Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-205-431/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-03-13
Bylos Nr.: e2A-205-431/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Laima Gerasičkinienė, Asta Pikelienė
Trečiasis asmuo: LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinė miškų tarnyba, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Ukmergės miškų urėdija, uždaroji akcinė bendrovė „ATERRA“, P. B., akcinė bendrovė DNB bankas, (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. D.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-205-431/2018Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01487-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1.; (S) 3.2.4.11.; 3.3.1.20.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko, Astos Pikelienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ir trečiojo asmens LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir K. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinio akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinė miškų tarnyba, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Ukmergės miškų urėdija, uždaroji akcinė bendrovė „ATERRA“, P. B., akcinė bendrovė DNB bankas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė R. S..

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir K. D. dėl 0,05 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,04 ha valstybinės reikšmės miško; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (sujungimo) būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalyje dėl 0,04 ha ploto valstybinės reikšmės miško; 3) taikyti restituciją natūra – 0,04 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės mišką, grąžinti valstybės nuosavybėn, o Lietuvos Respubliką įpareigoti grąžinti K. D. už šią žemės sklypo dalį, sumokėtus 2039,85 Eur; 4) pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 3 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir K. D., kuria parduotas 0,0353 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 5) taikyti restituciją natūra – 0,0353 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn, o Lietuvos Respubliką įpareigoti grąžinti K. D. už šį žemės sklypą sumokėtus 2143,19 Eur.

2. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nurodė, kad 2014 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis dalyje dėl 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ploto yra neteisėta ir pažeidžia viešąjį interesą. Ši sutarties dalis pažeidžia imperatyvias Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas, nes visas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), į šį žemės sklypą patenkantis 0,04 ha ploto miškas yra valstybinės reikšmės miškas, kuris išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, dėl to negalėjo būti parduotas fiziniam asmeniui. Neteisėto sandorio pagrindu priimtas administracinis aktas – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo sujungti žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas dalyje dėl 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ploto, kuris grąžintinas valstybei. Taip pat nurodė, kad 2014 m. liepos 3 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia visa apimtimi, nes yra neteisėta, pažeidžia viešąjį interesą. Ši sutartis sudaryta, pažeidžiant imperatyvias Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas, nes į žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,01 ha priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Be to, ginčo valstybinės žemės sklypas buvo parduotas be aukciono, ne pagrindinio žemės sklypo, kuriam jis suformuotas, savininkei.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškinio reikalavimais ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 teritorija, į kurią patenka ginčo žemės sklypų dalys, buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, dėl to atsakovas prašė tenkinti ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Pažymėtina, kad nors atsiliepime atsakovas tvirtino, kad visos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties naikinti nėra teisinio pagrindo, nes valstybinės reikšmės miškas minėtame žemės sklype sudaro tik 0,01 ha, teismo posėdžio metu savo poziciją pakeitė, prašydamas naikinti visą šią pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo nurodomais motyvais.

4. Atsakovas K. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovas nesutinka, kad žemės sklypuose, kuriuos jis įsigijo buvusi augalija laikytina mišku. Žemės sklypas, kurį jis įsigijo, yra pamiškėje, jame buvo pieva, keletas pavienių medžių ir krūmų, kurie augo kiek atokiau nuo miško, atskirai nuo mišką sudarančio miškų masyvo. Sklype augo trys pušys, keli kiti smulkūs medeliai. Šiuo metu šių medžių nėra, nes gavęs leidimus juos iškirto. Teigia, kad ieškinyje minimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarime Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ nėra patvirtinti miškų plotai Ukmergės rajone. Atsakovo sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, tačiau neaišku, kodėl nesutampa miškų ir nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie valstybinės reikšmės miško ribas. Jei valstybinės reikšmės miško žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vėliau, nei buvo nustatyti miškų kadastro duomenys, mano, jog turėjo būti patikslinti netikslūs miškų valstybės kadastro duomenys. Teigia, kad ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti negaliojančia visą 2014 m. liepos 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, į kurią, ieškovo teigimu, patenka tik 0,01 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotas. Atsakovas teigia, kad yra sąžiningas įgijėjas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, žemės sklypus įsigijo iš valstybės. Žemės sklypai suformuoti ir parduoti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų procedūrų, t. y. buvo priimti atitinkami Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, atlikti kadastriniai matavimai, žemės sklypas įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centras, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta įstatyme nustatytos notarinės formos. Restitucija negali būti taikoma, nes atsakovas yra sąžiningas įgijėjas. Jeigu kuri nors valstybinė institucija ir suklydo, būtent jo, kaip sąžiningo įgijėjo, teisės turi būti ginamos. Teigia, kad, taikant restituciją būtų pažeistos jo teisės, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, įtvirtinantis nuosavybės neliečiamumą, CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat teisėti lūkesčiai.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime su ieškiniu ir jame išdėstytais motyvais sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnams atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje (patikrinimo aktas Nr. MKS-16-06) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Žemės naudmena – kirtavietė (miško žemės verčiama ne miško žeme).

