Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.8.2; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.; 2.9.

2016 m. lapkričio 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje

J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Pagirių k., Vilniaus r., vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka, neteistas,

V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Pagirių k., Vilniaus r., nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent jis:

2016 m. sausio 14 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Pagirių k., Vilniaus r. prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas kartu su V. O., sumušė A. B., padarydami jam muštines žaizdas kaktoje, kaktos odos nubrozdinimus bei sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.,

be to jis kaltinamas tuo, kad pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent:

2016 m. sausio 14 d. apie 16.30 val. be savininko leidimo, veikdamas kartu su V. O., įsiveržė į A. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Pagirių k., Vilniaus r.,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d.

V. O. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent jis:

2016 m. sausio 14 d. apie 16.30 val. Šiltnamių g. 16., Pagirių k., Vilniaus r. prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas kartu su J. K., sumušė A. B., padarydami jam muštines žaizdas kaktoje, kaktos odos nubrozdinimus bei sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.,

be to jis kaltinamas tuo, kad pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent:

2016 m. sausio 14 d. apie 16.30 val. be savininko leidimo, veikdamas kartu su J. K., įsiveržė į A. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Pagirių k., Vilniaus r.,

t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d.

J. K. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino ir parodė, kad 2016-01-14 buvo prisnigę, jis apie 16 val. išėjo į priešais namą esančią automobilių stovėjimo aikštelę, norėjo nuvalyti sniegą nuo savo automobilio. Vėliau prie jo priėjo V. O., kuris gyvena name, esančiame priešais jo namą. Jie abu buvo blaivūs, nes kitą dieną jiems reikėjo į darbą. Jis valė sniegą, o už maždaug 15-20 m A. B. valė automobilių stovėjimo aikštelę. A. B. jo kaimynas, santykiai tarp jų normalūs, konfliktų ir grasinimų nebuvo. A. B. rašo pareiškimus policijai ne tik dėl jo, bet ir dėl kitų kaimynų. V. O. pasakė, kad paprašys A. B. kastuvo, kad jie galėtų nusivalyti sniegą nuo automobilių. Matė, kai V. O. nuėjus prie A. B. paprašyti kastuvo, A. B. V. O. sudavė į kaktą prie antakio. Jam priėjus prie A. B. ir paklausus ,,ką jis daro“, A. B. kastuvu sudavė jam į lūpą. A. B. norėjo ir toliau jį mušti, bet jis sugriebė kastuvo kotą. Jie pradėjo grumtis ir nukrito. Prie jų priėjo jo pažįstamas ir pasaką, kad baigtų. Jis paleido kastuvą ir nėjo namo nusiplauti kraujo, A. B. taip pat nuėjo namo. Jie abu nukrito, dėl to A. B. susižalojo. Po įvykio, jis su V. O., nuėjo pas V. O. nusiplauti kraujo. V. O. pasakė, kad jis iškvietė policiją. Jiems nusivalius kraują, V. O. pasakė, kad jam paskambino iš policijos ir liepė eiti prie A. B. namo ar buto, nes atvažiavo policija. Jie pasibeldė į A. B. buto duris, jiems duris atidarė policijos pareigūnas, jie užėjo, po to juos policijos pareigūnai nuvežė į policijos komisariatą. Į A. B. butą užėjo, nes norėjo pasiaiškinti su policijos pareigūnais, atvykusiais pagal iškvietimą dėl įvykio. Jiems stovint prie buto durų, A. B. pradėjo rėkti. Matėsi, kad A. B. veidas nestipriai sužalotas, buvo truputį kraujo ant galvos, gal buvo nubrozdinimų. Su policijos pareigūnais nuvažiavo į Vilniaus rajono policijos komisariatą, kur parašė paaiškinimus, ir grįžo namo. Jie nemušė A. B., jis su A. B. nukrito. Kai jie krito, kastuvas buvo tarp jų. A. B. nukrito šonu, o jis ant jo. A. B. nukrito ant kastuvo, dėl to jo sulūžo plastmasinė kastuvo dalis. Jis krito ant dešinio šono, A. B. turėjo nukristi ant kairiojo šono. A. B. jam du kartus sudavė kastuvu, dėl to jam buvo sužalota lūpa ir nosis. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, sutinka atlyginti turtinę žalą. Žinojo, kad A. B. yra neįgalus.

