- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- eI-8184-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02019-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjai A. Ž., atsakovės atstovei R. Z.-Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyrius).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus (toliau – NDNT Kauno I teritorinis skyrius) 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. R-4816; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. SS-5; Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. S-83; 2) įpareigoti NDNT jos sūnui T. S. neterminuotai nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.
Skunde paaiškino, kad jos sūnui T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, nuo 2014-10-29 nustatytas sunkus neįgalumo lygis, 2014-11-21 jam nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į NDNT Kauno I teritorinį skyrių dėl bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių nustatymo. NDNT Kauno I teritorinis skyrius 2014-11-14 raštu pranešė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas), bendrieji pirminiai specialieji poreikiai T. S. nenustatyti. Pareiškėja, nesutikdama su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, 2014-12-12 kreipėsi į NDNT direktorių dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015-01-05 sprendimu Nr. SS-5 NDNT Kauno I teritorinio skyriaus 2014-11-14 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-4043 paliko nepakeistą. Su tokiu sprendimu pareiškėja kategoriškai nesutiko, todėl 2015-02-05 kreipėsi į Ginčų komisiją. Ginčų komisija 2015-03-12 skundą atmetė. Nurodė, kad Ginčų komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi tik tuo, kad jos sūnaus T. S. sveikatos būklė neatitinka Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo (toliau - Kriterijų sąrašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346, 2.20 punkto taikymo sąlygų. Kriterijų sąrašo 2.20 punkte įtvirtinta, jog asmenims, kuriems nustatyti dažni generalizuoti epilepsijos priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną, ir demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0) (pateikta gydytojo neurologo ir gydytojo psichiatro išvada). Ginčų komisijos aiškinimu, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kurie atitinka abi šio Kriterijų sąrašo punkto taikymui būtinas sąlygas: 1) asmeniui turi būti diagnozuoti dažni generalizuoti epilepsijos priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną, ir 2) demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0) (pateikta gydytojo neurologo ir gydytojo psichiatro išvada). Kadangi nagrinėjamu atveju iš medicininių dokumentų nustatyta, jog jos sūnui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, jog jos sūnui būtų nustatyta demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezijos sindromas (F04) arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), Ginčų komisija padarė išvadą, jog jos sūnaus sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 2.20 punkto taikymo sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti šį punktą ir nustatyti jam specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.
Pareiškėja nesutinka su šia išvada, mano, kad Kriterijų sąrašo 2 punktas įtvirtina tik pagrindinius kriterijus, bet tai nėra baigtinis sąrašas. Teigiant priešingai, Kriterijų sąrašo nuostatos konkuruoja su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (toliau - NSIĮ), pagal kurį specialusis poreikis nustatomas visiems neįgaliesiems, kurie turi sunkumų įgyvendinant lygias galimybes buityje ir visuomenės gyvenime. Atkreipė dėmesį, kad nei NDNT, nei Ginčų komisija išsamiai nesidomėjo pareiškėjos sūnaus sveikatos būkle, rėmėsi tik NDNT Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis. Pareiškėjos nuomone, nei viena institucija nevertino, ar pagal gydytojų nustatytas diagnozes jos sūnui reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, vertino tik atitikmenį teisės aktams. Ginčų komisija netyrė, ar NDNT, priimdama sprendimą, nepažeidė procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, netyrė, ar NDNT sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Nurodė, kad be specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio jos sūnus susiduria su sunkumais buityje, negauna kompensacijos vaistams ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis jos sūnui yra būtinas. Vien tai, kad sūnaus sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 2.20 punkto taikymo sąlygų, tiksliau vienos iš jų, t. y. nėra nustatyta demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezijos sindromas (F04) arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), tai nereiškia, kad vaikui nėra reikalinga nuolatinė priežiūra (pagalba). Paaiškino, kad jos sūnui (duomenys neskelbtini), vaistai vartojami tris kartus per dieną, berniuką reikia nuolat vežti reabilitaciniam gydymui. Be kita ko, jos sūnaus būklė skiriasi nuo jo bendraamžių, nes jam reikalinga 24 valandų per parą, 7 dienų per savaitę priežiūra bei rūpinimasis, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Kriterijų sąrašo 2.20 p. numatyta sąlyga - demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0) (pateikta gydytojo neurologo ir gydytojo psichiatro išvada) gali būti nustatyta tik suaugusiam asmeniui. Specialių žinių, kuriomis galėtų pagrįsti šį teiginį ji neturi, tačiau specialistai, turintys medicinos srityje žinių, tai galėtų patvirtinti. Pareiškėjos nuomone, reikalingos specialios žinios, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti Kriterijų sąrašo 2.20 punkto taikymo sąlygų tinkamumą visų amžiaus grupių pacientams. