- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-15
- Bylos Nr.
- 1-4-783/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21680-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Kaltinamasis
- N. J.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis, Dainius Tamošiūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,
nukentėjusiajai A. Ž. (2016-10-24 teisiamajame posėdyje), nukentėjusiosios atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, susituokusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teismo neteista,
kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji N. J. 2016 m. gegužės 8 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kitų žmonių akivaizdoje, medinėmis lazdomis sudavė ne mažiau kaip 11 smūgių A. Ž. į įvairias kūno vietas: kaklą, krūtinę, rankas, kojas, tampė už plaukų, padarydama poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairės mentės projekcijoje, dešinės pėdos srityje, odos įdrėskimus krūtinės ląstos srityje, dešinėje plaštakoje, abiejuose dilbiuose, dėl ko nukentėjusiosios A. Ž. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, šiais veiksmais N. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamoji N. J. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, jog 2016 m. gegužės 8 d. buvo kieme padžiauti kojinių, o grįždama į namus, netoli laiptinės, kurioje gyvena, sutiko jauną tamsaus gymio merginą. Priėjus jai prie laiptinės, ši mergina ją pastūmė sakydama, kad ne ta puse einanti, uždarė duris ir neleido jai įeiti į laiptinę. Apie tai, kad jos neleidžia į laiptinę, ji pasakė pro šalį ėjusiai kaimynei G. M., netoliese žolę pjovusiam kitam kaimynui L. J., tačiau šie į jos žodžius nereagavo. Tada ji skambino S., sakė, kad užsikirto durys, ji negali įeiti į laiptinę, netrukus išėjo jos vyras, atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams sužinojo, kad ta tamsaus gymio mergina yra A. Ž., jos kaimynės dukra. Atvykę policijos pareigūnai ją išsivežė. Neigia, jog per tą laiką, kada susitiko A. Ž., iki atvykstant policijos pareigūnams, smurtavo prieš A. Ž., su savimi jokių pagalių, apie kuriuos kalba nukentėjusioji, liudytojai, ji neturėjo. Kodėl yra apkalbama, ji nežino, gal dėl kažkokio pavydo, dėl nesutarimų su kaimynais.
Motyvuojamoji dalis
N. J. kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji A. Ž. parodė, jog kaltinamoji N. J. yra jos tėvų kaimynė, ji ir pati tame name iki 19 m. amžiaus gyveno. Santykiai su N. J. nėra normalūs, N. J., jai grįžus iš užsienio pas tėvus, ją susitikusi be jokios priežasties užgaulioja, reiškia nepagrįstas pretenzijas. Tą 2016 m. gegužės 8 dieną, grįžusi su tėvais iš sodybos, nutarė pasėdėti namo kieme, pavėsinėje, jos 4 keturmetė dukra žaidė kieme. Matė, kaip N. J., eidama iš daržo link laiptinės, prieina prie jos žaidžiančios dukros ir pradeda klausinėti, kieno kieme stovi automobilis. Vaikui atsakius, kad automobilis mamos, tai yra jos, nukentėjusiosios, N. J. išsitraukė dvi lazdas ir sakydama „parodysiu, kodėl čia tavo mama mašiną stato“ pradėjo artėti link vaiko. Ji pradėjo šaukti dukrai, kad bėgtų, po ko N. J. priėjusi prie jos, A. Ž., ir pradėjo tomis turėtomis lazdomis ją daužyti. Kiek smūgių buvo suduota, ji atsakyti negalėjo, bet jų buvo daug, buvo duodama per pirštus, kojas, krūtinę, nugarą, tampoma už megztinio. Kažkas atitraukė N. J. nuo jos, kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Matė, jog iki atvykstant policijos pareigūnams N. J. turėtas lazdeles nusinešė į savo malkinę ir paslėpė, o atvykusiems pareigūnams aiškino, jog ji, N. J., nebuvo leidžiama į laiptinę, dėl to ji gynėsi, neigė turėjusi kokias nors lazdeles. Nukentėjusioji parodė, jog kaltinamoji nebe pirmą kartą prieš ją naudoja smurtą, policijos pareigūnai buvo kviečiami ir anksčiau, tačiau liudytojų nebūdavo, o policijos pareigūnai jai siūlydavo dėl smurto prieš ją kreiptis privataus kaltinimo tvarka.
