Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009-07-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs;

2. 2012-03-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, teistumas išnykęs;

3. 2019-02-11 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. L. 2020 m. vasario 15 d., apie 0.25 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spyrė šeimos nariui – sugyventinei S. J. į dešinę ranką bei metė reples ir pataikė į kairės kojos blauzdą, taip sukėlė nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Savo namuose truputį išgėrė. Po to išvažiavo, ten su nukentėjusiosios pusbroliu dar kiek išgėrė. Norėjo išvažiuoti, sukonfliktavo. Būnat tarpduryje spyrė sugyventinei į ranką, spyrė nelabai stipriai, bet moteriai galėjo sukelti skausmą, po to metė replėmis į S. J., matė, kad į ją pataikė. Aišku, kad turėjo skaudėti. Dėl savo veiksmų gailisi, buvo neblaivus. Su nukentėjusiąja nesusituokęs, bet gyvena kartu ir turi du bendrus vaikus. Bendrovėje dirba 5-6 metus, nenorėtų, kad būtų paskirta bausmė, kuri apribotų galimybę dirbti. Ankstesnę nusikalstamą veiką taip pat padarė būdamas neblaivus, tačiau nemano, kad turi problemą su gėrimu. Sugyventinės atsiprašė, ji atleido.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą sugyventinei S. J..

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis G. L. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 69-72, 74-80), administracine tvarka baustas (b. l. 81-88), dirbantis (b. l. 89), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 90), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės. G. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 41 straipsnis, 48 straipsnis) paskiriant įpareigojimus.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis G. L. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, G. L. į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 15 d. 1.40 val. iki 2020 m. vasario 15 d. 10.25 val. (b. l. 117, 119), tai yra viena para, kas prilygintina dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109-110) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį ir į tai, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamasis nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gynėją, iš G. L. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai, - įvykio vietoje paimtos replės (b. l. 8), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304-307, 312-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. L. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

- per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 15 d. 1.40 val. iki 2020 m. vasario 15 d. 10.25 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš G. L. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktinius įrodymus - reples, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.