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas nustatomas tik suaugusiems arba vyresnio amžiaus vaikams, mano, kad Kriterijų sąrašo 2.20 punkte numatyta taikymo sąlyga yra diskriminuojanti tam tikro amžiaus, ar tam tikromis ligomis sergančių ar nesergančių asmenų atžvilgiu, o tai reiškia, kad Kriterijų sąrašas yra keistinas. Pažymėjo, kad 2015-02-05 pateiktame Ginčų komisijai skunde šią aplinkybę ji nurodė, tačiau Ginčų komisija šiuo klausimu nepasisakė. Dėl šių aplinkybių teigia, kad Ginčų komisija priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas NDNT pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis jos sūnui nenustatytas nepagrįstai. Nurodė, kad Kriterijų sąrašo 2 punktas yra bendroji teisės norma, reglamentuojanti, kokiai būklei esant yra nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Įstatymų leidėjas, siekdamas konkretizuoti 2 punktą, nustatė išsamų ir baigtinį kriterijų sąrašą, nurodydamas sveikatos funkcinius sutrikimus, dėl kurių asmeniui yra nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsakovo manymu, teisės akte išvardintas kriterijų sąrašas, atsižvelgiant į teisės normų formuluotę ir struktūrą, negali būti aiškinamas plečiamai, nes įstatymo leidėjas aiškiai nurodo konkrečius sveikatos funkcinius sutrikimus, kuriems esant gali būti nustatytas specialusis poreikis. Tik tais atvejais, kai asmens sveikatos būklė visiškai atitinka teisės akte išvardintus kriterijus, nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Nurodė ir tai, kad pagal galiojančią tvarką NDNT specialistai, atlikdami specialiųjų poreikių vertinimą, remiasi įstaigai pateiktais medicininiais dokumentais: siuntimu į NDNT, išrašais iš ligos istorijos, gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis ir atliktų tyrimų duomenimis, už kurių teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. T. S. byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad vaikui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant dėl jo specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, buvo vadovaujamasi Kriterijų sąrašo 2.20 papunkčiu, kuriame nurodytos dvi sąlygos, kurioms esant gali būti nustatytas specialusis poreikis: a) dažni generalizuoti epilepsijos priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną, b) ir demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas abi šias sąlygas nustato kaip būtinas specialiojo poreikio nustatymui, nesant bent vienos iš jų, teisės norma negali būti taikoma. Išimčių, taikomų skirtingo amžiaus asmenų grupėms, šios nuostatos taikymui nėra. Įvertinus tai, kad T. S. nediagnozuota demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis vaikui nenustatytas.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. Ž. teismo posėdyje skundą prašė tenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais. Papildomai akcentavo, kad jos sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra. (Duomenys neskelbtini). Sūnų būtina vežioti pas specialistus, į sanatoriją. Pareiškėjos teigimu, surasti auklę gana sudėtinga, kadangi prižiūrint tokį vaiką būtinos medicininės žinios. Tokios paslaugos brangios. Vaistai nekompensuojami, juos atsiveža pagal vardinį receptą iš užsienio. Ji vieniša mama, per mėnesį gauna (duomenys neskelbtini) Lt neįgalumo pašalpą ir (duomenys neskelbtini) Lt alimentų. Mano, kad sprendžiant dėl specialiųjų poreikių, turi būti vertinamas konkretus atvejis. Tai, kad jos sūnaus būklė neatitinka vienos iš Kriterijų sąrašo sąlygų ir dėl to negalima jam nustatyti specialiuosius poreikius, laiko diskriminacija. Auginant tokį vaiką finansinė parama šeimai būtina.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamiesi atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tuo atveju, kai NDNT nenustato specialiųjų poreikių, vadovaujantis Valstybinės šalpos išmokų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, galima kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl priežiūros kompensacijos. Akcentavo, kad šiuo atveju NDNT priimdama sprendimą vadovavosi galiojančiais teisės aktais, kuriuose nustatyta, jog nustatyti specialiuosius poreikius galima asmeniui, atitinkančiam abi sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB Šeimos medicinos centras „Vivat Vita” 2014-11-12 siuntimu Nr. 14/92 (toliau -ir Siuntimas) nukreipė pareiškėjos sūnų T. S. į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui. A. Ž. 2014-11-13 kreipėsi į NDNT, prašydama nustatyti savo sūnui T. S. specialiuosius poreikius.