Liudytoja I. Ž. parodė, jog 2016 m. gegužės 8 d. po pietų su dukra sėdėjo kieme, matė, kaip kaimynė N. J. nuėjo į daržą ir netrukus grįžo atgal į kiemą. Eidama pro kieme žaidusią jos anūkę ir nukentėjusiosios A. Ž. dukrą N. J. jos paklausė, kieno automobilis ir ko jis stovi šalikelėje. Matė, kaip N. J., nešina dvejomis lazdelėmis, eina link anūkės, po ko dukra liepė vaikui eiti šalin nuo N. J.. Tai išgirdusi N. J. priėjo prie dukters ir tais turėtais pagaliais pradėjo ją daužyti, draskyti. Tai matydama ji pradėjo drebėti, matė, kaip pribėgęs jos vyras J. Ž. atitraukia N. J. nuo dukters, ši vėl puola dukrą, matė, kad kieme yra kaimynė G. M., kažkas iškvietė policiją. Matė, kaip N. J. į malkinę nunešė ir paslėpė turėtas lazdeles, atvykę policijos pareigūnai ieškojo tų lazdelių, bet nerado. Liudytoja parodė, jog N. J. nebe pirmą kartą užsipuola jos dukterį, priežastys, dėl ko tai ji daro, jai nežinomos.
Liudytoja G. M. parodė, jog 2016 m. gegužės 8 d. išėjusi iš laiptinės išgirdo didelį triukšmą, girdėjo šaukiančius vaikų balsus, kaimynių N. J., I. Ž., šios dukters A. Ž. balsus, suprato, kad kažkas vyksta. Ji pagriebė netoliese buvusią raudančią A. Ž. dukterį ir nusivedusi prie laiptinės ramino, girdėjo už namo kampo triukšmą, tačiau ji pati ten nėjo žiūrėti, kas ten vyksta. Po kurio laiko į kiemą atvyko policijos pareigūnai, iki jiems atvykstant prie jos buvo priėjusi N. J., sakė pažiūrėti į jos turimą krepšį, aiškino, kad jokių lazdų ji neturi, ji N. J. pasiūlė atsitraukti, pasakė, kad krepšių ji netikrina. Po to, kai atvyko policijos pareigūnai, matė ir pačią A. Ž., šios krūtinė buvo apdraskyta, rankos, kojos sudraskytos, suplėšyta palaidinė. Iki atvykstant policijos pareigūnams, kita kaimynė, L. G., jai sakė, kad N. J. užsipuolė A. Ž.. Liudytoja G. M. paaiškino, jog kaimynų santykiai su N. J. yra prasti dėl šios elgesio visų kaimynų atžvilgiu.
Liudytoja L. G. parodė, jog 2016 m. gegužės 8 d. sėdėdama prie namo laiptinės išgirdo šaukiant A. Ž. jai padėti, girdėjo šaukiančius du vaikus, nubėgo link šaukiančių asmenų. Ji paėmė vieną vaiką, G. M. – kitą vaiką, vaikai buvo išsigandę, sakė, kad jų motiną prie laiptinės tampė. Liudytoja parodė, jog prieš tai matė kieme, netoli daržo, vaikščiojančią N. J., ši su savimi turėjo krepšį, jame buvusias dvi lazdeles, netrukus pasigirdo A. Ž. pagalbos šauksmas. Teismo posėdžio metu liudytoja parodė, jog pati konflikto pradžios nematė, taip pat nematė, kad N. J. būtų mušusi A. Ž., tik kad tampė už plaukų, už drabužių. Po viso konflikto matė, kad A. Ž. yra sužalota, nors iki to konflikto ji buvo sveika. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. 78-79 b. l.), liudytoja L. G. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė aplinkybes.
Liudytojas L. J. parodė, jog 2016 m. gegužės 8 d. būdamas kieme išgirdo A. Ž. pagalbos šauksmą, jis nuėjęs pažiūrėti, kas ten vyksta, matė, kaip N. J. dvejomis turėtomis lazdelėmis muša A. Ž., drasko už drabužių. Jis su J. Ž. atitraukė N. J. nuo A. Ž., jis iškvietė policijos pareigūnus, matė, kaip N. J., ją atitraukus, vėl puola prie A. Ž.. Jis, neatvykstant pareigūnams, skambino dar kartą į policiją, prašė greičiau atvykti, sakė, kad tuoj užmuš, po ko netrukus ir policija pasirodė. Iki atvykstant policijai matė, kaip N. J. į savo malkinę nusinešė ir paslėpė turėtas lazdeles, atvykę pareigūnai jų neberado. Liudytojas kaltinamąją N. J. taip pat apibūdino kaip konfliktuojančią su kaimynais, neprognozuojamo elgesio.
