Kauno apygardos teismo nutartis

Nr. 1S-1656-397/2011; Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2

N U T A R T I S

2011 m. gruodžio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo M. J. gynėjo advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria M. J. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 (keturis) kartus, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. tuo, kad jis su V. P. 2009 m. gruodžio mėn., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai įsibrovė į E. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą 2 373 Lt vertės turtą bei S. S., A. S. D. S. bei E. S. dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Be to, M. J. kaltinamas padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku įsigijo pramoninės gamybos „F-l“ markės kovinę gynybinę skeveldrinę rankinę granatą, kurią laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) iki 2010 02 24.

Be to, M. J. kaltinamas padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), kurio masė 0,044 g. ir psichotropinės medžiagos-amfetamino, kurio masė 0,004 g., šias medžiagas laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2010 -02- 24.

Be to, M. J. kaltinamas padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tuo, kad jis, S. R. ir V. M., 2009 metais, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje įsibrovė į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini)bei pagrobė svetimą turtą 235 Lt vertės.

Be to, M. J. kaltinamas padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tuo, kad jis, S. R. ir V. M. laikotarpyje nuo 2009-12-30 iki 2010-01-03, veikdami bendrininkų grupėje įsibrovė į Č. G. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą turtą 2 000 Lt vertės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka M. J. laikinai sulaikytas 2010-02-24, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-26 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, kurios terminas pratęstas 2010-03-16 nutartimi 3 mėnesiams, 2010-06-15 nutartimi – 2 mėnesiams, 2010-08-18 nutartimi – 3 mėnesiams, 2010-11-25 nutartimi – 3 mėnesiams, 2011-01-28 nutartimi – 3 mėnesiams, 2011-04-12 nutartimi – 3 mėnesiams, 2011-07-13 nutartimi – 3 mėnesiams.

Baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011-11-24. Suėmimas pratęstas tais pagrindais, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nutartyje nurodyta, jog M. J. kaltinamas kelių apysunkių, tyčinių, savanaudiškų nusikaltimų padarymu, neteisėtu sprogstamųjų bei psichotropinių medžiagų disponavimu, sankcijose numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumai neišnykę, Teismas darė išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo gynėjas advokatas Edgaras Paulius Staniukaitis skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-12 nutartį, prašo ją panaikinti. Mano, jog ji neteisėta, priimta grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 50 formuojamą praktiką. Teigia, jog teismas suėmimą pratęsė remdamasis tik formaliais pagrindais, nevertino visų faktinių aplinkybių. Gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas laikė, jog M. J. kaltę patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, tačiau jie įvykio nematė, liudytojų parodymai yra išvestiniai, bei kitų kaltinamųjų parodymai, tačiau tik vienas iš kaltinamųjų nurodo, jog nusikaltimus padarė M. J.. Be to, liudytojai buvo verčiami duoti parodymus prieš M. J.. Skunde teigiama jog teismas nenurodė, kokiais faktiniais duomenimis grindžiama aplinkybė, jog yra pagrindas manyti, kad M. J. bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Taip pat skunde teigiama, kad nepagrįsta ir teismo išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti M. J. dalyvavimo procese negalima. Gynėjas nurodo, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi šeimą, yra sulaukęs darbo pasiūlymų, šeimoje auga mažametis vaikas, todėl laikytina, jog M. J. saistomas socialiniais ir kitais ryšiais. Be to, M. J. ankstesniu nuosprendžiu skirtosios bausmės vykdymas atidėtas ir jis įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Teismas nesvarstė galimybės skirti kitas kardomąsias priemones, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad skyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Kaltinamojo M. J. gynėjo advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio skundas atmetamas.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas klausimą dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajam, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, bei vertino aplinkybes, kurios nustatytos byloje. Daroma išvada, kad pratęsdamas suėmimą M. J., apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, M. J. suėmimas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apylinkės teismas nutartyje nurodė ir įvertino baudžiamojo proceso įstatyme numatytas aplinkybes, svarbias pratęsiant suėmimo terminą, nurodė trumpus, konkrečius motyvus, pagrindžiančius išvadas dėl suėmimo pagrindų bei būtinybės taikyti šią kardomąją priemonę.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. šiuo metu kaltinamas padaręs ne vieną nusikalstamą veiką, tačiau net penkias tyčines nusikalstamas veikas, keturios iš jų priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir vienas – baudžiamasis nusižengimas. Trys iš padarytų apysunkių nusikaltimų susiję su svetimo turto grobimu įsibraunant į patalpas, vienas apysunkis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu sprogmenimis, baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimo psichotropinėmis medžiagomis. Už nusikaltimus, kurių padarymu M. J. kaltinamas, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. M. J. anksčiau teistas keturis kartus, teistumai neišnykę. Šiuo metu M. J. kaltinamas padaręs penkias tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe – keturis apysunkius nusikaltimus, kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas padaręs neišnykus teistumui, todėl yra pagrindas manyti, jog jam gresia griežta atsakomybė bei laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis nedirba, neturi realaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors kaltinamasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą ir teismo ankstesniu nuosprendžiu jam skirtas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, tačiau aukščiau išvardintos aplinkybės persveria savo neigiama reikšme šias aplinkybes, sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatyto pagrindo buvimo ir nesudaro pagrindo manyti, jog kaltinamojo dalyvavimą procese galėtų užtikrinti ir švelnesnės kardomosios priemonės. Todėl konstatuojama, jog teismui buvo pagrindas manyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės bei bausmės, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas pratęstas pagrįstai.