6. Trečiasis asmuo UAB „ATERRA“ atsiliepime nurodė, kad valstybinės žemės patikėtinis, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius, nenustatė aplinkybių trukdančių rengti žemės sklypo padidinimo iki 6 arų laisvoje valstybinėje žemėje ir pateikė teritorijų planavimo dokumento rengimo reikalavimus. UAB „ATERRA“ pasirašė sutartį su K. D., kuria įsipareigojo parengti planą per tam tikrą terminą. Parengtas planas suderintas su reikalavimus išdavusiomis institucijomis: Ukmergės rajono savivaldybe ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriumi. Institucijos planą suderino be pastabų, taip patvirtindamos, kad planas parengtas teisingai. Pažymėjo, kad 2011 – 2012 metais Valstybinės reikšmės plotams Ukmergės mieste buvo atlikinėjami kadastriniai matavimai. 2012 metais VĮ Registrų centre įregistruotas valstybinio miško sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)iki kurio buvo formuojama priperkama teritorija, nepažeidžiant įregistruotų valstybinio miško sklypo ribų. Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypo planą derino Valstybinės reikšmės miškų patikėtinis VĮ „Ukmergės miškų urėdija“. Atliekant kadastrinius matavimus vietoje buvo ženklinamos žemės sklypo ribos ir pildomas ribų parodymo-paženklinimo aktas. Vietoje dalyvavęs UAB „Geokada“ matininkas ir Valstybinės reikšmės patikėtinis nustatė Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Kadastriniais matavimais nustatyta ir įregistruota Valstybinio miško riba galėjo suklaidinti ir institucijas rengiančius reikalavimus. Dėl to tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

7. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad bankas nebuvo ginčijamo administracinio akto dalyvis, dėl to yra sąžiningas daiktinių teisių (įkeitimo teisės) turėtojas. Atsiliepime, remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir 46 straipsniais, CK 1.93, 4.96, 4.192, 6.153 straipsniais, 4.193 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teigiant, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu negali paveikti sąžiningo įgijėjo interesų. Teigia, kad atsakomybė už neteisėtus valstybės institucijų veiksmus turėtų kilti valstybei.

8. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarė R. S. atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad 2014 m. liepos 3 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria K. D. buvo parduotas kitos paskirties žemės sklypas, plotas 0,0353 ha, kurio gretimybės pagal žemės sklypo planą K. D. priklausantis žemės sklypas (1-2 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), P. B. priklausantis žemės sklypas (4-1 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei valstybei priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas (2-3 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad sutarties pasirašymo dieną valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo ribos buvo nustatytos UAB „Geokada“ atlikus kadastrinius matavimus – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje kadastro duomenų nustatymo data nurodyta 2012 m. vasario 28 d. Notarės teigimu, ieškovas neginčija registrų centro įrašo, pagal kuriuos ginčo 0,0353 ha žemės sklypas yra įregistruotas kaip kitos paskirties žemės sklypas, tuo tarpu duomenys įrašyti į viešą registrą yra teisingi ir išsamūs, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. D. naudai; Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

10. Remiantis išimtinai byloje esančiais dokumentais, teismas darė išvadą, kad į atsakovui K. D. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,04 ha miško, o į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,01 ha miško, o sandoriai, kuriais ši sklypų dalis parduota atsakovui K. D. yra neteisėti. Tačiau teismas sprendė, jog turi būti įvertintos šios konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybės, prokuroro siekiamas apginti viešasis interesas ir privatus interesas, teisinių santykių stabilumas bei nuspręsta, kuriam iš jų suteikti prioritetą, stengiantis padaryti jiems kuo mažiau žalos. Pažymėjo, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės.