Liudytojas J. Ž. parodė, jog 2016 m. gegužės 8 d. matė, kaip jų namo kaimynė N. J. turėtomis lazdelėmis užsipuola jo dukterį A. Ž., pradeda tomis lazdelėmis ją mušti, jis ir kitas kaimynas L. J. puolė prie N. J., ją atitraukė nuo dukters. Iki pradedant N. J. mušti dukterį matė, kaip N. J. priėjusi prie dukters automobilio klausė vaikų, kieno automobilis, o dukrai pasakius negąsdinti vaikų, iškart puolė prie jos ir pradėjo daužyti. Po įvykio matė sužalotą dukrą, suplėšytus jos drabužius. Liudytojas santykius su N. J. taip pat apibūdino kaip konfliktinius.
Liudytojas V. J. parodė, jog paties konflikto tarp A. Ž. ir N. J. nematė, tik būdamas sandėliuke girdėjo triukšmą, sklindantį iš kiemo, išėjęs iš sandėliuko sužinojo, jog N. J. sumušė A. Ž., matė N. J. rankose kažkokias lazdeles. Pats jis išėjęs smurtaujančios N. J. nebematė, suprato, kad tarp moterų yra konfliktas. Matė, kaip N. J., iki atvykstant policijos pareigūnams, nunešė lazdeles į malkinę ir į kiemą grįžo be jų. Liudytojas taip pat patvirtino, jog N. J. santykiai su kaimynais konfliktiški, jos elgesys kartais būna neprognozuojamas.
Liudytoja policijos pareigūnė O. T. parodė, jog po pranešimo apie smurtą (duomenys neskelbtini) namo kieme atvykus į nurodytą kiemą iš ten buvusių asmenų sužinojo, jog N. J. užsipuolė A. Ž. ir prieš ją smurtavo. Matė, kad A. Ž. yra sužalota, yra suplėšytas jos megztinis, visi sakė, kad N. J. A. Ž. mušė kažkokiomis lazdelėmis, tačiau ar jas rado, nebeprisimena.
Iš įvykio vietos apžiūros (1 t. 9-12 b. l.) matyti, jog įvykio vieta yra Kupiškio m., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, namas yra dviejų aukštų, šalia namo yra šaligatvis, važiuojamoji dalis. Iš specialisto išvados (1 t. 15 b. l.) matyti, jog 2016-05-09 apžiūrėjus A. Ž. jai nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairės mentės projekcijoje, dešinės pėdos srityje, odos įdrėskimai krūtinės ląstos srityje, dešinėje plaštakoje, abiejuose dilbiuose; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu suduodant lazda, rankomis ar panašiai; sužalojimai susiformavo 11 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, dėl nustatytų sužalojimų A. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai. Iš blaivumo testo šaknelės (1 t. 16 b. l.) matyti, jog A. Ž. įvykio metu buvo blaivi. Iš asmens apžiūros protokolo (1 t. 50-58 b. l.) matyti, jog 2016-05-08 A. Ž. apžiūrėjusi policijos pareigūnė taip pat aprašė išorinius sužalojimus: dešinės pėdos patinimą, mėlynę, paraudimus, įdrėskimus dešinėje plaštakoje, dešinėje rankoje ties alkūne, odos paraudimą ties dešine mentimi, įdrėskimus nugaros srityje - ties pečiais, įdrėskimai kairiajame petyje, paraudimą ant pilvo. Iš daiktų pateikimo protokolo (1 t. 57-58 b. l.), apžiūros protokolo (1 t. 59-61) matyti, jog A. Ž. 2016-05-08 pateikė megztinį, jį apžiūrėjus nustatytos dvi skylės megztinio priekyje dėl prairusių siūlų (3x4 cm ir 5x5 cm dydžio), megztinis po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai (1 t. 62-63 b. l.). Iš blaivumo testo šaknelės (1 t. 88 b. l.) matyti, jog N. J. iškvepiamame ore 2017-05-08 16:46 val. nustatytas 0,12 promilės etilo alkoholio koncentracija. Iš Policijos registruojamų įvykio registro (2 t. 66-68 b. l.) matyti, jog dėl šio įvykio į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta 2016-05-8 15.51, skambino vyriškis, vardu L., pranešė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme vyksta muštynės, su pagaliais mušasi dvi moterys. Iš liudytojo apklausos protokolo (1 t. 78-79 b. l.) matyti, jog 2016-08-11 apklausos metu L. G. paliudijo, jog matė, kaip N. J. su savimi turėtomis lazdomis muša A. Ž. į įvairias kūno vietas.
