimu nesukuriama pozityvioji teisė, nenustatomas naujas teisinis reguliavimas. Teismo sprendimu išsprendus ginčą dėl teisės, gali tapti aiški iki teismo sprendimo paskelbimo buvusi neaiški teisės norma ir/arba pripažinta ginčijama subjektinė teisė. Kasacinio teismo nutartimi nebuvo pakeistos ar nustatytos naujos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo normos. Šiuo teismo sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl teisės ir išaiškinta jau galiojusi teisė, nurodant kokiomis sąlygomis atsakovas turėjo pareigą mokėti draudimo išmoką, teisėjų kolegijai pasisakius dėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo normų taikymo banko indėlio sertifikatą ir banko obligacijas įsigijusiems asmenims.

7. Teismas nurodė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2016 nagrinėjimo metu, gera valia patenkindamas ieškovės materialinius teisinius reikalavimus, pripažino ieškovės pažeistą teisę gauti draudimo išmoką. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokos išmokėjimas, nors ir atliktas po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kurioje pripažinta indėlio sertifikatų turėtojo teisė į draudiminę apsaugą, priėmimo, patvirtina, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-3258-614/2016, laikė ieškovės poziciją pagrįsta. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo ne tik pripažinti, bet jau ir įvykdyti nagrinėjant bylą dar nepriėmus teismo sprendimo.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3258-614/2016 nebuvo pareiškusi reikalavimo priteisti procesines palūkanas, todėl ieškovei išliko teisė reikalauti procesinių palūkanų. Civilinės bylos Nr.2-3258-614/2016 nagrinėjimo dalykas buvo sandorio nuginčijimas ir restitucijos taikymas, todėl CPK 294 str. bylos nutraukimo pasekmės yra taikytinos tik nurodytoje byloje ieškovės pareikštiems materialiniams teisiniams reikalavimams.

9. Teismas padarė išvadą, kad procesinėms palūkanoms, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją, skaičiuoti ir priteisti yra dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3258-614/2016 buvo baigta nutartimi, o ne sprendimu, nepanaikina ieškovės teisės į procesines palūkanas. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, o tai pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl ieškovės teisė į įstatymo nustatytas procesines palūkanas turi būti ginama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlime teisme dienos iki 40 418,27 Eur draudimo išmokos išmokėjimo momento, t. y. viso 3 825,89 Eur sumą.

10. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo BAB banko „Snoras“ pripažinimo nemokiu 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d., nurodydamas, kad procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo bylos iškėlimo teisme dienos, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas 2014 m. sausio 23 d., t. y. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2016, kurioje ieškovė pareiškė ieškinį dėl indėlio sertifikato pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, iškėlimo. Teismas padarė išvadą, kad 5 metų procesinių palūkanų išieškojimo senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str., 1.127 str., 6.37 str., 6.210 str.; Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str., 9 str., 10 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3258-614/2016 buvo nutraukta, kadangi, išmokėjus draudimo išmoką, ieškovė atsisakė nuo ieškinio. Vadinasi, tarp šalių ginčo dėl materialinių teisinių santykių neliko, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas.

11.2. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Indėlininko teisė į draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, t. y. bankroto bylos iškėlimo bankui. Tačiau vien draudžiamojo įvykio fakto nepakanka draudimo išmokai išmokėti, kadangi atsakovas nedisponuoja duomenimis apie banko indėlininko ir jo indėlio sumas. BAB bankas „Snoras“ informaciją apie indėlių sertifikatų turėtojus atsakovui perdavė tik 2015 m. lapkričio 24–27 d., t. y. po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo ir išaiškinimo, kad AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatams taikoma indėlių draudimo išmoka. Atsakovas draudimo išmoką ieškovei išmokėjo 2015 m. gruodžio 14 d. Vadinasi, draudimo išmoka buvo išmokėta, nepažeidžiant Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reikalavimų išmokėti draudimo išmoką per 20 darbo dienų, kadangi tik 2015 m. lapkričio 17 d. paaiškėjo, kad AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatai yra indėlio draudimo objektu.

11.3. Atsakovas draudimo išmoką ieškovei išmokėjo pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas, o ne tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3258-614/2016. Atsakovas nėra praleidęs draudimo išmokos išmokėjimo termino, todėl negali būti tenkinamas ieškovės išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 str., 6.210 str.; Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str., 10 str.; Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, patvirtintos valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo tarybos 2001 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 4 13 p.).

12. Ieškovė V. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Aplinkybė, kad ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3258-614/2016, nereiškia, kad ieškovė neturi teisės reikšti naują ieškinį ir kelti naują reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, kuris nebuvo pareikštas nurodytoje byloje.