11. Teismas, remdamasis teismų praktika bei atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną, Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo principą ir konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvą, sprendė, jog net ir tais atvejais, kai dėl valstybės pareigūnų priimtų sprendimų privačion nuosavybėn buvo perduoti žemės plotai, kurie yra išimtinė valstybės nuosavybė, sprendžiant dėl šių aktų panaikinimo, be kita ko, turi būti paisoma asmens teisėtų lūkesčių bei asmens nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų, įtvirtintų Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-2875/2012, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2875/2012).

12. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė atsakovo K. D. nesąžiningo veikimo ar neveikimo, siekiant iš valstybės įgyti laisvus valstybinės žemės sklypus, į kuriuos patenka dalis valstybinės reikšmės miško pagal 2008 metų atliktus miškų inventorizacijos duomenis. Minėti laisvi valstybinės žemės sklypai buvo formuojami Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypų planas, prilyginimas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, pagrindu. Formuojant laisvos valstybinės žemės sklypus besiribojančius su pagrindiniais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Ukmergėje, buvo vadovaujamasi gretimo valstybinės reikšmės miško sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre esančiais 2011 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenimis. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad valstybinio miško kadastriniai matavimai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu buvo pradėti 2010 metais, tačiau užtruko iki 2011 metų dėl jų derinimo su visomis atsakingomis valstybinėmis institucijomis. Valstybinės reikšmės miškų schema, remiantis 2008 metų inventorizacijos duomenimis, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 76. Tuo tarpu valstybinės reikšmės miško sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo suderintos 2010 metais. Šios ribos patvirtintos Miškų tarnybos atstovo, pasirašant ant šio žemės sklypo plano 2012 metais, kuomet jau buvo patvirtinta minėta valstybinės reikšmės miškų schema. UAB „ATERRA“ parengti laisvos valstybinės žemės sklypų kadastriniai matavimai planai buvo suderinti su visomis atsakingomis valstybinėmis institucijomis, t. y. Ukmergės rajono savivaldybe ir Nacionaline žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kurie nustatė reikalavimus formuojamiems laisvos valstybinės žemės sklypams. Pažymėjo, kad formuojamiems laisvos valstybinės žemės sklypams valstybės institucijos nebuvo nustačiusios jokių specialių sąlygų. UAB „ATERRA“ žemės sklypų planai, kuriuose buvo pažymėti krūmai ir pavieniai medžiai patvirtinti. Prokurorė akcentuoja tai, kad planuose yra atvaizduoti medžiai, tačiau tai nepatvirtina nei UAB „ATERRA“ matininko, nei atsakovo K. D. nesąžiningumo, nes, kaip jau minėta, nekilnojamojo turto registro duomenimis šiuose sklypo plotuose, valstybinės reikšmės miškas nebuvo užfiksuotos, Miškų tarnyba jokių specialiųjų formuojamų sklypų sąlygų nepateikė, matininko atliktą darbą revizavo Nacionalinė žemės tarnyba.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismui taip pat nepateikti įrodymai, pagrindžiantys atliekamų kirtimų neteisėtumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad išduodant leidimus kirsti medžius ir juos atsakovui K. D. atliekant, duomenys apie į jam nuosavybės teise priklausančius sklypus patenkantį valstybinės reikšmės miško dalį, remiantis 2008 metų miškų inventorizacijos duomenimis, nebuvo žinomi nei pačiam atsakovui, nei valstybines funkcijas vykdančioms institucijoms, kurios išdavė leidimus kirsti atitinkamus medžius. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad daugiausia medžių iškirsta buvo atsakovo K. D. pagrindiniame žemės sklype, kuriame buvo statomas namas. Tuo tarpu iš valstybės įsigytuose sklypuose buvo nukirsti keli brandūs medžiai. Tai, kad atsakovo pagrindinis žemės sklypas, kuriame buvo statomas namas, buvo tankiai apaugęs krūmais ir medžiais patvirtina byloje esanti 2012 metų ortofoto nuotrauka iš miškų valstybės kadastro. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis apie Miškų valstybės kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų neatitikimus ne tik šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje, neturi pagrindo išvadai, kad UAB „Geokada“ valstybinės reikšmės miško sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško kadastriniai matavimai atlikti, pažeidžiant teisės aktų reikalvimus. Juolab, kad ant šio žemės sklypo plano, kurio mastelis 1:1000, pasirašė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vedėjas V. Š.. Valstybinės reikšmės miško kadastriniai matavimai yra suderinti su visomis valstybinėmis institucijomis. Šiuos matavimus atlikęs UAB „Geokada“ matininkas V. B. jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su šio žemės sklypo atliekamais kadastriniai matavimais neatsiminė, teismui pateikdamas paaiškinimus tik apie bendrai vykdytą atliekamų valstybinių miškų kadastrinių matavimų eigą. A. K. D. iš valstybės laisvos valstybinės žemės sklypus, į kuriuos pagal 2008 metų inventorizacijos duomenis patenka 0,04 ha ir 0,01 ha valstybinės reikšmės miško, įgijo iš valstybės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu. Taigi atsakovas tvarkė tuo metu, jo manymu ir supratimu, savo privačiame žemės sklype esančią pamiškę ir greta jo žemės sklypo esantį valstybinės reikšmės mišką. Šioje byloje nenustatyti jokie pažeidimai dėl medžių kirtimo. Atsakovas sklypus tvarkė savo darbu ir finansiniais ištekliais porą metų, t. y. iškirto krūmus, tarp jų kelis medžius, valstybiniame žemės sklype pašalino medžių sausuolius, apgenėjo medžių lajas, turėdamas tam leidimus.