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji N. J. 2016 m. gegužės 8 d. daugiabučio, kuriame gyvena, kieme, matant pašaliniams asmenims, dėl menkavertės priežasties (kieme stovinčio nukentėjusiosios automobilio) užsipuolė A. Ž., prieš ją su savimi turėtomis lazdomis panaudojo fizinį smurtą, padarydama A. Ž. sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais, pasireiškusiais ypatingu įžūlumu, sutrikdė viešąją tvarką bei rimtį, todėl kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, jog įvykio metu kieme, kuomet kaltinamoji smurtavo prieš nukentėjusiąją, be nukentėjusiosios, buvo daugiau žmonių, vaikų, šie asmenys, kaip ir nukentėjusioji, dėl kaltinamosios veiksmų buvo šokiruoti, jiems sukeltas išgąstis, nutrauktas jų poilsis ar įprasta kasdienybė. Kaltinamoji N. J., suduodama smūgius A. Ž., suvokė savo elgesio pavojingumą, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas atmeta kaltinamosios parodymus, jog ji neatliko smurtinių veiksmų, yra apkalbama, juos vertina tik kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. Ž., liudytojų I. Ž., G. M., L. G., L. J., J. Ž., L. J. parodymais apie kaltinamosios smurtą, šie parodymai yra nuoseklūs ir vienas kitą papildantys. Tai, kad buvo kilęs didelis triukšmas, patvirtino tuo metu namo sandėliuke buvęs liudytojas V. J., kad sužalojimai padaryti tiriamo įvykio metu, o ne kitu metu, patvirtino teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios apžiūros iškart po įvykio protokolas, daikto (megztinio) apžiūros protokolas. Tačiau teismas iš kaltinimo šalina necenzūrinių žodžių vartojimą ir aplinkybę, jog kaltinamoji buvo neblaivi – niekas iš teisme apklaustų proceso dalyvių nepatvirtino, kad kaltinamoji N. J. įvykio metu smurtaudama prieš nukentėjusiąją A. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius, o tai, kad ji buvo neblaivi, paneigia byloje esanti blaivumo testo šaknelė – iš jos matyti, kad N. J. iškvepiamame ore praėjus valandai po įvykio buvo nustatyta tik 0,12 promilės etilo alkoholio koncentracija (lengvas girtumas fiksuojamas nuo 0,41 promilės), tikėtina, jog ir įvykio metu alkoholio koncentracija neviršijo leistinos normos. Antra vertus, pažymėtina, jog nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų taip pat netvirtino, kad kaltinamoji N. J. buvo neblaivi.
