Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1360-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-05
Bylos Nr.
1-1360-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09148-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
R. K., Baltarusijos Respublikos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1360-1013/2019Proceso Nr. 1-01-1-09148-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1; 1.2.17.3; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. K., (duomenys neskelbtini) Gardine, Baltarusijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, Baltarusijos Respublikos asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, padarymu,

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Gardine, Baltarusijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, Baltarusijos Respublikos asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublika, studentas, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 3500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“ ir 2019 m. kovo 5 d. apie 00.37 val. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vykęs automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikęs muitinės kontrolei ir tokiu būdu jos išvengęs, automobilyje įrengtose slėptuvėse neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., nedeklaruotas prekes: 3500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“ be banderolių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, viršijo 150 MGL dydžio sumą ir sudarė 11 455,00 eurų.

Be to, R. K. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. B., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, nuo Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto, esančio Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., kurį kirto apie 2018 m. kovo 5 d. apie 00.37 val., iki Sodybų g. 2, Vilniuje, kur 2019 m. kovo 5 d. apie 1.25 val. buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų, automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno kontrabandos būdu neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas, akcizais apmokestinamas prekes, t. y 3500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, viršijo 150 MGL dydžio sumą ir sudarė 11 455,00 eurų.

A. B. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Baltarusijos Respublikos piliečiu R. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 3500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“ ir 2019 m. kovo 5 d. apie 00.37 val. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vykęs automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikęs muitinės kontrolei ir tokiu būdu jos išvengęs, automobilyje įrengtose slėptuvėse neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., nedeklaruotas prekes: 3500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“ be banderolių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, viršijo 150 MGL dydžio sumą ir sudarė 11 455,00 eurų.