NDNT Kauno I teritorinis skyrius 2014-11-14 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-4043, vadovaudamasis Tvarkos aprašu priėmė sprendimą nenustatyti T. S. bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių. NDNT Kauno I teritorinis skyrius 2014-11-14 raštu Nr. R-4816 informavo, kad T. S. nenustatyti bendrieji pirminiai specialieji poreikiai.
Pareiškėja, nesutikdama su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, 2014-12-12 kreipėsi į NDNT su prašymu dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo.
NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015-01-05 surašė Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-3346, kuriuo remdamasis 2015-01-05 priėmė sprendimą Nr. SS-5 nekeisti NDNT Kauno I teritorinio skyriaus 2014-11-14 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-4043 priimto sprendimo, kuriuo specialieji poreikiai T. S. nenustatyti.
Pareiškėja NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-5 2015-02-05 apskundė Ginčų komisijai, kuri 2015-03-12 sprendimu Nr. S-83 pareiškėjos skundą atmetė ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar NDNT pagrįstai pareiškėjos sūnui nenustatė specialaus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime (NSIĮ 24 str. 1 d. ir 2 d.). Be kita ko, Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, reglamentuotos NSIĮ IV ir V skirsniuose (18, 23, 24 str.), detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose, iš kurių šiam ginčui yra aktualūs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinti Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas bei Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas.
Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, specialieji poreikiai nustatomi vadovaujantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Remiantis Tvarkos aprašo 6 punktu, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui gali būti nustatomas tik specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, arba specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis.
Pažymėtina, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. NDNT ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-2122/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012). Taigi, teismas, vadovaudamasis Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju vertina, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos sūnaus specialiųjų poreikių vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašyme ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Pagal Tvarkos aprašo nuostatas gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir pateikia asmeniui reikalingus dokumentus ir siuntimą į NDNT. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Specialieji poreikiai nustatomi: 1) asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose tais atvejais, kai prognozuojama, kad jam gali būti nustatytas nuolatinės slaugos poreikis ir jis negali atvykti į NDNT teritorinį skyrių; 2) asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad jam gali būti nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos: 1) esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka; 2) sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį. Tuo atveju, kai kviečiamas asmuo be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT, jo specialieji poreikiai nevertinami.
Bylos dokumentais nustatyta, kad tiek NDNT teritorinis skyrius, tiek NDNT, tiek Ginčų komisija, spręsdami specialiojo poreikio nustatymo klausimą, rėmėsi pareiškėjos sūnų gydančio gydytojo 2014-11-12 Siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini), ligos istorijos, konsultantų ir specialistų išvadų duomenimis. Siuntime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), po to buvo tirtas ir gydytas LSMUK vaikų neurologijos skyriuje ir VUVL vaikų neurologijos skyriuje. Nuo 2014-10-29 nustatytas sunkus neįgalumas. Siuntime taip pat nurodyta, kad T. S. buvo taikytas ambulatorinis, medikamentinis ir stacionarus gydymas. Aprašant sveikatos būklę ir gydymo eigą, nurodyta, kad: (duomenys neskelbtini).