V. O. savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino, patvirtino J. K. parodymus ir parodė, kad kai A. B. mušė J. K., jis paskambino policijai. A. B. vieną kartą trenkė jam kastuvo kotu į kaktą. Privažiavo A. Ž., J. K. atsistojo ir jie nuėjo pas jį plauti veidų. Ką tuo metu darė A. B. nežiūrėjo. A. B. kastuvą laikė abiem rankomis, J. K. pagavo kastuvo rankeną, jie abu susikibo ir nugriuvo. Buvo daug kastuvo šukių, J. K. nukrito ant A. B.. Įvykio vietoje, nematė, kad A. B. būtų sužalotas. Jam buvo sužalotas antakis, o J, K. iš nosies ir lūpos bėgo kraujas. Įvykio dieną buvo blaivus. Jiems besivalant kraują, jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad jie ateitų pasiaiškinti. Jie nuėjo prie policijos tarnybinio automobilio, pareigūnų nebuvo, suprato, kad pareigūnai pas A. B.. Nuėjo pas A. B.. Jie pasibeldė, duris atidarė policijos pareigūnas, A. B. pradėjo rėkauti. Jie nebuvo įėję į butą, stovėjo prie slenksčio. Matė sužalojimus ant A. B. veido. Pareigūnai jiems pasiūlė važiuoti į policijos komisariatą, kad surašytų paaiškinimus. Matė, kad policijos pareigūnai atvažiavo pagal jo iškvietimą. Ant A. B. daug kūno sužalojimų, nes jis krito pirmas, o ant jo J. K.. Jie A. B. numušė. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamojo J. K. gynėjas nesutiko su kaltinimu ir prašė kaltinamąjį išteisinti. Jis nurodė, kad muštinės įvyko A. B. iniciatyva, kuris pirmas kastuvu trenkė V. O.. A. B. parodymai nepasitvirtino, J. K. tyčinių veiksmų, siekiant sužaloti A. B., neatliko, jis gynė V. O.. Dėl kaltinimo pagal BK 165 str. 1 d. paaiškino, kad kaltinamieji nesiveržė į A. B. butą, jie atėjo, pasibeldė, buvo tarpduryje, pareigūnai jiems liepė palaukti laiptinėje. Gynėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad J. K. tyčia būtų sužalojęs nukentėjusįjį, todėl nesant BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, prašo kaltinamąjį išteisinti. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl prašo ieškinio netenkinti.

Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad gyvena Šiltnamių g. 16-5, Pagirių k., Vilniaus r. J. K. yra jo kaimynas, jie gyvena toje pačioje namo laiptinėje, V. O. įvykio metu nepažinojo. Anksčiau turėjo konfliktų su J. K., dėl to, kad pastarasis rūkydavo laiptinėje. J. K. jam kelis kartus grasino. 2016-01-14 buvo prisnigę, todėl jis apie 16 val. išėjo į lauką, norėdamas nuvalyti sniegą automobilių stovėjimo aikštelėje, kad žmona, grįžusi iš darbo, galėtų pasistatyti automobilį. Nuo tos vietos, kur jis valė sniegą, apie 30 metrų stovėjo juodos spalvos automobilis ,,BMW“, prie kurio stovėjo vyrų kompanija. Prie jo priėjo J. K., kuris buvo neblaivus, ir pasakė, kad jis jam turės kiekvieną dieną valyti sniegą. J. K. pakvietė V. O.. J. K. prie jo priėjo iš šono, o V. O. iš namo pusės. J. K. pradėjo jam aiškinti, ir sudavė jam keletą smūgių į galvą. Po smūgių jis nukrito ant žemės. V. O. pribėgo iš priekio ir pradėjo jį mušti. Kastuvas nukrito. Iš pradžių mušė rankomis ir kojomis. Negali pasakyti kiek jam buvo suduota smūgių, nes prarado sąmonę. Nuo smūgių susidarė kraujosrūvos ant kūno ir galvos. Lazdynų ligoninėje jam buvo susiūta galva. Gydymas užtruko apie pusę mėnesio. Kadangi buvo praradęs sąmonę, tai ne viską gerai prisimena, prisimena, kad buvo atvažiavę du policijos pareigūnai, kad į butą įsibrovė J. K. ir V. O.. Civilinis ieškinys – 317 eurų turtinės žalos ir 100 000 eurų neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro: telefono ausinės, telefonas, kuris įvykio metu buvo sulaužytas, suplėšyta striukė, marškiniai, dvi maikutės, sulaužytas kastuvas, 100 eurų vaistams, 20 eurų kelionei pas gydytojus. Neturtinė žala grindžiama patirtais išgyvenimais. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad A. Ž. nepažįsta ir įvykio dieną nematė.

