- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-2117-640/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- B. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo B. G. (B. G.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas B. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, keičiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1306-504/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 ir 7 punktus. Savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki kol bus išnagrinėta byla nustatyti laikinąją vaiko R. G. gyvenamąją vietą su juo, sustabdyti išlaikymo išieškojimą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-406-647/2012, priteisti laikiną išlaikymą R. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Lt. Taip pat prašė prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad atsakovė sūnumi rūpinasi nepakankamai, neskiria pakankamai dėmesio, sūnus nori gyventi su juo. Pas jį sūnui sudarytos geros materialinės sąlygos, gera psichologinė aplinka. Vaikas iki rugsėjo 1 d. vieši pas jį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-08-21 nutartimi ieškovo B. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas savo argumentų dėl netinkamo motinos elgesio su vaiku nepagrindžia jokiais įrodymais. Nurodė, kad ieškovas gyvena Kupiškyje, toli nuo dabartinės sūnaus gyvenamosios vietos, vaiko socialinė ir kita aplinka keisis kardinaliai, o tai turi būti įvertinama teisme išklausius visas šalis ir įvertinus visus įrodymus. Teismas taip pat nurodė, kad laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, išlaikymo išieškojimo sustabdymas bei laikino išlaikymo priteisimas, gali net prieštarauti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugai, nes tai ką dėsto ieškovas nėra įrodyta, kadangi ieškovo sūnus gyvena su motina, privalo lankyti mokyklą, kurią jau lankė ne vienus metus, o mokyklų, gyvenamosios vietos keitimas, netenkinus ieškinio, neigiamai atsilieptų vaiko raidai, kuris yra mažametis.
Šalies argumentai
Ieškovas B. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas netenkinęs prašymo dėl prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, neįpareigojęs vaikų teisių apsaugos skyrių pateikti išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesivadovavo vaiko interesais, nes išsamiai, kiek tai yra įmanoma šioje stadijoje, nesiaiškino vaiko nuomonės dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nesiaiškino prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumo, kurias galėtų paaiškinti išimtinai tik vaikas, nes vaiko teisių pažeidimai vyksta uždaroje šeimos erdvėje ir gali būti betarpiškai išsiaiškinti iš vaiko žodžių žodinio proceso tvarka arba bent jau vaiko teisių apsaugos specialistų, pateikiant išvadą dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat nurodė, kad preliminariai, žodinio proceso tvarka, ar per vaikų teisių apsaugos skyrius galima įvertinti, ar aplinkos pasikeitimas turės neigiamos įtakos vaikui. Nurodo, kad neišklausius vaiko nuomonės, nebus įmanoma išspręsti klausimo ar vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaiko interesus.
Atsakovė L. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas pateikė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti atskirajame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-406-647/2012 patvirtinus ieškovo ir atsakovės sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 6 punkte numatyta, jog vaiko R. G. gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina L. G.. Pagal sutarties 7 p. B. G. įsipareigoja nepilnamečiui vaikui R. G., gimusiam 2003-10-03, mokėti išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis kas mėnesį po 600 (šešis šimtus) litų nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki šio nepilnamečio vaiko pilnametystės.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi buvo būtina apklausti nepilnametį vaiką teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti visas svarbias bylai aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo. Kaip jau nurodyta anksčiau, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių būtinybę keisti galiojančią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad vaiko bendravimas su motina yra komplikuotas ir jam kenkia, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 3.3 str. įtvirtintu prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones sprendžiant ginčą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tiek apelianto ieškinyje, tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo dėstomos aplinkybės bus ištiriamos tik nagrinėjat bylą iš esmės, kur bus kviečiami šalių siūlomi liudytojai, teikiamos užklausos vaiko priežiūros tarnyboms. Tik ištyrus visus šiuos įrodymus, teismas spręs dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei kitus klausimus susijusius su bendravimo tvarka.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.