14. Teismo nuomone, ginčas kilęs dėl nedidelės, t. y. 5 arų miško žemės dalies. Teismas pažymėjo ir tai, kad valstybinės reikšmės miško schema patvirtinta pagal 2008 metų miško inventorizacijos duomenis, sekanti miškų inventorizacija numatyta 2018 metais. Be to, kaip minėta, miškų schemos duomenys gali būti tikslinami, o Miškų valstybės ir Nekilnojamojo turto kadastrų nesutapimas nėra tik šios nagrinėjamos bylos problema, tai yra paplitęs reiškinys, dėl kurio valstybinės institucijos nėra priėmusios bendro sprendimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas teikti prioritetą privataus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, teisėtiems lūkesčiams į teisėtais būdais įsigytos nuosavybės apsaugą ir atsisakyti ginti viešąjį interesą dėl valstybės sudarytų pirkimo- pardavimo sandorių. Dėl valdžios institucijų klaidų ir neveikimo privatiems asmenims negali būti uždedama neproporcinga našta.

15. Netenkinus ieškinio dalies dėl 2014 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įgytos žemės sklypo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (sujungimo) būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalyje dėl 0,04 ha ploto valstybinės reikšmės miško.

16. Dėl 2014 m. liepos 3 d. sutarties pripažinimo negaliojančia kitais pagrindais teismas sprendė, jog imperatyvios įstatymo nuostatos nenustato ribojimo, kiek privatus asmuo valstybei nuosavybės teise priklausančių sklypų gali įsigyti iš valstybės. Taip pat teismas nenustatė jokių kitų imperatyvių įstatymo ribojimų atsakovui įsigyti ginčo sklypą. Ginčijamo sandorio prieštaravimas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatoms paneigtas, nes byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su atsakovo K. D. žemės sklypu. Toks ribojimas neišnyksta net ir valstybei grąžinus į jo sklypą patekusį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės mišką. Ieškovo ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovės nurodomas argumentas, kad šis įsigijimas prieštarauja Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu patvirtintam žemės sklypų, įsiterpusių laisvos valstybinės žemės ploto iki 0,06 ha suformavimo, padalinimo ir prijungimo prie besiribojančių pagrindinių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), planui, prilyginimam detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, šių argumentų nepaneigia.