12.2. Ieškovė nėra praleidusi 5 metų ieškinio senaties termino procesinėms palūkanoms priteisti, kadangi Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3258-614/2016 buvo iškelta 2014 m. sausio 23 d., o prievolę atsakovas įvykdė tik 2015 m. gruodžio 15 d.

12.3. Apelianto argumentai dėl momento, nuo kurio apeliantas turėjo pareigą sumokėti draudimo išmoką, yra nepagrįsti. Apelianto argumentai dėl informacijos apie indėlininkus gavimą iš banko yra techninio pobūdžio ir neturi įtakos ieškovės materialiosios teisės reikalavimams. Kasacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria išaiškinta dėl AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatų draustumo, taip pat neturi įtakos ieškovei, kadangi teismo sprendimu nesukuriama pozityvioji teisė ir nenustatomas teisinis reguliavimas. Teisingas teisės normų taikymas gali paaiškėti ir iki teismo sprendimo priėmimo. Procesinių palūkanų priteisimas turi būti siejamas ne su apelianto nurodytomis priežastimis, o su Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2016 iškėlimu, nes ieškovei teko bylinėtis dėl draudimo išmokos priteisimo (CK 6.37 str., 6.210 str.) .

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl procesinių palūkanų priteisimo po Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2016, kurioje ieškovė prašė pripažinti negaliojančia ieškovės ir BAB banko „Snoras“ 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir 40 269 Eur sumą pripažinti ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje, esančioje BAB banke „Snoras“, išnagrinėjimo. Nurodyta civilinė byla buvo nutraukta, ieškovei atsisakius nuo ieškinio, kadangi jai buvo išmokėta draudimo išmoka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei priklauso teisė į procesines palūkanas nuo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2016 iškėlimo iki draudimo išmokos ieškovei išmokėjimo. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad, kasaciniam teismui išaiškinus dėl AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatų draustumo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme, draudimo išmoka buvo išmokėta laiku. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl procesinių palūkanų pareikšti.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. tarp ieškovės ir AB banko „Snoras“ buvo sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis 40 269 Eur sumai ir pasirašyta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Bankas įsipareigojo suėjus indėlio sertifikato išpirkimo datai (2012 m. rugsėjo 20 d.) išpirkti indėlio sertifikatą ir sumokėti sukauptas palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB „Snoras“ bankui bankroto bylą. Tuo metu BAB banko „Snoras“ indėlių sertifikatams indėlių draudimo apsauga nebuvo taikoma ir indėlio draudimo išmoka neišmokama, todėl ieškovė buvo įtraukta bankrutuojančio banko ketvirtos eilės kreditorių sąrašą. 2014 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys, kuriame buvo prašoma pripažinti negaliojančia ieškovės ir BAB banko „Snoras“ 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir 40 269 Eur sumą pripažinti lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje, esančioje BAB banke „Snoras“, tuo tikslu, kad lėšoms būtų taikomas teisės aktų garantuotas indėlių draudimas ir išmokama draudimo išmoka. 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 buvo nutarta, kad AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatai neatitinka vertybinių popierių sampratos, todėl jiems turi būti taikoma indėlių garantijų sistema ir indėlininkams, turintiems šiuos sertifikatus, išmokamos teisės aktais nustatytos indėlių draudimo išmokos. Po kasacinio teismo nutarties priėmimo, atsakovas, remdamasis 2015 m. lapkričio 24–27 dienomis BAB „Snoras“ perduotais duomenimis, reikalingais draudimo išmokoms už indėlio sertifikatus apskaičiuoti ir išmokėti, apskaičiavo išmokas ir 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė jas į AB SEB banką, kur indėlių sertifikatų turėtojai galėjo atsiimti draudimo išmokas. Ieškovei V. G. 40 418,27 Eur išmoka buvo išmokėta 2015 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3258-614/2016 priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė.