L. T. B. teisme parodė, kad A. B. buvęs jos vyras, ji dažnai būna pas jį, nes netoli jo namų dirba. Kaltinamieji iki 2016-01-14 jai buvo pažystami: J. K. yra A. B. kaimynas, jie gyvena vienoje laiptinėje, o V. O.- vietinis gyventojas. Anksčiau tarp A. B. ir kaltinamųjų konfliktų nebuvo. A. B. rašė pareiškimus policijai dėl J. K. rūkymo laiptinėje. 2015 m. pavasarį J. K. sumokėjo baudą ir tada pradėjo grasinti A. B.. 2016-01-14 B. valė sniegą automobilių stovėjimo aukštelėje, kad ji galėtų pasistatyti savo automobilį. Ji automobilį stato visada toje pačioje vietoje. J. K. automobilį stato toje pačioje aikštelėje. Iš darbo atvažiavo apie 16.15 val. Atvažiavus, pėsčiomis nuėjo iki šalia esančios parduotuvės. Parduotuvėje buvo apie 10-15 min. Apie 16:30 val. grįždama, pamatė, kad vyksta muštynės – ant sniego guli A. B., o J. K. ir V. O. jį muša. V. O. rankoje turėjo A. B. kastuvą (medinis kotas, plastmasinė kastuvo dalis ir ant plastmasinės dalies metalinis galas), V. K. rankoje turėjo apie 0,5-1 metro ilgio lazdą. Muštynes pastebėjo iš 100 metrų atstumo, smūgiai buvo labai dažni, A. B. gulėjo ant žemės, o J. K. ir V. O. mušė jį kojomis ir rankomis. Kastuvas buvo sulūžęs, mušė kastuvo kotu. Smūgių buvo suduota apie 100 ir į galvą, šonus, kojas, rankas. Matomumas buvo geras. Iki įvykio vietos likus apie 30 metrų, pradėjo rėkti, kaltinamieji atsitraukė. Daugiau žmonių aplink nebuvo, nieko nematė. A. Ž. nepažįsta, nematė jo įvykio vietoje. Kai priėjo prie A. B., jis gulėjo ant nugaros, ant žemės gulėjo sulaužytas telefonas, ausinės ir kastuvas. A. B. buvo be sąmonės, kraujuotas. Po kurio laiko A. B. atsigavo, padėjo jam atsikelti ir nueiti į namus, iškvietė policiją. Atvyko vienas policijos ekipažas, jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. J. K. ir V. O. įsiveržė į A. B. butą, jie buvo neblaivus, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Nurodė, pareigūnams, kad J. K. ir V. O. sumušė A. B., po to pareigūnai juos išvedė iš buto. Vėliau, A. B. išvežus į ligoninę, ji pati išvažiavo į ligoninę.

Liudytoja D. R. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Pagirių k., Vilniaus r. Su V. O. kartu gyvena 9 metus. 2016-01-14 apie 17 val. ėjo į darželį pasiimti vaiko. Grįžus iš darželio į jos namus atėjo V. O. ir J. K.. V. O. buvo praskeltas antakis, J. K. iš nosies ir lūpos bėgo kraujas. Po 10 min. V. O. paskambino policija. Tuo metu V. B. pažinojo iš matymo. Pareigūnai, V. O. ir V. K. nuėjo pas A. B.. Jie ten buvo apie 30 min. ir išvažiavo kartu su pareigūnais. Po 2 valandų grįžo V. O. ir pasakė, kad įvyko muštynės su A. B.. Tą dieną J. K. ir V. O. nevartojo alkoholio, nesijautė jokio kvapo. V. O. sakė, kad paprašė A. B. kastuvo pakasti sniegą, o A. B. iškart sudavė jam tuo kastuvu, tada išėjo J. K. iš laiptinės. Jos automobilis stovi aikštelėje, kurioje įvykio muštynės. J. K. ir V. O. kartu važinėjo į darbą.