17. Teismo vertinimu, neracionalu šį ginčo sandorį naikinti dėl prieštaravimo administracinio akto sprendiniams, tikslu pasitikslinti detaliojo plano sprendinius ir vėl atsakovui įsigyti jį iš valstybės. Juolab, kad vienintelis kitas privatus asmuo, t. y. P. B. neketina minėto žemės sklypo įsigyti. Tuo tarpu atsakovas jau patyrė išlaidų įsigydamas sklypą, jį tvarkydamas, jo nesąžiningumas byloje neįrodytas, o dėl valstybės pareigūnų klaidų sukelti jam naujas laiko, pinigines, psichologines sąnaudas, būtų neteisinga, tai pakenktų teisinių santykių tęstinumui, sumenkintų asmens pasitikėjimą valstybe, teisingumu. Juolab, kad šiuo konkrečiu atveju sandoryje su valstybe būtent jis yra silpnoji pusė.

18. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas teikti prioritetą privataus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, teisėtiems lūkesčiams į teisėtais būdais įsigytos nuosavybės apsaugą ir atsisakyti ginti viešąjį interesą dėl valstybės sudarytų pirkimo - pardavimo sandorių. Dėl valdžios institucijų klaidų ir neveikimo privatiems asmenims negali būti uždedama neproporcinga našta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinė miškų tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-33-1040/2017, ir priimti naują sprendimą. Trečiasis asmuo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Teismas netinkamai vertino byloje easnčius įrodymus, kad valstybinės reikšmės miško plotas perleistas privačion nuosavybėn, civiliniai sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p., CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

19.2. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane M 1:500, nurodyta, kad dalį žemės sklypo sudaro miškas ir krūmai, tačiau šio žemės sklypo kadastro duomenų, kurie parengti 2013 m. gegužės 31 d., žemės naudmenų eksplikacijoje nurodyta, kad visą žemės sklypo plotą (0,0353 ha) sudaro kita žemė: želdiniai (0,0310 ha) ir nenaudojama žemė (0,0043 ha). Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Aterra“ matininkas E. K.. Tačiau, šių nurodytų faktinių aplinkybių teismas nevertino ir nepasisakė.

19.3. Teismas neturėjo pagrindo netikėti Valstybinės miškų tarnybos pateiktais miškų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais.

19.4. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis tik išimtiniais, šiame įstatyme numatytais atvejais. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, nustato miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką. Šio aprašo 2 punkte analogiškai numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Kol miško žemė teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeista kitomis naudmenomis, jai taikytinas miško teisinis režimas, todėl nagrinėjamu atveju visa ginčo teritorija, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, laikytina valstybinės reikšmės mišku, išimtine nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai.

19.5. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise, o į valstybinės reikšmės miško plotą patenka ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,04 ha ploto dalis, darytina išvada, kad 2014 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. RS-846, dalyje dėl 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ploto sudaryta pažeidžiant imperatyvias Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas, yra neteisėta ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl pripažintina negaliojančia. Dėl to, neteisėto sandorio pagrindu priimtas administracinis aktas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo sujungti žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas dalyje dėl 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ploto.

19.6. Pripažinus 2014 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. RS-846, negaliojančia dalyje, taikytina restitucija, grąžinant valstybės nuosavybėn šios sutarties pagrindu perleistą ginčo turto - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,04 ha dalį, priskirtą valstybinės reikšmės miškui, o atsakovui K. D. grąžinant už šią žemės sklypo dalį sumokėtus 2039,85Eur. Pripažinus negaliojančia 2014 m. liepos 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. RS-4449, taikytina restitucija, grąžinant valstybės nuosavybėn šios sutarties pagrindu perleistą ginčo turtą - 0,0353 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui K. D. grąžinant už šį žemės sklypą sumokėtus 2 143,19 Eur.