Be to, A. B. jis iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Baltarusijos Respublikos piliečiu R. K., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, nuo Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto, esančio Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., kurį kirto apie 2018 m. kovo 5 d. apie 00.37 val., iki Sodybų g. 2, Vilniuje, kur 2019 m. kovo 5 d. apie 1.25 val. buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų, automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno kontrabandos būdu neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas, akcizais apmokestinamas prekes, t. y 3500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, viršijo 150 MGL dydžio sumą ir sudarė 11 455,00 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jis kartu su A. B. 2019 m. kovo 4 d. tikslaus laiko neatsimena, prieš vykdami į Lietuvą prieš Baltarusijoje esantį pasienio kontrolės postą Baltarusijos teritorijoje nusipirko cigarečių „Premjer“ apie 7 dėžes – galimai 3500 vnt. pakelių. Pirko tikslu parduoti Lietuvos Respublikoje. Nupirktas cigaretes pakrovė į automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis numeris Nr. 5771 ME4, kuris priklauso iš matymo pažįstamam asmeniui, kurio kontaktinių duomenų nežino. Automobilį iš to asmens paėmė pirmą kartą ir būtų grąžinęs šiandien, t. y. 2019 m. kovo 5 d., palikdamas automobilį sutartoje vietoje, Baltarusijoje, Gardino mieste. Asmuo kuriam priklauso automobilis nežinojo ir jie jam nesakė, kad šiuo skolintu automobiliu gabens į Lietuvą cigaretes. Dar prieš kraunat cigaretes į automobilį jie jau žinojo, kad automobilyje yra įrengtos slėptuvės automobilio bagažinėje po atsarginiu ratu. Apie slėptuves, esančias automobilyje pasakė automobilio savininkas, būtent jis nurodė, kad yra slėptuvės ir dėl to gali kilti problemų. Apie tai, kad po automobilio galine sėdyne yra įrengta metalinė dėžė taip pat pasakė automobilio savininkas, taip pat nurodė ir kitas slėptuves ir tai žinodamas jis su A. B. sukrovė į automobilį cigaretes ir paslėpė. Tuomet pajudėjo link Lietuvos Respublikos pasienio. Lietuvos Respublikos muitinę pravažiavo apie 00.00 val. Lietuvos muitininkai juos tikrino, tačiau cigarečių nepastebėjo. Vėliau jie važiavo link Vilniaus. Vėliau sustojo pakelėje, tikslu nueiti į WC ir pavalgyti, tuo momentu privažiavo policijos ekipažas ir iškart paklausė apie vežamas cigaretes. Ką jis atsakė, neatsimena, tačiau policininkas iškart ėmė apžiūrinėti automobilį ir rado paslėptas cigaretes. Šias visas cigaretes jie ruošėsi 2019 m. kovo 5 d. parduoti patys vienoje iš Kauno miesto turgaviečių, koks jos pavadinimas, neatsimena. Už parduotas cigaretes gautus pinigus jis ir A. B. būtų pasidalinę. Automobilį vairavo jis pats. Lietuvos Valstybės sieną kirto per Benekonių pasienio postą. Dėl padaryto labai gailisi ir daugiau to nekartos (b. l. 102-104, 108-109, 110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, psichologinių problemų neturi, galvos traumų neturėjo. Jo pažįstamas Rastsislau pasiūlė jam vykti į Lietuvą parduoti Baltarusijos Respublikos cigaretes ir taip užsidirbti. Rastsislau pasiskolino iš kažkokio jam nepažįstamo asmens automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. 5771 ME4. Kai Rastsislau skolinosi automobilį, jis pats nedalyvavo ir jis nežino, ar Rastsislau su automobilio savininku tarėsi dėl atlygio už automobilio panaudojimą. Rastsislau atvyko pas jį jau su automobiliu „Alfa Romeo“ 2019 m. kovo 4 d. ir jie abu vyko į Lietuvos Respublikos pusę. Būtent Rastsislau pasakė, kad cigaretes pirks neutralioje teritorijoje pravažiavus Baltarusijos pasienį, bet dar neįvažiavus į Lietuvos teritoriją. Jie pravažiavo Baltarusijos muitinę ir neutralioje teritorijoje esančioje parduotuvėje pirko cigaretes „Premjer“, galimai 3500 pakelių, už kurias mokėjo Rastsislau. Kiek nupirko cigarečių, dabar neatsimena. Minėtas cigaretes sukrovė į automobilyje „Alfa Rome“ esančias slėptuves. Apie tai, kad automobilyje yra slėptuvės, žinojo vairuotojas Rastsislau. Suslėpė cigaretes, kad nesimatytų ir važiavo per Lietuvos Beniakonių muitinės postą. Muitinės darbuotojai juos patikrino, automobilį paviršutiniškai apžiūrėjo. Pravažiavę muitinę, truputį toliau pavažiavę sustojo, vietovės nežino, buvo vėlu, adreso pasakyti negali. Sustojo pavalgyti, pasinaudoti tualetu. Tuomet staiga privažiavo policijos ekipažas ir juos sulaikė. Ar policija ko nors klausė, neatsimena, ar pradėjo tikrinti automobilį, neatsimena. Cigaretes planavo parduoti Vilniuje, Gariūnų turgavietėje. Kokiomis dalimis būtų pasidalinę gautus pinigus už parduotas cigaretes nežino, nebuvo iš anksto susitarę (b l. 155-156, 159).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausias patrulis V. Ž. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2019 m. kovo 5 d. 01.14 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. K., iš Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus (OVS) gavo pranešimą, kad nuo Šalčininkų link Vilniaus važiuoja automobilis „Alfa Romeo“, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gabenamos kontrabandinės cigaretės. Važiuojant tarnybiniu automobiliu Liepkalnio g. nuo miesto centro link Salininkų žiedo, radijo ryšiu išgirdo pranešimą, kad minėtas automobilis Salininkų žiede nusuko į Nemėžio k. pusę. Pagal OVS nurodymus, Salininkų žiede, nusukę į Nemėžio k. pusę, Sodybų g., prie 2 pastato 01.25 val. pastebėjo kelkraštyje stovintį automobilį „Alfa Romeo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai Baltarusijos Respublikos), ir sustojo šalia jo. Priėjęs prie vairuotojo pamatė, kad už vairo sėdi vyras, kaip vėliau paaiškėjo – Baltarusijos Respublikos pilietis R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), šalia jo, priekinėje keleivio vietoje, sėdėjo Baltarusijos Respublikos pilietis A. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pateikė automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. Y.. Paprašė vairuotojo R. K. išlipti ir atidaryti automobilio bagažinę. Atidarius bagažinę, pakėlus atsarginio rato dangtį bei išėmus atsarginį ratą, automobilio kėbule pastebėjo skylę, pro kurią matėsi sudėti cigarečių „PREMJER“ pakeliai. Apie įvykį iškart buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojas. Paklausus, koks kiekis cigarečių yra paslėptas, R. K. atsakė, kad dvi dėžės blokais ir pakeliais. R. K. dėl jų radinio atrodė ramus ir pasyvus, tačiau keleivis A. B. akivaizdžiai pradėjo nervintis, todėl dėl pareigūnų saugumo buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. A. B. pasodino į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Toliau tęsė bendravimą su automobilio vairuotoju R. K.. Paklausus R. K., ar automobilyje dar kur nors yra padarytos „slėptuvės“, šis atsakė kad ne, viskas sudėta čia, tačiau, detaliau pradėjus tikrinti minėtą automobilį, pakėlus galinę sėdynę, po ja pastebėjo įrengtą metalinę dėžę, kurioje taip pat buvo sudėtos cigaretės „Premjer“. Tęsiant automobilio apžiūrą, atlenkus galinių sėdynių atramos „porankį“, atplėšus medžiagą rado dar vieną įrengtą metalinę dėžę, kurioje buvo cigaretės „Premjer“. Paklausus vairuotojo R. K. iš kur jis važiavo, šis atsakė, kad iš Grodno miesto. Paklausus, kaip jis pravažiavo pro pasienio postą ir ar buvo tikrinta jo transporto priemonė, šis atsakė, kad jo automobilio pasienio poste niekas netikrino ir jis jį ramiai pravažiavo į Lietuvą. Toliau bendraujant su R. K., šis pasakė, kad vežamos kontrabandinės cigaretės rytoj būtų parduodamos turguje, tačiau kuriame – nenurodė. R. K. ir A. B. jiems suprantama rusų kalba buvo paaiškinta, kad jie šiuo metu yra sulaikomi dėl kontrabandinių cigarečių gabenimo. Kartu su Patrulių rinktinės ekipažu V1754, R. K., A. B. bei automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pristatyti į Vilniaus m. 2 PK. Iš minėto automobilio „Alfa Romeo“ įrengtų trijų slėptuvių buvo išimta 350 blokų po 10 cigarečių pakelių kiekviename, tai yra viso 3500 pakelių cigarečių „Premjer“ nepaženklintų banderolėmis. Kiekviename pakelyje – po 20 cigarečių (b. l. 11-14). Aplinkybes, apie kurias buvo apklaustas, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausias patrulis V. Ž., išdėstė savo 2019 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime V1728 (b. l. 10).