Kaltinamosios N. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajai N. J. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (smurtauta dienos metu, matant vaikams, kitiems asmenims, nukentėjusiajai buvo suduota ne mažiau 11 smūgių, kaltinamoji ir po to, kai buvo patraukta nuo nukentėjusios, puolė ją pakartotinai, darant nusikalstamą veiką buvo panaudotos lazdos, nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas). Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į asmenybę: kaltinamoji N. J. yra vyresnio amžiaus, neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis (1 t. 114-116 b. l.), Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje svarstyta nebuvo (1 t. 119 b. l.), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (1 t. 117 b. l.), galėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus (2 t. 107-109 b. l.). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga N. J. skirti už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo, atsižvelgus į jau išdėstytus argumentus dėl veikos pavojingumo, asmenybės. Teismas kaltinamajai neskiria prokurorės prašomos bausmės – baudos, nes kaltinamoji yra pensinio amžiaus, jos pajamas sudaro gaunama senatvės pensija, bauda, esant kitoms bausmių rūšims, nebūtų teisinga bausmė už padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad kaltinamosios savybių bendraujant su aplinkiniais bausmės vykdymą prižiūrintiems pareigūnams gali būti sunku užtikrinti bausmės vykdymo kontrolę, nėra priežastis neskirti tos bausmės kaltinamajai, tuo labiau, jog kaltinamajai be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų ar vengiant juos vykdyti, jai skirta bausmė gali būti keičiama į arešto bausmę. Tai, kad kaltinamoji N. J. suvokia savo veiksmus ir galimas pasekmes, patvirtina teismo ekspertizės akto išvados, todėl neskirti jai laisvės apribojimo bausmės teismas, nemato pagrindo. Tuo labiau, jog tokio dydžio bauda, kurios paprašė prokurorė, įvertinus kaltinamosios veiksmus prieš nukentėjusiąją, yra per švelni ir neatitinka bausmės tikslų (BK 41 straipsnio nuostatos). Į bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. gegužės 8 d. 16.10 val. iki 2016 m. gegužės 9 d. 00.13 val. (vieną parą), prilyginant ją dvejoms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 – 66 straipsnio nuostatos).
Nukentėjusioji A. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 246,80 € turtinės ir 1000 € neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 27-28 b.l.). Ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro suplėšyta palaidinė bei basutės (60 €), išlaidos už radiologo paslaugas (16,04 €), už elastinį alkūnės įtvarą (5,98 €), už vaistus bei įtvarą čiurnos sąnariui (67,68 €), už kurą automobiliui 2016-05-09 ir 2016-05-10 (46,92 €), už bilietų rezervaciją (50,18 €). Be to, dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl sužalojimų pasekmių, patyrė fizinį skausmą. Teigia, jog ieškinio paruošimo metu jautė neigiamas sužalojimo pasekmes – padidėjusį jautrumą, nemigą, sumažėjo ir jos bendravimo galimybės, kadangi bendraudama su žmonėmis, be to, jaučia įtampą baimę dėl savo ir savo dukters G. Ž., g. (duomenys neskelbtini), buvusios kartu su ja ir mačiusios įvykį, sveikatos. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Dėl turtinės žalos. Remiantis CK 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamoji N. J. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajai A. Ž., ši turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 straipsnis). Nukentėjusioji A. Ž. pateikė įrodymus, jog dėl patirtų sužalojimų patyrė 89,70 € su gydymu susijusių išlaidų (išlaidos radiologo konsultacijai, medikamentams, įtvarams) (1 t. 34, 35-36, 38-39 b. l.), dėl sugadinto megztinio patyrė 30 € žalą (nukentėjusioji megztinio vertę nurodė kartu su basutėmis, nekonkretizavo, todėl teismas pats savo iniciatyva nustato racionalią drabužio vertę). Teismas taip pat pripažįsta, jog nukentėjusioji A. Ž. patyrė 6,21 € dydžio išlaidas kurui vykstant į Panevėžį 2016-05-09 dėl medicininės apžiūros pas teismo medicinos specialistą, 50,18 € dydžio nuostolių, patirtų dėl nukentėjusiosios ir jos dukters G. atšaukto skrydžio į Londoną (1 t. 40-44 b. l.). Kuro išlaidos apskaičiuotos remiantis 2015-12-30 Kupiškio rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. VK-76 patvirtintomis Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo Kupiškio rajono apylinkės teisme tvarkos aprašo taisyklėmis, pagal kurias bazinė degalų sunaudojimo norma apskaičiuojama pagal formulę Nk (bazinė degalų sunaudojimo norma) ? 