Siuntime nurodytos diagnozės specialiesiems poreikiams nustatyti: (duomenys neskelbtini), remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas" (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau - ir TLK-10-AM), įvardytos TLK-10-AM kodais (duomenys neskelbtini). Siuntime nurodytas aplinkybes patvirtina užpildytas Priepuolių dienynas; 2014-08-14 Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų neurologijos skyriaus išrašas, kuriame T. S. konstatuota – (duomenys neskelbtini); 2014-10-03 vaikų neurologo konsultacijos išrašas, kuria įvardinta diagnozė – (duomenys neskelbtini).
NDNT Kauno I teritorinio skyriaus Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-4043 nurodyta, kad vertinta iš pateiktų dokumentų. Berniukui (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėn. Serga (duomenys neskelbtini). Yra nustatytas (duomenys neskelbtini). 2014-10-29 nustatytas sunkaus laipsnio neįgalumas. Šis aktas surašytas remiantis 2014-10-29 Vaiko neįgalumo lygio vertinimo aktu Nr. NL-2121, išrašu iš medicininių dokumentų Nr. 14-1PS-7092, 2014-10-03 vaikų neurologo konsultacijos išvadomis. NDNT Kauno I teritorinio skyriaus Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-4043 nurodytos šios diagnozės: 1) pagrindinės diagnozės – duomenys neskelbtini. Gretutinės diagnozės nenurodytos. Ginčo dėl T. S. nustatytos diagnozės nėra.
Kriterijų sąrašo (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A1-214/V-655 redakcija) 2 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal šiuos pagrindinius kriterijus: 1) IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, kai Bartelio indeksas 35–50 balų; 2) sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas, kai Bartelio indeksas 35–50 balų; 3) 1 metai po širdies ir(ar) plaučių transplantacijos; 4) sistolinis plaučių arterijos kraujospūdis yra daugiau nei 70 mm Hg (matuojant dvimatės echokardioskopijos metodu arba kateterizuojant dešiniąją širdį) dėl širdies ar plaučių ligų, kai Bartelio indeksas 35–50 balų; 5) galutinė (V) lėtinio inkstų nepakankamumo stadija, IV laipsnio inkstų nepakankamumas, kai Bartelio indeksas 35–50 balų; 6) kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis III laipsnio portine hipertenzija, pasikartojančiu kraujavimu iš išsiplėtusių venų, hepatine encefalopatija, kai Bartelio indeksas 35–50 balų; <...>; 16) vaikams iki 5 metų amžiaus, kai vaiko raidos koeficientas, vertinant pagal vaiko raidos vertinimo skalės (DISC) metodiką, bent trijose raidos srityse ne didesnis kaip 40 procentų (pateikta užpildyta lentelė); <....>; 20) dažni generalizuoti epilepsijos priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną, ir demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0) (pateikta gydytojo neurologo ir gydytojo psichiatro išvada).
Iš NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo turinio matyti, kad sprendžiant specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo T. S. klausimą, buvo vertinama, ar vaiko sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 1.6. papunkčio dispoziciją, kuri taikoma, kai vaikams iki 5 metų amžiaus nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir reikalinga viena iš šių medicininės pagalbos bei slaugos priemonių: ilgalaikis enterinis maitinimas per zondą ar gastrostomą, tracheostomos priežiūra, ilgalaikė kateterizacija. Remiantis Siuntimu ir medicininiais dokumentais nustatyta, kad T. S. nereikalingas ilgalaikis enterinis maitinimas per zondą ar gastrostomą, tracheostomos priežiūra ar ilgalaikė kateterizacija. Taip pat buvo vertinama, ar pareiškėjos sūnaus sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 2.16. papunkčio dispoziciją, kuri taikoma, kai vaiko iki 5 metų amžiaus raidos koeficientas, vertinant pagal vaiko raidos vertinimo skalės (DISC) metodiką bent trijose raidos srityse ne didesnis kaip 40 procentų, reikalavimus. 2014-06-19 išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 14-1PS-5477 duomenys patvirtina, kad T. S. raida pagal DISC metodiką visose srityse įvertinta daugiau nei 40 procentų (duomenys neskelbtini), todėl nuspręsta, kad T. S. sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 2.16 p. reikalavimų. Pareiškėja jokių argumentų, kad Kriterijų sąrašo 1.6. Ir 2.16. papunkčiai netaikyti nepagrįstai, nenurodė ir dėl jų ginčas nekyla, tačiau pareiškėja nesutinka, kad jos sūnaus sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 2.20. papunkčio sąlygų. Tiek NDNT, tiek Ginčų komisijos nuomone, nustatant asmeniui specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį pagal Kriterijų sąrašo 2.20 punkto nuostatas turi būti taikomos dvi sąlygos: 1) dažni generalizuoti epilepsijos priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną, ir 2) demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0). Pareiškėjos įsitikinimu, mažamečiam vaikui specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis turėtų būti nustatomas esant kasdieniams generalizuotiems epilepsijos priepuoliams, nors ir nėra diagnozuota demencija sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04) arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), nes vaikui reikalinga nuolatinė, speciali priežiūra, kuri skiriasi nuo bendraamžių priežiūros. Mano, kad antroji Kriterijų sąrašo 2.20. punkto sąlyga gali būti taikoma tik suaugusiam žmogui. Reikalavimą atitikti abi Kriterijų sąrašo 2.20 punkto sąlygas pareiškėja laiko diskriminaciniu ir kelia klausimą dėl šios normos teisėtumo.