Iš byloje esančio 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius pranešimo (14.5/12)-2V-4303 matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą kirto 2019 m. kovo 5 d. 00.37 val. Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemoje transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota 2019 m. kovo 5 d. 00:28:55 val. Duomenų apie A. B. ir R. K. vardu įformintus muitinės dokumentus neužfiksuota. Informacijos apie atliktą muitinį tikrinimą nerasta (b. l. 58-59).

Iš byloje esančio 2019 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 3500 pakelių cigarečių „Premjer“ (b. l. 16-20).

Iš byloje esančios 2019 m. kovo 5 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos specialisto išvados matyti, kad cigarečių „Premjer“ 3500 vnt. pakelių vertė, įskaitant priklausomus sumokėti importo mokesčius, yra 11 455 Eur, kur muitinė vertė – 1 365 Eur, muitas – 786 eurai, akcizas – 7 316 eurų, PVM – 1988 eurai (b. l. 26).

Iš byloje esančio 2019 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinių tyrimų skyriaus 2-ojo poskyrio Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. kovo 5 d., dalyvaujant R. K., atlikta automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. 5771ME-4, apžiūra, kurios metu nustatyta, kad po automobiliu, ties galine salono sėdyne, įrengta metalinė dėžė. Salono galinės sėdynės atloše, per centrą įrengtas porankis, kurį atlenkus matyti įrengta niša tarp sėdynės ir bagažinės. Niša apžiūros metu yra tuščia. Atlenkus aprašomą nišą žemyn patenkama į bagažinės skyrių. Bagažinėje guli ratas, raudonos spalvos dėžutė su avariniu ženklu ir plastikinė talpa (bakas) su skaidriu skysčiu. Pakėlus nišą ant kurios sudėti aprašyti daiktai galima patekti į dar vieną bagažinės skyrių. Apžiūros metu bagažinės dangtis neatsidaro (b. l. 33-39).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių 2019 m. kovo 6 d. UAB „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad galima automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje su PVM yra 890 eurų, be PVM – 736 eurai (b. l. 44).