Šalies argumentai

20. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-33-1040/2017, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas aktualių ginčui spręsti teisės aktų nuostatų tinkamai nepritaikė, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, bei naikintinas. Nurodė, kad byloje esančiais dokumentais įrodyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ginčo žemės sklypuose buvo ir yra miško žemė. Nors pirmos instancijos teismas akcentuoja teisėtų lūkesčių principą, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad K. D. buvo perleisti, sutinkamai su CK 4.7 straipsniu, išimti iš apyvartos daiktai. Taigi, atsakovas K. D. negali turėti teisėtų lūkesčių į turtą, išimtą iš apyvartos. Šiuo atveju esant pažeistiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams, pirmos instancijos teismo taikoma praktika, teikiant prioritetą privataus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, negali būti laikoma teisėta ar pateisinama. Taip pat pažymėjo, jog imperatyvios Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos buvo pažeistos, todėl 2014 m. liepos 3 d. sutartis taip pat pripažintina negaliojančia.

Atsiliepimas

21. Atsakovas K. D. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliaciniuose skunduose pagrinde kartojami ieškovo bei trečiojo asmens argumentai, kuriuos jie yra nurodę ir savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose. Teigdami, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, nes šiais sandoriais atsakovo nuosavybėn buvo perleistas turtas, valstybinės reikšmės miškas, kuris gali priklausyti išimtinai tik valstybei. Priešingai, nei nurodo apeliantai, teismas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pagrįstai prioritetą suteikė atsakovo, kaip privataus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, o taip pat ir teisėtiems lūkesčiams. Ukmergės rajono apylinkės teismas savo išvadas grindė ne tik faktiniais bylos duomenimis, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taip pat pažymėtina, kad pagrindinė sąlyga šiems teisėtiems lūkesčiams susiformuoti buvo valdžios institucijų sprendimai ir veiksmai iki ginčijamų sandorių sudarymo bei šių sandorių sudarymo faktas, nesant jokių neteisėtų atsakovo veiksmų.

22. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundus prašo skundą atmesti, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

23. Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, taikymo ir aiškinimo, įrodymų vertinimo.

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į 0,05 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas 2014 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas K. D. už 2549,81 Eur. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. sprendimu buvo pertvarkyti žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą ir patvirtinti šio žemės sklypo nustatyti kadastro duomenys pagal UAB „ATERRA“ matininko E. K. 2013 m. birželio 11 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šio administracinio akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,1356 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į 0,0353 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas 2014 m. liepos 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas K. D. už 2 143,19 Eur.

27. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, nes šiais sandoriais atsakovo nuosavybėn buvo perleistas turtas, valstybinės reikšmės miškas, kuris gali priklausyti išimtinai tik valstybei.

28. Pasisakant dėl ginčijamų sandorių bei administracinių aktų teisėtumo, visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažįstama, kad miesto miškai yra valstybinės reikšmės ir nuosavybės teise jie negali priklausyti niekam, išskyrus valstybę. Šios nuostatos teisės aktuose, taip pat ir Konstitucijoje, buvo įtvirtintos ir ginčijamų aktų priėmimo metu.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, inter alia valstybinės reikšmės miškai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia. Įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, ar ne, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą). Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr. 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo14 d. nutarimus).

30. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,04 ha valstybinės reikšmės miško, o pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,01 ha miško, kurie yra valstybinės reikšmės ir išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Taigi, iš naujai suformuotų bendro ploto žemės sklypų, įsigytų 2014 m. sausio 31 d. ir 2014 m. liepos 3 d. pirkimo - pardavimo sutartimis, matyti, kad 0,05 ha dalis šių naujai suformuotų žemės sklypų sudaro valstybinės reikšmės miškas. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės miško sklypo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre savaime nepaneigia faktinės aplinkybės, kad atsakovui nuosavybėn perleistame sklype yra valstybinės reikšmės miško.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus, remdamasis išimtinai Nekilnojamojo turto registre esančia informacija, suteikdamas prioritetą privataus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nepagrįstai nesivadovavo Valstybinės miškų tarnybos pateiktais miškų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog valstybinio Miškų kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys nesutampa, nelaikytina teisiškai reikšminga šios nagrinėjamos bylos kontekste, nes, pirma, šiuo teiginiu negalima remtis, kaip aplinkybe, patvirtinančia, jog tiek formuojant laisvos valstybinės žemės sklypus tiek sandorių sudarymo metu apskritai nebuvo žinoma apie tai, kad valstybinės reikšmės miškai užima dalį nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, antra, tai yra bendro pobūdžio teiginys, neapimantis visų „Valstybės žiniose“ paskelbtų valstybinės reikšmės plotų schemų, ir, juolab, nepatvirtina schemų neteisingumo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos reiškia, jog valstybinės reikšmės miško statusą nulemia pats jo augimo miesto teritorijoje faktas, todėl duomenų neįtraukimas į Nekilnojamojo turto registrą negali turėti įtakos miško teisiniam režimui (2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-492/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad aiškindamas Miškų valstybės kadastro sąveiką su kitais valstybės registrais ir kadastrais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti ir tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al46-3041/2012; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-276/2013). Byloje nėra duomenų, kad atsakovams administracinių aktų rengimo ar priėmimo metu, civilinių sandorių rengimo metu, žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusiam matininkui kilo kliūčių gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Valstybinėje miškų tarnyboje patikslinti ginčo teritorijoje esančios žemės statusą. Pažymėtina, kad priimant norminius ir individualius teisės aktus bei atliekant kitus teisinę reikšmę turinčius veiksmus, visada turi būti paisoma Konstitucijos nuostatų, sukuriančių išimtinės nuosavybės teisės režimą atskiriems objektams. Tai taip pat nuosekliai turi būti taikoma ir veiksmams teritorijų planavimo procese. Taigi, priimant ginčo administracinius aktus, privalu buvo atsižvelgti į tai, ar formuojamame žemės sklype nėra valstybinės reikšmės miškų, tačiau šiuo atveju, akivaizdu, kad į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta.