Pažymėtina, kad specialiosios pagalbos reikmės poreikis atsiranda dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ir aplinkos veiksnių (NSIĮ 2 str.10 d.). Kaip matyti, aukščiau paminėtas Kriterijų sąrašo 2 punktas įtvirtina pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsižvelgiant į ginčo specifiką, galimai tam tikri, Kriterijų sąraše neįvardinti, veiksniai, vertinant juos kaip papildomus, galėtų sustiprinti pagrindinių faktorių įtaką specialiosios pagalbos poreikiui atsirasti, tačiau ši išvada nepaneigia reikalavimo atitikti bent vieną iš Kriterijų sąrašo 2 punkte nurodytų pagrindinių kriterijų. Nagrinėjamu atveju aktualaus Kriterijų sąrašo 2.20 papunkčio taikymui būtinos dvi sąlygos: 1) asmeniui turi būti diagnozuoti dažni generalizuoti epilepsijos priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną, ir 2) demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0) (pateikta gydytojo neurologo ir gydytojo psichiatro išvada). Remiantis byloje esančiais medicininiais dokumentais T. S. nėra nustatyta demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8), organinis amnezinis sindromas (F04), arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), to neneigia ir pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad T. S. sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 2.20 punkto taikymo sąlygų, todėl tiek NDNT teritorinis skyrius, NDNT ir Ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad jo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti šį punktą ir nustatyti jam specialųjį nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikį.
Dėl pareiškėjos argumento, kad Kriterijų sąrašo 2.20. punktas galimai diskriminuoja asmenis amžiaus prasme, pažymėtina, kad šioje normoje jokių išimčių dėl jos taikymo atitinkamai asmenų amžiaus grupei nenustatyta. Tiriant, ar šioje normoje nurodytos ligos gali būti diagnozuojamos tik atitinkamo amžiaus grupei, būtina vertinti medicininius kriterijus, o kaip minėta, medicinos srities klausimų sprendimas į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. Įvertinus ginčui aktualaus Kriterijų sąrašo 2.20. punkto turinį, teismui nekyla abejonių dėl jo teisėtumo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos sūnui T. S. specialusis poreikis buvo nenustatytas pagrįstai, remiantis atsakovui pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Tiek NDNT Kauno I teritorinis skyrius, tiek NDNT, tiek Ginčų komisija, pareiškėjos prašymus ir skundą išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir argumentuotai, nepažeidžiant specialiuosius poreikius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ginčijamus sprendimus ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu pareiškėjai išaiškintina, kad remiantis Tvarkos aprašo 27.2 punktu specialieji poreikiai yra vertinami pakartotinai, pasikeitus asmens sveikatos būklei. Be to, pagal Valstybių šalpos išmokų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, vaikams, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas, skiriamos priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos nepaisant to, ar jiems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ar ne. Siekdama pasinaudoti šia finansinės pagalbos priemone, pareiškėja turi teisę kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniai, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjos A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.