16. Reikalavimams dėl palūkanų taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.). Kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos, jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Vadovaujantis CK 1.135 str. pasibaigus ieškinio senaties terminui, nustatytam pagrindiniam reikalavimui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai išvestiniam reikalavimui dėl procesinių palūkanų priteisimo, nors jam pareikšti ieškinio senaties terminai dar nėra suėję. Pagal CK 1.130 str. 1 d. ieškinio senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas nustatyta tvarka. Ieškinio senaties termino eigos nutraukimo pagrindai yra ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka ir skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 str. 1 d., 2 d.). CK 1.130 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas ieškovės V. G. ieškinys, kuriame buvo prašoma pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 12 d. tarp ieškovės ir AB banko „Snoras“ sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir 40 269 Eur sumą pripažinti ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje, esančioje BAB banke „Snoras“, tuo tikslu, kad lėšoms būtų taikomas teisės aktų garantuotas indėlių draudimas ir išmokama draudimo išmoka (civilinės bylos Nr. 2-3258-614/2016). Vadinasi, senaties terminas reikalavimui dėl procesinių palūkanų priteisimo nutrūko, kai Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys dėl išvestinių reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-3258-614/2016. Ieškinio senaties terminas dėl procesinių palūkanų prasidėjo iš naujo nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3258-614/2016, kuria teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė. Ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovė pateikė 2017 m. spalio 25 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes nurodytu pagrindu ieškinys negalėjo būti atmestas.

18. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. (redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 3 d.) nustatyta, kad draudimo objektu negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai) ir įsipareigojimai, susiję su jo akceptuotais bei paprastaisiais vekseliais, hipotekinės obligacijos, kai kurių kitų išvardytų subjektų indėliai ar įsipareigojimai jiems.

19. CK 1.107 str. 1 d. nurodyta, kad indėlio sertifikatas – tai rašytinis banko liudijimas apie piniginių lėšų indėlį, suteikiantis teisę indėlininkui, suėjus nustatytam terminui, gauti indėlį ir palūkanas. Indėlio sertifikatai gali būti vardiniai, perleidžiami ir neperleidžiami (CK 1.107 str. 2 d.). Indėlio sertifikatui taikomos CK šeštosios knygos XLIV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios banko indėlio sutarties sudarymą. Indėlio sertifikatas yra vertybinis popierius, patvirtinantis indėlio sumą ir indėlininko teises į indėlį bei į palūkanas pasibaigus nustatytam terminui (CK 6.902 str. 1 d.). CK 6.902 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji norma, kurioje nurodyta, kad indėlio sertifikatas gali būti tik vardinis. Vadinasi, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu indėlio sertifikatai indėlių draudimo sistemą nustatančių imperatyviųjų nacionalinės teisės normų buvo įtraukti į nedraudžiamų įsipareigojimų sąrašą.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 išaiškino, kad AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatui turi būti taikoma indėlių garantijų sistema. Po nurodytos kasacinio teismo nutarties priėmimo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patenkino ieškovės pareikštus reikalavimus, susijusius su indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi, t. y. 2015 m. lapkričio 24–27 d. gavęs iš BAB banko „Snoras“ duomenis apie indėlininkus ir indėlius, 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė draudimo išmokas AB SEB bankui, kuris draudimo išmoką ieškovei išmokėjo 2015 m. gruodžio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3258-614/2016 pagal ieškovės ieškinį dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 3K-7-602-684/2015.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019 išaiškino, kad AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatai buvo įtraukti į nedraudžiamų įsipareigojimų sąrašą, todėl nacionalinės teisės aktuose nebuvo nustatyta indėlių sertifikatų turėtojų teisės gauti draudimo išmoką. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams atsirado, priėmus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei indėlių draudimo išmoka už AB banko „Snoras“ išduotą indėlio sertifikatą išmokėta tik kasaciniam teismui išaiškinus ir nustačius, kad banko indėlio sertifikatai neatitiko perleidžiamų vertybinių popierių sampratos, o iš esmės prilygo paprastam indėliui. Vadinasi, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. teisės normos neatitiktis Europos Sąjungos teisei iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismui prejudicinio sprendimo nebuvo akivaizdi, todėl atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai išaiškinti imperatyviosios ir privalomos vykdyti nurodytos teisės normos kitaip, nei buvo joje nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, kaip ir atsakovas, suprato ir aiškino nacionalinės bei Europos Sąjungos teisės nuostatas, nes savo galimai pažeistas teises gynė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3258-614/2016, ginčydama indėlio sertifikato sutarties teisėtumą, prašant lėšas sumokėtas už indėlio sertifikatą laikyti indėliu.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikla įgyvendina indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą, užtikrinančią indėlininkų ir investuotojų teisę gauti nustatyto dydžio draudimo išmoką draudžiamojo įvykio atveju. Indėlių ir investicijų garantijų sistemos paskirtis – ne tik kompensuoti problemų turinčio banko indėlininkų ir investuotojų nuostolius (išmokėti įstatyme nustatyto dydžio išmokas), bet ir išlaikyti jų pasitikėjimą finansų įstaigomis, prisidėti prie finansų sistemos stabilumo, patikimumo ir saugumo stiprinimo, išlaikyti visą valstybės finansų sistemą stabilią. Lietuvos indėlių ir investicijų garantijų sistemos fondus administruojančios VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ veikla panaši į draudimo veiklą, tačiau jos tikslai, teisinis statusas, teisės ir pareigos yra kitokie nei kitų draudimo įmonių. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reguliuojamiems santykiams netaikomas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atlieka viešąją funkciją, jos veikla detaliai reguliuojama imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, todėl ji turi teisę ir pareigą mokėti draudimo išmokas tik tais pagrindais, kurie konkrečiai nustatyti įstatyme, ir tik laikydamasi jame nustatytos tvarkos ir terminų. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti įstatyme nustatyto dydžio draudimo išmokas kyla ne iš draudimo sutarties, o iš Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, tai reiškia, kad nesusiklosto klasikiniai draudimo teisiniai santykiai civilinės teisės prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, išmokėdamas draudimo išmoką, veikia kaip viešosios teisės subjektas, todėl jis gali atlikti tik tai, kas tiesiogiai nustatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, prieš išmokėdamas draudimo išmoką, turi atlikti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str. 2 d., 3 d., 3 str. 1 d., 4 d., 10 str., 3 d. nurodytus veiksmus, t. y.: 1) nustatyti, kad įvyko draudžiamasis įvykis; 2) nustatyti, kad asmuo yra indėlininkas; 3) nustatyti, kad turimas indėlis ar kitas vertybinis popierius yra draudimo objektas; 4) apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką, remdamasis draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus, investuotojus ir pan. Nurodytiems veiksmams atlikti draudėjas (nagrinėjamu atveju bankas) draudimo įmonės reikalavimu privalo draudimo įmonei pateikti duomenis, reikalingus draudimo išmokoms apskaičiuoti (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 str. 6 d.). Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d.) atsakovas turėjo per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos išmokėti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas draudimo išmokos išmokėjimo terminas buvo numatytas įprastoms situacijoms, t. y. nesant ginčo dėl draudimo objekto (vertybinių popierių) draustumo.

25. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė, iškėlus BAB bankui „Snoras“ bankroto bylą, negavusi draudimo išmokos teisme ginčijo indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, prašydama pripažinti ją negaliojančia ir taikyti restituciją, t. y. iš esmės sumokėtas lėšas laikyti indėliu, kuriam taikoma Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo apsauga. Tik 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, galutinai paaiškėjo, kad AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatas, kurį taip pat įgijo ieškovė, yra draudimo objektas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme. Po nurodytos kasacinio teismo nutarties priėmimo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patenkino ieškovės pareikštus reikalavimus, susijusius su indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi, t. y. 2015 m. lapkričio 24–27 d. gavęs iš BAB banko „Snoras“ duomenis apie indėlininkus ir indėlius, 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė draudimo išmokas AB SEB bankui, kuris draudimo išmoką ieškovei išmokėjo 2015 m. gruodžio 15 d. Vadinasi, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 išsprendus klausimą dėl AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų draustumo, atsakovas draudimo išmoką ieškovei išmokėjo operatyviai per protingą terminą, t. y. laikantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatų, pagal kuriuos draudimo išmoka, nesant ginčų dėl draudimo objekto, išmokama per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir privalo mokėti ieškovei procesines palūkanas už pavėluotą draudimo išmokos išmokėjimą. AB banko „Snoras“ draudžiamojo įvykio metu galiojęs teisinis reglamentavimas ir nurodyta kasacinio teismo praktika, patvirtina, kad ginčo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog draudžiamojo įvykio metu ieškovės indėlis turėjo būti laikomas draudimo objektu, todėl terminas indėlių draudimo išmokai išmokėti prasidėjo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad AB bankas „Snoras“ po draudžiamojo įvykio (bankroto bylos iškėlimo) neturėjo pareigos atsakovui pateikti draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlininkus ir jų indėlius, darytina išvada, kad atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmoką turėjo apskaičiuoti ir išmokėti tik po to, kai gavo duomenis apie indėlininkus ir jiems mokėtinas sumas iš BAB banko „Snoras“. Atsakovas draudimo išmoką ieškovei išmokėjo laiku, todėl nepraleido termino piniginei prievolei įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetant (CK 1.125 str., 1.130 str., 6.37 str., 6.210 str.; CPK 178 str., 185 str., 265 str., 302 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

27. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atmetus ieškovės ieškinį, ieškovės prašymai atlyginti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetami (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovės V. G. ieškinį atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir trečiajam asmeniui BAB bankui „Snoras“ dėl procesinių palūkanų už išmokėtą indėlio draudimo išmoką priteisimo.