Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. 2017 m. vasario 15 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu diržu du kartus sudavė dukrai K. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu M. N. parodė, kad gyvena su sugyventine J. L. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu augina jų vienuolikmetę dukrą K. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jo tėvams, kurie gyvena namo pirmame ir antrame aukšte, jie su J. L. ir K. N. gyvena trečiame namo aukšte. K. N. turi savo atskirą kambarį. Pastaruoju metu su J. L. dažnai patirdavo sunkumų auklėjant dukrą. K. N. dažnai neklauso nei jo, nei mamos, atsikalbinėja, vadina negražiais žodžiais. K. N. 2017 metų vasario mėnesį padarė vagystę parduotuvėje – pavogė kažkokią smulkmeną, nors gyvena gana pasiturinčiai, jai tikrai nieko netrūksta, ji viskuo aprūpinta. Tą dieną jiems paskambino iš policijos ir pranešė, jog nori perduoti parduotuvėje apsivogusią dukrą. Kartu su dukra atvažiavo namo apie 18.00 val. K. N. vėl pradėjo atsikalbinėti, šaukė, todėl jis kalbėjo su ja pakeltu balsu ir konflikto metu pratrūko bei paėmė diržą, kuriuo du kartus trenkė K. N. per užpakalį, po ko ji apsiverkė ir iškarto nubėgo pas senelius, pasiskundė, kad jis ją mušė diržu. Po konflikto pas jį atėjo tėvai aiškintis, kodėl jis taip padarė, tačiau konflikto metu jų nebuvo, paties konflikto jie nematė, apie konfliktą jiems papasakojo K. N.. Paprastai jis dukros auklėjimo metu fizinių bausmių nenaudoja, tik bando įtikinti kalbėdamas griežtai arba gražiuoju. Dėl įvykio labai gailisi, nenorėjo sukelti K. N. fizinio skausmo, o tiesiog norėjo dukrą paauklėti. (b. l. 34-36)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. N. parodė, kad 2017 vasario 15 d. vakare, kai po parduotuvės su tėvais atvažiavo namo, tėtis pradėjo barti, po to diržu sudavė jai kelis kartus, kiek kartų, neprisimena, jai skaudėjo, ji apsiverkė ir nubėgo pas močiutę O. N. bei papasakojo apie konfliktą. Vėliau paskambino telefonu į Vaikų teisių apsaugos skyrių ir pasakė, jog tėtis ją muša diržu. Po to pas juos namuose lankėsi specialistai iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus, bendravo su ja bei tėvais. Šiuo metu tėčiui dėl to, kad jis paauklėjo ją diržu, atleido, jie susitaikė. (b. l. 18-19)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad gyvena su sugyventiniu M. N. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu augina jų vienuolikmetę dukrą K. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Namas priklauso sugyventinio tėvams, kurie gyvena namo pirmame ir antrame aukšte, jie su M. N. ir K. N. gyvena trečiame namo aukšte. K. N. turi savo atskirą kambarį. Pastaruoju metu su sugyventiniu vis dažniau patiria sunkumų auklėjant dukrą. Dukros mokslai labai pablogėjo, ji visai nesidomi mokslu, neatlieka namų darbų. K. N. dažnai neklauso nei jos, nei tėčio, atsikalbinėja, vadina negražiais žodžiais, laiku negrįžta namo. Dukra 2017 m. vasario 15 d. padarė vagystę parduotuvėje, pavogė laikrodį, kuris kainuoja 3 Eur, nors gyvena gana pasiturinčiai, K. N. tikrai nieko netrūksta, ji viskuo aprūpinta. Vagystės dieną jai paskambino iš policijos ir pranešė, jog nori perduoti parduotuvėje apsivogusią dukrą K. N.. Važiuojant namo automobiliu, visi trise tylėjo, bet, atvykus namo apie 18.00 val., K. N. vėl pradėjo atsikalbinėti, nes dėl vagystės jie liepė jai būti savo kambaryje ir ruošti pamokas, paėmė jos mobilų telefoną, tačiau K. N. nenorėjo nieko vykdyti, atsikalbinėjo, šaukė, todėl kalbėjo su ja pakeltu balsu ir konflikto metu sugyventinis pratrūko bei paėmė diržą, kuriuo du kartus trenkė K. N. per užpakalį, tačiau po to įvykio labai išgyveno, nes tikrai nenorėjo K. N. sukelti fizinio skausmo. Iš karto po to K. N. nubėgo pas senelius ir pasiskundė, kad tėtis ją mušė diržu, tą naktį nakvojo pas senelius, neatėjo į savo kambarį. Konfliktas įvyko trečiame namo aukšte, seneliai konflikto nematė. Kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie 22.00 val. užėjo pas dukrą į kambarį pažiūrėti, ar ji miega, ir pamatė, jog K. N. su kažkuo kalbasi telefonu. Jai užėjus, dukra greitai baigė pokalbį. Paklausė, kam dukra skambino, bet ji neatsakė. Po poros savaičių jai paskambino iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir pasakė, kad nori aplankyti jų šeimą. (b. l. 11-13)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. N. parodė, kad kartu su vyru gyvena jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jų sūnus M. N. su savo žmona J. L. ir jų vienuolikmete dukra K. N.. Jie su vyru gyvena namo pirmame ir antrame aukšte, sūnus su savo šeima gyvena trečiame namo aukšte. K. N. turi savo atskirą kambarį. Pastaruoju metu M. N. ir J. L. vis dažniau patirdavo sunkumų auklėjant dukrą. Anūkė neleisdavo patikrinti namų darbų. K. N. dažnai neklauso tėvų, atsikalbinėja, kelia žodinius konfliktus, nors anūkei tikrai nieko netrūksta, tėvai ja labai rūpinasi, anūkė viskuo aprūpinta. Anūkė 2017 vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, apsivogė vienoje parduotuvėje ir tą dieną, kai tėvai ją pasiėmė iš tos parduotuvės ir atvyko namo apie 18 val., ji buvo namuose, bet konflikto negirdėjo, nežino, apie ką jie kalbėjo, tik netrukus K. N. atbėgo pas ją ir pasiguodė, kad tėvas ją nubaudė. Neatsimena, ar sakė, kaip tiksliai tėvas ją nubaudė. Tą naktį anūkė nakvojo pas juos. Sumušimų K. N. nerodė, ji pati ant kūno žymių nematė, tą dieną niekas greitosios medicinos pagalbos nekvietė, po to įvykio į medikus niekur su K. N. nesikreipė. Nei su M. N., nei su J. L. apie tą įvykį po to nekalbėjo, labai nustebo, jog K. N. paskambino ir kažkam pranešė apie tai, jog buvo nubausta. Kiek jai žinoma, M. N. fizinių bausmių prieš anūkę nenaudoja. Apie tai, jog K. N. pranešė apie tą įvykį kažkokiai institucijai, sužinojo daug vėliau, kai 2017 metų balandžio mėnesį pas juos lankėsi Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai ir bendravo su anūke, sūnumi bei J. L.. Ji su Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojais nebendravo. (b. l. 23-24)

