- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- BIK-105/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00267-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Jokimaitė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- J. M.
- Advokatai
- Deividas Gagys
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios J. M. ir jos gynėjo advokato Deivido Gagio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji J. M. ir jos gynėjas advokatas D. Gagys prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą J. M. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nurodyti pažeidimai suvaržė J. M. teises į gynybą, teisingą ir nešališką teismą, tinkamą bylos išnagrinėjimą ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų esminių bylos aplinkybių ir nesiėmė visų įmanomų priemonių joms nustatyti, tinkamai nepaskirstęs įrodinėjimo pareigos, pažeisdamas rungimosi principą, nemotyvuotai netenkino gynybos prašymų (išreikalauti kitas paslaugų teikimo sutartis, didžiosios knygos operacijų sąrašą, kitus svarbius duomenis) ir nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei abejonių ir jų nevertino nuteistosios naudai, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo principą. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius apeliacinio skundo argumentus neatsakė ir nepaaiškino, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Šis teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, įrodymus vertino selektyviai, atskirai vieną nuo kito, nepagrįstai vieniems įrodymams teikdamas prioritetą prieš kitus. Teismų išvados dėl J. M. kaltės, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, grįstos spėjimais ir prielaidomis, apkaltinamasis nuosprendis ir nutartis neatitinka jų surašymui keliamų reikalavimų. Tai sudaro pagrindą abejoti bylą nagrinėjusių teismų nešališkumu.
Teigiama, kad J. M. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – pavojingos veikos ir tyčios pagaminti netikrą dokumentą. Teismai nesivadovavo aktualia teismų praktika dėl netikro dokumento sąvokos ir melagingos informacijos teisinio vertinimo. Be to, visiškai nevertinta 2025 m. gegužės 5 d. specialisto išvada, kurioje nenustatyta, kad J. M. būtų klastojusi parašus kaltinime nurodytuose dokumentuose. Nesutinkama su teismų išvada, kad nusikalstamų veikų padarymo metu S. A. nebuvo faktinė VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ (toliau – ir Fondas) vadovė. Nepagrįstai pirmenybė teikta S. A. ir jai pavaldžių darbuotojų I. S. ir V. B. parodymams, kuriuos paneigia S. A. pasirašyta ir Fondo antspaudu patvirtinta 2017 m. sausio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta. 2017 metais S. A. vaidmuo Fondo veikloje buvo aktyvus. Kadangi neginčijamai nustatyta, kad S. A. Fondo vadovės pareigas de facto ėjo nuo 2017 metų pradžios, ji buvo visiškai atsakinga už šios įstaigos veiklos organizavimą, antspaudo saugojimą ir sandorių sudarymą. Tuo tarpu J. M. darbo sutartyje apibrėžtos darbo funkcijos nebuvo susijusios su materialinių vertybių priėmimu, išdavimu ir saugojimu, jai taip pat niekada nebuvo perduotas saugoti įstaigos antspaudas, todėl preziumuotina, kad ir visuose kaltinime nurodytuose dokumentuose antspaudą uždėjo S. A. Taigi J. M. negamino žinomai netikro dokumento, ji atspausdino ir pasirašė paslaugų teikimo sutartį bei tris perdavimo–priėmimo aktus faktinės vadovės nurodymu, vykdydama savo darbo funkcijas. J. M. pasirašytoje paslaugų teikimo sutartyje bei perdavimo–priėmimo aktuose nebuvo įrašyta melaginga informacija BK 300 straipsnio prasme, dėl to nėra šios nusikalstamos veikos dalyko. Teismai nepagrįstai šio baudžiamojo įstatymo taikymą aiškino atskirai nuo VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ ir J. M. darbo santykių. J. M., siekdama gauti jai priklausantį darbo užmokestį, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, buvo priversta veikti pagal darbdavio nurodymus, kuriuos įvykdžius jai buvo mokamas teisėtas darbo užmokestis užmaskuota paslaugų apmokėjimo forma pagal kaltinime nurodytą paslaugų teikimo sutartį, o vėliau pagal individualios veiklos pažymą. Tyčios požymis nuteistosios veiksmuose konstatuotas formaliai, be jokios analizės. Teismai nepaneigė nepriklausomo auditoriaus, atlikusio VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“ nenuginčytą finansinių ataskaitų auditą už 2017 metus, paaiškinimų. Taip pat nurodoma, kad kaltinimas dėl 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties suklastojimo yra grindžiamas faktu, kad ši sutartis nebuvo pasirašyta de jure VšI „Atviros Lietuvos fondas“ vadovės pareigas ėjusios Z. K. Tačiau pagal teismų praktiką, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Fondo vadovės parašo nebuvimas ir ginčas dėl to yra išimtinai sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
J. M. veiksmuose nėra ir BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – iš anksto susiformavusios tyčios apgaule užvaldyti svetimą turtą, esminės apgaulės ir veikos pavojingumo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad J. M. pati sau pervedė kaltinime nurodytas pinigų sumas. Nuteisimas pagal šį baudžiamąjį įstatymą neargumentuotas, neįvardyta, kokie veiksmai patvirtina sukčiavimo sudėtį. Paslaugų sutarties pagrindu atsiradę santykiai nebuvo klastotė, o buvo realūs tęstiniai sutartiniai santykiai darbdavio naudai, užsakyti darbdavio iniciatyva. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad Fondui buvo pasunkinta atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Fondas netrukdomai kreipėsi su ieškiniu civilinio proceso tvarka ir subjektyviai nusprendė dalies savo reikalavimų J. M. atžvilgiu neįtraukti į civilinį ieškinį, bet palikti paties inicijuoto ikiteisminio tyrimo objektu.
Skunde taip pat teigiama, kad pateiktas kaltinimas buvo ydingas, neaiškus ir nesuprantamas, pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytos kaltinimo pakeitimo tvarkos, patikslino eilę kaltinamajame akte nurodytų esminių aplinkybių bei pakeitė kaltinimo turinį ir esmę, taip pažeisdamas J. M. teisę būti informuotai apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Nuteistoji J. M. ir jos gynėjas D. Gagys kasaciniame skunde kasacijos pagrindus – netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus nurodo formaliai, o iš esmės, nesutinkant su J. M. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, yra ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas, nustatytos bylos aplinkybės bei pateikiamas savas įrodymų ir aplinkybių vertinimas, siekiant patvirtinti J. M. nekaltumą. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės atitinka nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir nurodytas gynybos versijas paneigė ir, patikslinęs skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytą faktinę aplinkybę, kad netikri dokumentai pagaminti nenustatytu kompiuteriu, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. M. dėl ginčijamų nusikalstamų veikų padarymo, teisės taikymo klaidų nepadarė. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nustatytų bylos aplinkybių nereiškia, kad šis teismas pažeidė apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančias BPK nuostatas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados (taip pat ir dėl BPK 255, 256 straipsnių taikymo keičiant kaltinimą). Dėl kasaciniame skunde nurodomo būtinumo išreikalauti papildomus duomenis, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK normų ir teisės principų pažeidimus tiriant ir vertinant įrodymus, taip pat apie abiejų instancijų teismų šališkumą, nuteistosios procesinių teisių į gynybą, teisingą teismą ir tinkamą bylos išnagrinėjimą pažeidimus grindžiami tik subjektyviomis interpretacijomis ir savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistosios J. M. ir jos gynėjo advokato Deivido Gagio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.