- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 2YT-10700-762/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01145-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. P., R. B.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. P., R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji, L. B., priėmė palikėjo - savo vyro V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama jį naudoti ir valdyti.
Pareiškime nurodė, kad jos vyras V. B. mirė (duomenys neskelbtini) nepalikęs testamento. Paskutinėjo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Pareiškėja su vyru turėjo du vaikus, abu juos įtraukė į šią bylą suinteresuotais asmenimis. Būdami santuokoje, pareiškėja su vyru įsigijo namų valdą - gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir prie jų esantį žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) Šis turtas buvo įregistruotas pareiškėjos vienos vardu, todėl, mirus sutuoktiniui, ji manė, kad nekilnojamasis turtas savaime priklauso tik jai vienai ir pas notarą dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė. Šiais metais norėjo savo nekilnojamąjį turtą padovanoti anūkei, tuomet iš notarės sužinojo, kad yra nesusitvarkiusi paveldėjimo reikalų. Nors į notarą po vyro mirties nesikreipė, bet ji vyro palikimą priėmė faktiniais veiksmais, nes po jo mirties nepertraukiamai rūpinosi ir tebesirūpina visu jų įgytu turtu, kurio 1\2 dalis iki mirties priklausė sutuoktiniui. Po vyro mirties liko gyventi tuose pat namuose, rūpinosi pastatų būkle, kiemo žolės nušienavimu, naudojosi visu paliktu kilnojamuoju turtu, mokėjo komunalinius mokesčius už sunaudotus elektrą ir vandenį, šiukšlių išvežimą. Pablogėjus sveikatai, nuo 2019 m. pabaigos persikėlė gyventi pas dukrą, į visai netoliese esančius jos namus, tačiau ir toliau prižiūri savąją sodybą, naudojasi visais paliktais daiktais, šiltnamyje augina daržoves, nusirinko sodo vaismedžių derlių, todėl nors notarine tvarka nepriėmė palikimo, bet savo vyro palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti ir juo naudotis kaip savo asmeniniu turtu nuo pat vyro mirties momento iki dabar. Be nekilnojamojo turto po vyro mirties jai liko ir visi asmeniniai jo daiktai: visi jo rūbai, avalynė, nuotraukos, dokumentai ir visi kiti jo užgyventi daiktai - baldai, indai, patalynė, buitinė technika ir visa kita. Jais dabar naudojasi pareiškėja viena. Kad galėtų įteisinti paliktąjį turtą, jai yra reikalingas palikimo priėmimą įrodantis dokumentas. Kadangi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, kitos galimybės gauti šį dokumentą, kaip tik nustatyti teisminiu keliu paveldėjimo priėmimo juridinį faktą, ji neturi.
Suinteresuoti asmenys – L. P. ir R. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė sutinkantys su pareiškėjos pateiktu prašymu (b. l. 27,29).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėja nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad ji priėmė savo sutuoktinio V. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama jį naudoti ir valdyti.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Pareiškėja su V. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro duomenimis (b. l. 33), registre nėra įregistruotų V. B. sudarytų testamentų (CK 5.35 straipsnio 2 dalis). V. B. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini)(b. l. 7).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad pareiškėjos nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įgytas pareiškėjos santuokos su V. B. metu, t. y. (b. l. 8-10).
CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) yra palikėjo ir pareiškėjos vaikai: L. P. ir R. B.. Minėti suinteresuoti asmenys, teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjos prašymą nurodė, kad sutinka, jog turtas, likęs po V. B. mirties, pereitų L. B..
Byloje pateiki rašytiniai įrodymai – mokėjimo kvitai, patvirtinantys apie sumokėtus mokesčius už teiktas paslaugas (elektrą, vandenį, komunalines atliekas) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), (b. l. 15; 16-17; 18; 19; 20; 21) patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po savo sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. faktiškai pradėjo visą paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, augino žemės sklype daržoves, nuėmė derlių, naudojosi likusiais pareiškėjo asmeniniais daiktais, kitais likusiais namų apyvokos daiktais, rūpinosi gyvenamojo namo ir kitų pastatų būkle.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 445 straipsnis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3,80 Eur, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama jį naudoti ir valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.