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos pranešimo matyti, kad 2017 m. kovo 7 d. buvo gautas anoniminis pranešimas apie J. L. ir M. N. šeimoje galimai smurtą patiriančią mažametę. Pranešime nurodoma, kad šeimoje, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tėvas M. N. piktnaudžiauja alkoholiu ir būdamas neblaivus prieš J. L. ir dukrą naudoja psichologinį (šaukia, nepagarbiai vadina) ir fizinį (muša mergaitę su diržu, ant kojų matyti mėlynės) smurtą. Taip pat anonimo teigimu, smurtas šeimoje tęsiasi ne vienerius metus. (b. l. 6)

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akto Nr. A715-1828/17(2.13.2.10-AD15) matyti, kad 2017 m. balandžio 4 d. buvo aplankyta J. L. ir jos sugyventinio M. N. šeima, gyvenanti (duomenys neskelbtini). J. L. pasiteiravus, ar šeimoje naudojamos fizinės bausmės nepilnametės dukros K. N. atžvilgiu, moteris pripažino, jog tėvas yra paėmęs dukrai diržą. Pasiteiravus pačios K. N., ji nurodė, jog tėtis jos atžvilgiu kartais naudoja smurtines bausmes. Mergaitė papasakojo, jog neseniai tėtis kalbėjosi su seneliu. Jai užsukus į jų kambarį, tėtis ėmė rėkti ant jos, kad tuoj pat išeitų, vadindamas ją žiurke šviesiais plaukais, o kai ji iš kambario neišėjo, sugriebęs purtė, vėliau tąsė už plaukų. Be to, sykį, kai ji laiku negrįžo namo iš greta gyvenančios draugės, tėtis ją mušė diržu per kojas, kojos buvo nusėtos mėlynėmis. (b. l. 7)

Iš įtariamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolo matyti, kad M. N. ir jo dukra K. N. dėl įvykio susitaikė. (b. l. 40-41)

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

M. N. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu, tačiau prašė leisti baudą sumokėti per šešis mėnesius. (b. l. 71)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Pats M. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes, M. N. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios K. N., liudytojos J. L., iš dalies liudytojos O. N. parodymai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos pranešime, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akte užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Teismas konstatuoja, kad M. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis 2017 m. vasario 15 d., apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), diržu suduodamas per sėdmenis fizinį skausmą sukėlė savo mažametei dukrai K. N..

M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas M. N. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog M. N. anksčiau nebuvo teistas, yra baustas administracine tvarka, dirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, M. N. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės minimaliai ribai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad M. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. N. paskirti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. N. įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

1) baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą laikotarpį – šešis mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.