3,8 x ?Vh (automobilio variklio darbinis tūris litrais, nurodytas transporto priemonės registracijos liudijime), įvertinus tai, jog automobilio OPEL SIGNUM , kurio variklio darbinis tūris yra 2959 cm ³ (2 t. 32 b. l.), kuro rūšis – dyzelinas, atstumas nuo Kupiškio iki Panevėžio ir atgal yra apie 100 km, vieno litro kaina 2016-05-09 buvo 0,95 €/l. Teismas taip pat pripažįsta, jog dar 2016-03-05 suplanuota nukentėjusiosios A. Ž. ir jos dukters G. Ž. kelionė į Londoną 2016-05-21 (1 t. 40-44 b. l.) neįvyko dėl kaltinamosios N. J. prieš A. Ž. padarytos veikos (nusikalstama veika padaryta 2016-05-09, su atstovu N. Ž. sudarė sutartį 2016-05-18 (1 t. 46-47 b. l.), 2016-05-26 nukentėjusioji A. Ž. pripažinta civiline ieškove byloje (1 t. 48 b. l.), todėl 2016-05-21 išskristi į Jungtinę Karalystę, kaip buvo suplanavusi, A. Ž. dėl objektyvių priežasčių negalėjo). Todėl šios išlaidos taip pat pripažįstamos pateisinamomis ir priteisiamos nukentėjusiosios naudai iš kaltinamosios. Teismas nepriteisia nukentėjusiajai A. Ž. 30 € už basutes, kadangi byloje nėra įrodymų, jog jos buvo sugadintos (jos, skirtingai nei megztinis, neapžiūrėtos kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti), taip pat teismas nepriteisia likusių prašomų 40,71 € už kurą, nes bylos duomenimis į Panevėžį ir atgal dėl nusikalstamos veikos pasekmių vykta vieną kartą, kai 2016-05-09 buvo vykstama dėl apžiūros pas teismo medicinos specialistą (1 t. 15 b. l.), 2016-05-10 (kuro pirkimo čekis (37 b. l.)) vykimo į Panevėžį priežastys nėra konkretizuojamos, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina tokio vykimo būtinumo (pagal išrašus byloje nukentėjusioji dėl pagalbos kreipėsi į VšĮ Kupiškio ligoninę (1 t. 39 b. l.)). Dėl neturtinės žalos. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalis, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją buvo padarytas nusikaltimas, sužalota nukentėjusiosios sveikata, ir ji turi teisę reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos A. Ž., dydį, atsižvelgia į tai, jog sveikatos sutrikdymas yra nežymus, tačiau dalis sužalojimų padarytų vasaros sezono metu išoriškai matomose vietose (plaštakoje, dilbio, pečių srityse), dėl patinusios pėdos nukentėjusioji galėjo patirti ir vaikščiojimo nepatogumų, dėl sužalojimų ir pasekmių justi fizinį skausmą. Taip pat pripažįstama, kad nukentėjusioji dėl tokio kaltinamosios elgesio viešoje vietoje, matant jos tėvams, tėvų kaimynams, mažametei dukrai, patyrė emocinius išgyvenimus ir šoką. Atsižvelgia ir į pačio nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (suduota apie 11 smūgių į įvairias kūno vietas), į kaltinamosios kaltės formą (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), motyvus (menkavertė priežastis dėl kieme stovinčio nukentėjusiosios automobilio), atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę (yra pensinio amžiaus, pajamas sudaro gaunama senatvės pensija). Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, jog 500 € dydžio piniginė neturtinės žalos kompensacija yra pakankama A. Ž. už prieš ją padarytą nusikalstamą veiką. Teismas nenustatė, jog, kaip teigia nukentėjusioji, sumažėjo jos bendravimo galimybės, nustatytas nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas buvo nežymus, sužalojimai ir jų pasekmės – trumpalaikiai ir ne tokie, dėl kurių paprastai sumažėja bendravimo galimybės (subjaurotas veidas, lūžusi koja ar pan.). Taip pat teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, proceso išlaidomis pripažįsta ir 500 € dydžio nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas (1 t. 47 b. l., 2 t. 94-95 b. l.), jas priteisia iš kaltinamosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis), jų mažinti, įvertinus, jog byloje buvo 7 teisiamieji posėdžiai, kuriose dalyvavo atstovas, atstovas vyko iš kito rajono (tai pateisinama, įvertinus ribotą teisinę pagalbą teikiančių asmenų Kupiškio mieste pasiūlą).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas
nusprendžia:
N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 7 mėn. (septynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąją per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai A. Ž. atlyginti 176,09 € (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 9 ct ) dydžio turtinę žalą.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. (vieną parą), prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą N. J., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti tą pačią, pradėjus vykdyti nuosprendį, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš N. J. nukentėjusiosios A. Ž. naudai 176,09 € (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 9 centus) turtinės žalos bei 500 € (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos, taip pat 500 € (penkis šimtus eurų) nukentėjusiosios atstovavimo baudžiamajame procese išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.