33. Nors pirmos instancijos teismas akcentavo teisėtų lūkesčių principą, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad atsakovui K. D. buvo perleisti, sutinkamai su CK 4.7 straipsniu, išimti iš apyvartos daiktai. Taigi, atsakovas K. D. negali turėti teisėtų lūkesčių į turtą, išimtą iš apyvartos. Teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas prioritetą teikti privataus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, teisėtiems lūkesčiams į teisėtais būdais įgytos nuosavybės apsaugą ir atsisakyti ginti viešąjį interesą dėl valstybės sudarytų pirkimo - pardavimo sandorių, yra nepagrįsta. Kaip minėta, yra imperatyviai draudžiama perleisti privačion nuosavybėn žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miško plotai. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypuose yra 0,05 ha Ukmergės miesto miško, tai yra, valstybinės reikšmės miško, ir jis sandorių sudarymo metu buvo tokio paties ploto, todėl valstybinės reikšmės miško civilinė apyvarta sandorių sudarymo metu buvo ir šiuo metu yra apribota. Todėl K. D. negalėjo turėti teisėtų lūkesčių sandoriais, pažeidžiančiais imperatyvias teisės normas, įgyti nuosavybės teises į išimtinę valstybės nuosavybę. Taigi, šiuo atveju esant pažeistiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams, pirmos instancijos teismo taikoma praktika, teikiant prioritetą privataus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, negali būti laikoma teisėta ar pateisinama.

34. Kadangi, byloje esančiais duomenimis įrodyta, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ginčo žemės sklypuose buvo ir yra valstybinės reikšmės miško žemė, darytina išvada, kad ginčijamais sandoriais buvo įtvirtintas išimtine valstybės nuosavybe priklausančio turto – valstybinės reikšmės miško perleidimas privačion nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise, o į valstybinės reikšmės miško plotą patenka ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,04 ha ploto dalis, darytina išvada, kad 2014 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. RS-846, dalyje dėl 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ploto sudaryta pažeidžiant imperatyvias Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas, yra neteisėta ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl pripažintina negaliojančia. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo - iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Tai yra, pripažinus 2014 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. RS-846, negaliojančia dalyje, taikytina restitucija, grąžinant valstybės nuosavybėn šios sutarties pagrindu perleistą ginčo turto - žemės sklypo, šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,04 ha dalį, priskirtą valstybinės reikšmės miškui, o K. D. grąžinant už šią žemės sklypo dalį sumokėtus 2039,85 Eur.

35. Pripažinus 2014 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl įgytos žemės sklypo negaliojančia, yra pagrindas naikinti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (sujungimo) būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalyje dėl 0,04 ha ploto valstybinės reikšmės miško. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, sprendžia, jog po ginčo sandorio sudarymo priimtas administracinis aktas, veiksmas, atliktas neteisėto sandorio pagrindu ir susijęs su juo yra niekinis (CK 1.80 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti nurodytą administracinį aktą dalyje dėl 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ploto, negaliojančiu.