Taigi, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, jeigu yra dvi sąlygos: asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrįstas manymas, jog jis gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas nurodė bei įvertino tai, kad M. J. kaltinamas padaręs net keturis tyčinius apysunkius nusikaltimus, trys iš jų, susiję su neteisėtu svetimo turto grobimu įsibraunant į patalpas, šie nusikaltimai įtraukti į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikalstamų veikų sąrašą. Be to, M. J. anksčiau (tai yra prieš šios bylos nusikaltimus) teistas keturis kartus. Paskutinį kartą teismo 2009-10-28 baudžiamuoju įsakymu M. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jam skirta bausmė-bauda. Iš kaltinimo seka, kad jis kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs 2009 m. gruodžio mėn., tai rodo, kad M. J. išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, teismo skirtos bausmės poveikio taip pat kaltinamajam neturėjo ir jis kaltinamas nusikaltęs naujai, tai yra po to kai jam buvo taikytos įstatymu numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, yra duomenų, kad M. J. teistas Kauno rajono apylinkės teismo 2010-10-13 nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį už nusikaltimą, kurį įvykdė 2009 m. gruodžio mėn. Taigi, yra pagrindas teigti, kad jis nusikalsta sistemingai. Šių aplinkybių visuma davė pagrindą teismui manyti, kad būdamas laisvėje M. J. darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas pratęstas pagrįstai.

Tos aplinkybės, jog kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, šeimą, darbo pasiūlymą, nepaneigia aukščiau aptartų aplinkybių reikšmės sprendžiant dėl suėmimo pagrindų buvimo, todėl tai negali būti pagrindu konstatuoti, jog suėmimo pagrindai išnyko.

Kaltinamojo gynėjas skunde pateikia ir abejonių dėl duomenų, patvirtinančių M. J. kaltę, pakankamumo. Teismas pažymi, kad nagrinėjant skundus dėl suėmimo skyrimo (pratęsimo), asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Taip pat pažymėtina, kad ir apylinkės teismas, skirdamas (pratęsdamas) suėmimą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė įtarime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Galutinį kaltės ar nekaltumo klausimą teismas nagrinės ir išspręs priimdamas nuosprendį, kuomet byla bus išnagrinėta teisme. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo, tik patikrina suėmimo skyrimo (pratęsimo) teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika ir ar yra duomenų, kad nusikalstamą veiką padarė įtariamas asmuo. Susipažinus su bylos medžiaga, galima daryti išvadą, kad joje yra faktiniai duomenys, pagrįstai leidžiantys manyti, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos ir jas galėjo padaryti M. J.. Tai duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose, kitų kaltinamųjų parodymuose, kita rašytinė bylos medžiaga. Šių duomenų visuma šioje baudžiamojo persekiojimo stadijoje, sprendžiant dėl kardomosios priemonės pratęsimo, yra pakankama kaltinti M. J. padarius aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas.

Apylinkės teismas išvadą dėl būtinybės taikyti griežčiausią kardomąją priemonę grindė visų aplinkybių vertinimu, t. y. įvertinęs nuteistojo padarytų veikų pavojingumą, asmenybę, socialinius ryšius, gresiančią atsakomybę bei bausmę, todėl skundo argumentas dėl to, jog teismas nepagrindė išvados dėl būtinybės taikyti suėmimą, laikomas nepagrįstu ir todėl atmetamas.

Kauno miesto apylinkės teismo išvados dėl suėmimo pratęsimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais nutartyje pagrįstos faktiniais bylos duomenimis ir neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, teismo išvados pagrįstos bylos duomenų vertinimu, motyvuotos. Teismo nutartis priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytų taisyklių bei nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo M. J. gynėjo advokato Edgaro Paulius Staniukaičio skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.