Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo V. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties, kuria 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas jo turtui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamasis V. V. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį ir laikino nuosavybės teisės apribojimo termino nepratęsti.

3.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, žemesnysis teismas netinkamai vertino bylos duomenis. Pažymi, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas, kaltinamojo vertinimu, dar iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pagal bylos duomenis galima padaryti išvadą, kad V. V. galimai iššvaistytos piniginės lėšos yra grąžintos. Nurodo, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditas buvo suteiktas UAB „B.“, kuri, esant BAB Ū. sutikimui, 2012 m. lapkričio 30 d. sutartimi skolą perkėlė naujam skolininkui akcinei bendrovei (toliau – AB) „B.“. Pažymi, kad skolos perkėlimo atveju banko apskaitoje atliekami įrašai: D (debetas) gautinos sumos iš naujojo skolininko – visas skolos dydis, K (kreditas) gautinos sumos iš pradinio skolininko – 0, pagal skolos perkėlimo sutarties sąlygas yra atlikta lėšų užskaita, kuri nurodyta specialistų išvados lentelėje Nr. 21, pagal šios lentelės duomenis UAB „B.“ sąskaitoje nurodomas rezultatas – 0, o AB „B.“ – visa skola pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu, po šio sandorio pareiga grąžinti paskolą ar banko administratoriaus rašte nurodytą likutį tenka AB „B.“, nes UAB „B.“ pareiga grąžinti kreditą pasibaigė. Kaltinamasis kelia klausimą, kaip galima su L. valdybos pritarimu atlygintinai perleisti iššvaistytą paskolą naujam kreditoriui, kuris kartu su kitais asmenimis suteikia papildomą užstatą ir vykdo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir skolos perkėlimo sutarties sąlygas.

4. Atsiliepimu į skundą negauta. Prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. V. skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo V. V. skundą, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad žemesnysis teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taikomų ribojimų svarbą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė. Priešingai nei nurodoma skunde, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. V. ir jo sutuoktinės B. V. turtui taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygos ir pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, nagrinėjamu atveju vis dar būtina taikyti nuosavybės ribojimus, kadangi kaltinamajam V. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis bei byloje pareikštas civilinis ieškinys leidžia spręsti apie tai, kad byloje bus nagrinėjami nusikalstama veika sukeltos žalos atlyginimo klausimai. Šiuo metu nėra pagrindo procesinės prievartos priemonės švelninimui, laikytina, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

6. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, skyrimo ir pratęsimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 151, 152 straipsniuose. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti įtariamajam/kaltinamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už jo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas: 1) įtariamiesiems/kaltinamiesiems; 2) pagal įstatymus materialiai atsakingiems fiziniams asmenims; 3) fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą; 4) juridiniams asmenims, ir tik nustačius vieną iš trijų tokių ribojimų pagrindų: 1) siekiant užtikrinti civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą; 4) nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje vis dar egzistuoja pakankamas faktinis pagrindas pratęsti ginčijamos procesinės prievartos priemonės terminą. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek pagrindai, tiek sąlygos kaltinamojo V. V. nuosavybės apribojimams: laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tinkamam asmeniui – V. V., kuris yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 184 straipsnio 3 dalyje, kuria galimai buvo sukelta turtinė žala – iššvaistytas svetimas didelės vertės turtas. Egzistuoja taikomų nuosavybės apribojimų pagrindas – procesine prievartos priemone siekiama užtikrinti BAB Ū. civilinį ieškinį, todėl procesinės prievartos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra galimas ir pateisinamas.

7. Baudžiamojoje byloje V. V. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, teikdamas priemones ir šalindamas kliūtis, padėjo kitiems asmenims iššvaistyti svetimą didelės vertės turtą. Kaltinamasis skunde pažymi, kad nebalsavo už 810 936 Eur (pirmas nusikalstamos veikos epizodas) ir 1 880 000 Eur (antras nusikalstamos veikos epizodas) paskolų suteikimą, balsavo už kitą sprendimą – siūlyti banko valdybai svarstyti UAB „B.“ prašymus suteikti paskolas, mano, kad byloje nėra nustatyta reali padaryta žala, kelia klausimą, kaip galima su L. valdybos pritarimu atlygintinai perleisti iššvaistytą paskolą naujam kreditoriui, kuris kartu su kitais asmenimis suteikia papildomą užstatą ir vykdo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir skolos perkėlimo sutarties sąlygas, tačiau atkreiptinas jo dėmesys į tai, jog tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme bus daromos išvados dėl surinktų įrodymų pagrindu pasitvirtinusių nusikalstamų veikų aplinkybių ir atliktų nusikalstamų veiksmų teisinio kvalifikavimo. Tuo tarpu aukštesnysis teismas šioje proceso stadijoje V. V. taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumą vertina šiuo metu jam pareikštų kaltinimų ribose, neatsižvelgdamas, kad jie gali kisti. Skunde taip pat nurodomos tam tikros, kaltinamojo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos – kad specialistų buvo prašoma nustatyti žalos dydį ir nurodyti atsakingus asmenis, tačiau išvadoje pasisakyta apie 2012 m. lapkričio 30 d. nuostolius, nenurodyti atsakingi asmenys, teigiama kad žala nepadidėjo, tačiau šios aplinkybės nėra aukštesniojo teismo vertinimo dalykas. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla Nr. 1‑170‑844/2025 šiuo metu yra aktyviai nagrinėjama, todėl kaltinamajam V. V. kylantys neaiškumai gali būti išspręsti teisiamojo posėdžio metu.