36. Byloje taip pat nustatyta, kad aukščiau minėto administracinio akto pagrindu, 2014 m. liepos 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. RS-4449, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos ir K. D., pastarajam už 7 400 Lt (2 143,19 Eur) buvo parduotas 0,0353 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamo sprendimo argumentas, kad minėta 2014 m. liepos 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis neprieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatoms taip pat yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad valstybei nuosavybės teise priklausęs ginčo 0,0353 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ginčijamo sandorio 2014 m. liepos 3 d. metu ribojosi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise nuo 2009 m. liepos 22 d. priklauso P. B. ir žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo sujungti du žemės sklypus, priklauso K. D.. Kaip matyti, po pertvarkyto ir naujai suformuoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypui ribojantis tiek su P. B., tiek su K. D. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, atsakovas įgyvendindamas jam suteiktą įstatymo teisę, sudarė ginčijamą 2014 m. liepos 3 d. sandorį dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto pirkimo. Tačiau, vadovaujantis Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu patvirtintam žemės sklypų, įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto iki 0,06 ha suformavimo, padalinimo ir prijungimo prie besiribojančių pagrindinių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), planui, prilyginamam detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, darytina išvada, kad atsakovo K. D. įsigytas įsiterpęs laisvas valstybinis žemės sklypas, kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), negali funkcionuoti kaip savarankiškas žemės vienetas, jis pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 8 d. įsakymo sprendinius turėjo būti prijungtas prie P. B., kuriai šis žemės sklypas ir buvo suformuotas, priklausančio žemės sklypo. Todėl iš esmės keičiantis faktiniai situacijai bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 teritorija, į kurią patenka ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo valstybinės žemės sklypas buvo parduotas be aukciono ir ne pagrindinio žemės sklypo, kuriam buvo suformuotas, savininkei, darytina išvada, kad 2014 m. liepos 3 d. ginčijamu sandoriu atsakovas įsigyti 0,0353 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, esant imperatyviems įstatymo ribojimams, be aukciono, tokios teisės neturėjo. Taigi, akivaizdu, jog imperatyvios Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatos buvo pažeistos, todėl 2014 m. liepos 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis yra neteisėta, pažeidžia viešąjį interesą, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1.80 straipsnis). Pripažinus negaliojančia 2014 m. liepos 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. RS-4449, taikytina restitucija, grąžinant valstybės nuosavybėn šios sutarties pagrindu perleistą ginčo turtą - 0,0353 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui K. D. grąžinant už šį žemės sklypą sumokėtus 7 400 Lt (2 143,19 Eur).

37. Ta aplinkybė, kad valstybinė institucija pardavinėjo žemę, kurios neturėjo teisės parduoti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo pirkėjo laikyti sąžiningu įgijėju vien dėl to, kad jis žemę pirko iš valstybinės institucijos. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai asmeniui žala buvo padaryta neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, pagal Konstituciją toks asmuo turi teisę teisme reikalauti teisingo šios žalos atlyginimo.

38. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyviąsias teisės normas, reglamentuojančias draudimą perleisti kitų asmenų nuosavybėn išimtine valstybės nuosavybe esantį turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 4 p.unktas, 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p., CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2014 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir K. D. dėl 0,05 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,04 ha valstybinės reikšmės miško;

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (sujungimo) būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalyje dėl 0,04 ha ploto valstybinės reikšmės miško;

Taikyti restituciją natūra – 0,04 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės mišką, grąžinti valstybės nuosavybėn, o Lietuvos Respubliką įpareigoti grąžinti K. D. už šią žemės sklypo dalį, sumokėtus 2039,85 Eur;

Pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 3 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir K. D., kuria parduotas 0,0353 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

Taikyti restituciją natūra – 0,0353 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn, o Lietuvos Respubliką įpareigoti grąžinti K. D. už šį žemės sklypą sumokėtus 2143,19 Eur.

TeisėjaiLaima GerasičkinienėAlvydas BarkauskasAsta Pikelienė