Iš byloje esančio 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas R. K. Baltarusijos Respublikos piliečio pasas ir užfiksuota, kad paso puslapyje Nr. 8 yra Lietuvos Respublikos sienos kirtimo Šalčininkų kontrolės poste 2019 m. kovo 5 d. datatoriaus antspaudas (b. l. 60-71).

Iš byloje esančių 2019 m. kovo 6 d. VRM duomenų bazės duomenų matyti, kad R. K. Lietuvos Respublikos sieną kirto (atvyko į Lietuvos Respubliką) 2019 m. kovo 5 d., 00.37 val. per Šalčininkų tarptautinį PKP (b. l. 163).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas A. B. Baltarusijos Respublikos piliečio pasas ir užfiksuota, kad paso puslapyje Nr. 18 yra Lietuvos Respublikos sienos kirtimo Šalčininkų kontrolės poste 2019 m. kovo 5 d. datatoriaus antspaudas (b. l. 112-121).

Iš byloje esančių 2019 m. kovo 6 d. VRM duomenų bazės duomenų matyti, kad A. B. Lietuvos Respublikos sieną kirto (atvyko į Lietuvos Respubliką) 2019 m. kovo 5 d. 00.37 val. per Šalčininkų tarptautinį PKP (b. l. 165-169).

Iš byloje esančio automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos pažymėjimo matyti, kad šio automobilio savininkas yra J. L. (b. l. 45-47).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 5 d. 01.14 val. privatus fizinis asmuo pranešė, jog iš Šalčininkų link Vilniaus važiuoja automobilis „Alfa Romeo“, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai automobilyje gabenamos kontrabandinės cigaretės (b. l. 8).

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (su vėlesniais pakeitimais 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. papunktyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Tų pačių taisyklių 3.1.2. papunktyje numatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamieji R. K. ir A. B. iš anksto susitarę ir veikdami kartu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 3500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“ ir 2019 m. kovo 5 d. apie 00.37 val. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vykę automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikę muitinės kontrolei ir tokiu būdu jos išvengę, automobilyje įrengtose slėptuvėse neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., nedeklaruotas prekes: 3500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“ be banderolių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, viršijo 150 MGL dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL dydžio sumos (sudarė 11 455,00 eurų). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ši R. K. ir A. B. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Be to, įvertinus byloje surinktų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą, konstatuotina, kad byloje įrodyta, jog R. K. ir A. B. iš anksto susitarę ir veikdami kartu, pažeisdami nustatytą tvarką nuo Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto, esančio Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., kurį kirto apie 2018 m. kovo 5 d. apie 00.37 val., iki Sodybų g. 2, Vilniuje, kur 2019 m. kovo 5 d. apie 1.25 val. buvo sustabdyti patikrinimui policijos pareigūnų, automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno kontrabandos būdu neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas, akcizais apmokestinamas prekes, t. y 3500 vnt. pakelių cigarečių „Premjer“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, viršijo 150 MGL dydžio sumą bet neviršijo 250 MGL dydžio sumos (sudarė 11 455,00 eurų). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ši R. K. ir A. B. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

R. K. ir A. B. kaltė, tyčia padarius šias nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta jų pačių ir liudytojo parodymais, pareigūno tarnybiniu pranešimu, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos specialisto išvada, apžiūros protokolų duomenimis bei kita anksčiau nurodyta bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu, prašė sumažinti baudą ir leisti ją mokėti dalimis per dvejus metus (b. l. 173-175). A. B. taip pat sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu, prašė sumažinti baudos dydį ir leisti baudą mokėti dalimis (b. l. 170-172).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. K. – jauno amžiaus, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 162). Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 102 MGL dydžio baudą, už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 102 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatomis, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, taikant bausmių apėmimo principą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, R. K. skirtina subendrinta bausmė – 102 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu iki 68 MGL dydžio baudos (BK 64¹ str. 1 d.).

