Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-27 · Byla Nr. ATP-437-579/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
ATP-437-579/2015
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00916-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Pažeidėjas
V. A.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-437-579/2015Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00916-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 47.2.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. (toliau –ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 7 dalį 5792 eurų bauda su 2067 litrų dyzelino kuro, saugomo Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskavimu. Administracinė nuobauda V. A. paskirta už tai, kad jis 2011-09-07 būdamas baustas pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, 2014-01-08 apie 11 val. jam priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame vienkiemyje Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, pažeisdamas nustatytą tvarką ir neturėdamas prekių įsigijimą ir mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, metalinėse 200 litrų talpose (10 talpų) laikė akcizais apmokestinamas prekes – automobilinius degalus, 2067 litrų dyzelinio kuro, neatitinkančio Lietuvoje vartojamų automobilinių degalų privalomųjų kokybės rodiklių, kurio vertė 2789,62 Eur (74,09 MGL). Tokiais savo veiksmais V. A. nesilaikė 2010-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ 1 skirsnio, 5 p., 2 skirsnio 12 p., 3 skirsnio 18, 20 p., numatytų reikalavimų.

Šalies argumentai

V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-03-10 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliantas tvirtina, kad L. P. ir E. M. parodymai nesutampa. Liudytoja L. P. paaiškino, kad kartu su E. M. du metus gyveno V. A. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. Kaip ir kada ten atsirado statinės, ji nematė. Rakto nuo patalpos, kurioje buvo rastos statinės, jie neturėjo. Tačiau vėliau pripažino, kad raktas buvo sutartoje vietoje, ką patvirtino ir E. M.. E. M. taip pat painiojosi savo parodymuose sakydamas, kad raktą nuo namų turėjo tik jis, o jo sugyventinė L. P., išeidama iš namų, juos palikdavo nerakintus, nors L. P. šiuos žodžius paneigė teigdama, kad namus išeidama visada užrakindavo. Po to L. P. pripažino, kur buvo slepiami raktai. Taigi, vien iš šių aplinkybių matyti, kad raktą nuo patalpų, kur stovėjo kuras, iš tikrųjų E. M. turėjo. Tai rodo, kad patalpomis, kaip ir sodyba, kur buvo rasti degalai, disponavo būtent E. M.. Šių dviejų liudytojų skirtingi parodymai dėl rakto nuo patalpų, kur buvo dyzelino statinės, ir namo rodo, kad būtent jie painiojasi duodami parodymus. E. M. pats pripažino, jog kitiems kaimo gyventojams siūlė dyzelino, kas rodo, kad tokia veikla jis užsiiminėjo. E. M. ir L. P. yra sugyventiniai bei veda bendrą ūkį, todėl yra suinteresuoti veikti kartu. Apkalbėti V. A. jie galėjo siekdami išvengti administracinės atsakomybės. Teismas netinkamai vertino liudytojų V. K. ir T. A. parodymus, kad E. M. jiems siūlė įsigyti dyzelino. Šioje byloje nei vienas liudytojas nenurodė, kad dyzelino jiems siūlė įsigyti V. A.. Kad kuru prekiavo E. M., nurodė pats E. M. bei V. K. ir T. A.. Šiame kontekste nesvarbu, kokius kiekius siūlė įsigyti E. M..

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į V. A. apeliacinį skundą prašo V. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

V. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Be to, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas vertindamas įrodymus šių nuostatų nepažeidė. Siekiant išaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, buvo atliktas išsamus teisminis įrodymų tyrimas, apklausti liudytojai – policijos pareigūnai, gavę informacijos apie daromą pažeidimą ir jį užfiksavę, V. A. sodybos nuomininkai, matę, kaip į šią sodybą atvežamas dyzelinis kuras, ištirti ir įvertinti rašytiniai bylos duomenys. Teismas įrodymus įvertino juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, todėl darytina išvada, jog teismas teisingai nustatė jų patikimumą, teismo išvados dėl faktinių pažeidimo padarymo aplinkybių yra teisėtos ir pagrįstos.

Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog liudytojų L. P., E. M. parodymai yra patikimi, nes jie nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, taip pat su kitais liudytojų parodymais bei rašytinais įrodymais ir jie pakankami V. A. paaiškinimus, jog sodyboje esančiose statinėse buvęs dyzelinas jam nepriklauso, vertinti kritiškai kaip gynybinę versiją. Be to, šie liudytojai paaiškinimus teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių liudytojų parodymuose esantys nežymūs skirtumai dėl raktų turėjimo ir palikimo aplinkybių, nedaro šių įrodymų niekiniais ir nemenkina jų įrodomosios reikšmės sprendžiant V. A. kaltės klausimą, kadangi esminėse detalėse jie tarpusavyje sutampa, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Todėl, kaip pagrįstai konstatuota nutarime, netikėti šiais parodymais nėra jokio pagrindo. Liudytojai L. P. ir E. M. tiek ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje, tiek apklausiami teisme kategoriškai patvirtino, kad jų nuomojamoje sodyboje rastas dyzelinas priklauso sodybos šeimininkui V. A.. Paaiškino, kad kelis kartus V. A. lydimas į sodybą buvo atvažiavęs vilkikas, iš kurio į statines buvo pilamas kuras. Be to, V. A. prašė E. M. prisiimti kaltę dėl neteisėtai laikyto dyzelino. Šie liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės sutampa su policijos pareigūno R. R. teisme duotais parodymais. Liudytojas R. R. paaiškino, kad pagal gautą anoniminį pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodyboje V. A. laiko kurą, su tyrėju D. P. nuvykę į minėtą sodybą ūkiniame pastate rado statines su dyzelinu. E. M. ir L. P. jam sakė, kad kuras yra V. A., kad ne vieną kartą buvo atvažiavęs vilkikas, iš kurio buvo leidžiamas kuras. R. R. patvirtino, kad E. M. jam buvo nurodęs, jog V. A. šio liudytojo prašė prisiimti kaltę. Taigi šių liudytojų parodymai dėl esminių bylai aplinkybių tarpusavyje sutapo, todėl apylinkės teismas jais pagrįstai vadovavosi spręsdamas V. A. kaltės klausimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad E. M. ir L. P. jį apkalba, siekdami patys išvengti administracinės atsakomybės, kadangi sodyboje rastas kuras priklauso būtent jiems, niekuo nepagrįsti ir aukštesniojo teismo neįtikino. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad L. P. ir E. M. pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pašalpos ir užmokestis už atsitiktinius darbus. Liudytojai P. A., V. K. E. M. apibūdino, kaip nevengiantį vartoti alkoholinius gėrimus asmenį. Sodyboje rastas dyzelino kiekis yra pakankamai didelis, todėl abejotina, ar E. M. būtų galėjęs iš gaunamų pajamų susimokėti už 2067 litrus dyzelino. Be to, kaip minėta, kad kuras priklausė būtent V. A. patvirtino ne tik L. P. ir E. M., bet ir policijos pareigūnas R. R., kuris gavo pranešimą, kad būtent V. A. sodyboje laiko kurą. Šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti skundo autorių, nėra. Jam be jokios priežasties apkaltinti V. A. administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Be to, jis, kaip ir liudytojai E. M. bei L. P., parodymus teisme davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors liudytojai V. K. ir P. A. teigė, kad E. M. jiems buvo siūlęs pirkti dyzelino, tačiau, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai nepaneigia V. A. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Priešingai nei kad teigia apeliantas, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, kad E. M. būtų pripažinęs, jog jis pardavinėjo kurą. Nėra objektyvių duomenų, kada E. M. galėjo siūlyti kitiems asmenims įsigyti dyzelino, o jei ir siūlė, neaišku, ar tai buvo Lietuvoje privalomųjų kokybės rodiklių neatitinkantis kuras.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojam, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad V. A., būdamas baustas pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, 2014-01-08 apie 11 val. jam priklausančioje sodyboje, esančioje Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, pažeisdamas nustatytą tvarką, neturėdamas prekių įsigijimą ir mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, neteisėtai laikė 2067 litrus dyzelinio kuro, kuris neatitiko Lietuvoje vartojamų degalų privalomųjų kokybės rodiklių. Tokiais veiksmais jis pažeidė 2010-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ 1 skirsnio, 5 punkte, 2 skirsnio 12 punkte, 3 skirsnio 18, 20 punktuose numatytus reikalavimus. V. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 163² straipsnio 7 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. apeliacinį skundą nėra, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Evaldas Gražys