8. Skunde pažymima, kad BAB Ū. civilinis ieškinys yra nepagrįstas, kadangi, kaltinamojo teigimu, pagal turimus duomenis dar iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo galima konstatuoti, jog V. V. galimai iššvaistytos piniginės lėšos jau yra grąžintos, taip pat nurodoma, kad 2012 m. lapkričio 30 d. sutartimi UAB „B.“ skola perkelta AB „B.“ ir pareiga grąžinti paskolą ar banko administratoriaus rašte nurodytą likutį tenka tik šiai bendrovei, o civilinio ieškovo veiksmai su už įkeistą turtą gautomis piniginėmis lėšomis prieštarauja turto įkeitimo sutarčių sąlygoms. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šiuos V. V. argumentus, pažymi tai, kad tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme bus daromos išvados, susijusios su V. V. sukelta žala ir nagrinėjamas BAB Ū. civilinis ieškinys, sprendžiama dėl jo pagrįstumo ir apimties. BPK leidžia taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą esant pagrįstam manymui, kad gali būti tenkinamas civilinis ieškinys ir tam galėtų būti panaudojamas kaltinamojo turimas turtas, o ne vien tik surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog civilinis ieškinys neabejotinai yra pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, teikdamas priemones ir šalindamas kliūtis, padėjo kitiems asmenims iššvaistyti svetimą didelės vertės turtą, ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, galimai susijusi su žalos sukėlimu. Nustačius, jog asmuo yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuria galimai buvo sukelta žala ir dėl jos jau yra pareikštas civilinis ieškinys, laikino nuosavybės teisės ribojimo taikymas yra ne tik, kad teisėtas, bet ir pagrįstas. Aukštesnysis teismas pastebi, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu tiek inkriminuojamų veikų apimtis, tiek pareikšto civilinio ieškinio dydis gali kisti, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia pareikšto ieškinio tikslinti įrodymų tyrimo stadijoje. Taigi aukštesnysis teismas šioje stadijoje negali nustatyti ginčijamos disproporcijos realumo, nes, kaip minėta, tai yra įrodinėtinos aplinkybės – baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dalykas.

9. Nors kaltinamojo V. V. skunde teigiama, kad taikomi ribojimai yra pertekliniai, aukštesniojo teismo vertinimu, procesinė prievartos priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, suderinama su bendraisiais principais, BK, BPK išdėstytomis taisyklėmis ir šiuo metu vis dar negali būti švelninama. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Kiekvienos procesinės prievartos priemonės taikymo metu asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, todėl vertinamas jų proporcingumas siekiamiems tikslams ir atsižvelgiama į tokios priemonės netaikymo ar panaikinimo padarinius, kurie šiuo atveju būtų ženklūs. Nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas gana ilgai ir neabejotinai varžo kaltinamojo V. V. ir jo šeimos teises, tokiomis griežtomis priemonėmis siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas kitiems asmenims ar sunaudotas, dėl ko BAB Ū. civilinio ieškinio atlyginimas galėtų būti apsunkintas arba taptų neįmanomas. Atsižvelgiant į gresiančią žalą, kuri galėtų kilti pakeitus laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą, aukštesniojo teismo vertinimu, taikomi ribojimai šiuo metu negali būti švelninami. Kaltinamasis V. V. ar jo gynėjas, kiti asmenys gali teikti bylą nagrinėjančiam teismui duomenis, susijusius su būtinybe naudotis turtu, kuriam taikomi apribojimai, siekdami jų panaikinimo ar sušvelninimo, tačiau šiuo metu procesinės prievartos priemonės sąlygos paliekamos nepakeistos.

10. Nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis, todėl nustačius, kad taikoma procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga ar nustačius kitas reikšmingas aplinkybes, remiantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, ribojimai galės būti nedelsiant panaikinti, o paaiškėjus, jog iš tikrųjų laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikomas nepagrįstai ir dėl to jo savininkas patyrė nuostolių, pažeistos teisės galės būti ginamos civilinio proceso tvarka. Kaltinamasis V. V. skunde aukštesniajam teismui nepateikia jokių naujų, dar nežinomų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad būtina keisti procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygas, todėl laikytina, jog Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo V. V. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.