R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 5 d. 1.25 val. (b. l. 78), o nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 14 d. jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 83-85, 88-89). Iš viso kardomajame kalinime jis praleido 10 dienų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama 2 MGL baudos ir R. K. skirtina galutinė bausmė – 48 MGL dydžio bauda.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. B. – jauno amžiaus, studentas, Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 164). Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 102 MGL dydžio baudą, už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 102 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, taikant bausmių apėmimo principą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, A. B. skirtina subendrinta bausmė – 102 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu iki 68 MGL dydžio baudos (BK 64¹ str. 1 d.).

A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 5 d. 1.25 val. (b. l. 126), o nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 7 d. jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 130-135, 137-138). Iš viso kardomajame kalinime jis praleido 3 dienas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama 2 MGL baudos ir A. B. skirtina galutinė bausmė – 62 MGL dydžio bauda.

Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad R. K. prašė leisti sumokėti baudą dalimis per dvejus metus, A. B. prašė leisti baudą mokėti dalimis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad R. K. prašymas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino nustatymo tenkintinas iš dalies. Įvertinus paskirtos baudos sumą, tačiau byloje nesant duomenų apie realią kaltinamojo turtinę padėtį, tenkinti šį prašymą visa apimtini nėra pagrindo, todėl nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Tuo tarpu A. B. prašymas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino nustatymo tenkintinas, taip pat nustatant 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – 2 000 Eurų užstatas (b. l. 144-145) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – nukreiptina į paskirtos baudos sumokėjimą (gautas užstato davėjo rašytinis sutikimas (b. l. 140-141)).

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3500 vnt. cigarečių „Premjer“ pakeliai, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (b. l. 27-28), iš automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti 3 stiklainiai su kvapo pėdsakais, perduoti į Policijos departamento prie LR VRM Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai (b. l. 40) – sunaikintini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamieji R. K. ir A. B. nusikalstamas veikas padarė naudodamiesi automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė akivaizdžiai buvo pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, t. y. gabenti kontrabandines prekes (joje buvo įrengtos net kelios tam skirtos slėptuvės). Dėl to teismui nekyla abejonių, jog automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Visgi nė vienam iš kaltinamųjų šis automobilis nepriklauso, o jo savininko kaltinamieji aiškiai neįvardijo. Tačiau iš R. K. parodymų matyti, kad minėtas automobilis priklauso iš matymo pažįstamam asmeniui, kad prieš skolindamas automobilį apie slėptuves, esančias automobilyje, pasakė automobilio savininkas, būtent jis nurodė, kad yra slėptuvės ir kur konkrečiai jos yra. Iš byloje esančio šios transporto priemonės registracijos pažymėjimo matyti, kad automobilis priklauso J. L.. BK 72 straipsnio 4 dalis numato, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Teismo vertinimu, tai, kad perduodant automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamiesiems jo savininkas detaliai aprodė automobilyje įrengtas slėptuves, patvirtina, kad jis turėjo ir galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 102 MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų), dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 102 MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmę subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti R. K. subendrintą bausmę – 102 MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę bausmę – 68 MGL, t. y. 3400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. K. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 5 d. 1.25 val. ir suėmimo laiką nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 14 d. (dešimt dienų), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos ir R. K. skirti galutinę bausmę – 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio baudą.

A. B., (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 102 MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų), dydžio baudą.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 102 MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmę subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti A. B. subendrintą bausmę – 102 MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 68 MGL, t. y. 3400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. B. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 5 d. 1.25 val. ir suėmimo laiką nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 7 d. (3 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos ir A. B. skirti galutinę bausmę – 62 MGL, t. y. 3100 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto eurų), dydžio baudą.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio užstatą palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – nukreipti jį į paskirtos baudos sumokėjimą, laikyti, kad likusią bausmės dalį – 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) – A. B. privalo sumokėti į žemiau nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Byloje esančius daiktus: 3500 vnt. cigarečių „Premjer“ pakelių, perduotų saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, iš automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtus 3 stiklainius su kvapo pėdsakais, perduotus į Policijos departamento prie LR VRM Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti nuteistiesiems, kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Teisėja Jurgita Šėlienė