L. V. T. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu. 2016-01-14 dirbant su A. K. gavo iškvietimą, kad sumuštas asmuo. Bute rado kruviną A. B., jis sėdėjo koridoriuje. Dar buvo jo žmona. Nukentėjusysis paaiškino, kad kai jis kasė sniegą, jį užpuolė du kaimynai, atėmė kastuvą ir sumušė. Paaiškino, kad mušė du pažystami vyrai. Kai bendravo su nukentėjusiuoju, į butą užėjo 2 asmenys. Nukentėjusysis atpažino, kad jį sumušė būtent šie du vyrai. Jie sulaikė tuos du asmenis ir pristatė juos į komisariatą. Buto durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Vyrai J. K. ir V. O. patraukė už rankenos ir užėjo. Nesuprato, kodėl jie užėjo. Jų automobilis stovėjo prie nukentėjusiojo namo, kaltinamieji automobilį turėjo matyti. Vyrai atsakė, kad buvo konfliktas ir juos sumušė A. B.. Neatsimena, ar kaltinamieji buvo sumušti. Nukentėjusiojo visas veidas buvo kruvinas, jie iškvietė medikus. J. K. ir V. O. pristatė į komisariatą. Įvykio vietoje surado kastuvo likučius, kuriuos pristatė į komisariatą. Nuo kastuvo buvo likęs kotas, o plastmasinė dalis sulaužyta. Neatsimena, ar A. B. buvo girtas, nuo J. K. ir V. O. sklido alkoholio kvapas. Kaltinamieji patraukė rankeną ir užėjo, nesibeldė. Kai užėjo kaltinamieji, nukentėjusysis atpažino, kad čia jie sumušė, tada kaltinamieji pradėjo sakyti, kad A. B. juos užpuolė. Mano, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo butą atėjo aiškintis santykių. Jis neskambino kaltinamiesiems, kad jie užeitų pas A. B.. Kaltinamiesiems galėjo iš Bendrojo pagalbos centro paskambinti, galėjo perskambinti, jeigu jie prieš tai skambino policijai. Pirmą kartą kaltinamuosius pamatė, kai jie užėjo į A. B. butą. Nukentėjusiajam ant veido buvo kraujas, kraujas bėgo ant drabužių, suplėšytų drabužių neužfiksavo.

Liudytojas A. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu. Gavo pranešimą, kad buvo sumuštas asmuo. Su V. T. atvyko į įvykio vietą, užėjo pas nukentėjusįjį A. B.. A. B. sėdėjo koridoriuje, ant veido matėsi sumušimai. Kambaryje buvo pastarojo žmona. A. B. paaiškino, kad jis kasė sniegą, prie jo priėjo kaimynai J. K. ir V. O. ir sumušė jį dėl neaiškių priežasčių. Vėliau į B. butą atėjo du vyrai. Jie buvo užsidarę, kaltinamieji atvėrė duris ir užėjo. Durų jie nelaužė. Kaltinamieji paaiškino, kad buvo konfliktas su nukentėjusiuoju ir nukentėjusysis juos pirmas pradėjo mušti su kastuvu. Vienam iš kaltinamųjų buvo sužalota lūpa. Gali būti, kad ir abu skundėsi dėl sužalojimų. Kaltinamieji užėjo, nes norėjo policijai pasakyti, kad A. B. juos sumušė. Kaltinamieji žinojo, kad atvažiavo policijos pareigūnai, nes jiems apie tai pranešė budėtojas. Budėtoją informavo, kad atvyko į įvykio vietą. Atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo per daug susijaudinęs ir negalėjo surašyti pareiškimo. Jie J. K. ir V. O. pristatė į komisariatą. Nepasirodo, kad kas nors būtų išgėręs. Kaltinamųjų į laiptinę, kurioje gyvena nukentėjusysis nevedė, jie patys atėjo į butą. Po jų po kokių 3-7 min. kaltinamieji atėjo į butą. A. B. buvo kraujas ant veido. Nepastebėjo, kad akivaizdžiai būtų sugadinti drabužiai. Įvykio vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje - buvo kastuvo šukės, kotą nuvežė į komisariatą. Ant koto dar buvo likę plastmasės likučiai. Nukentėjusysis apie sugadintą telefoną nieko neminėjo.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad gyvena Šiltnamių g. 8-31, Pagirių k., Vilniaus r., J. K. iš matymo pažįsta, V. O. nepažįsta, A. B. pažįsta iš matymo. Konfliktų su šiais asmenimis neturėjo. 2016-01-14 jis buvo parduotuvėje ir automobiliu važiavo keliuku prie namo. Šone, kaip yra namo Nr. 16 laiptinė, pamatė du susikibusius vyrus – A. B. su kastuvu plastmasiniu galu puola J. K., o J. K. buvo sugrėbęs kastuvą. Jam pasirodė, kad J. K. bandė gintis nuo A. B.. V. O. šone skambino policijai. Jis sustojo, išlipo iš automobilio ir pasakė, kad nutrauktų muštines. Matė, kad A. B. J. K. trenkė kastuvu per lupas. Jis apglėbė A. B. ir nutraukė nuo J. K.. J. K. jam aiškino, kad A. B. jį užpuolė. A. B. sakė jam, kad nelįstų. A. B. daužė, bet vyrai stovėjo ant kojų, sulaikė A. B.. Pasakė, kad J. K. ir V. O. skambintų policijai, nes jis turėjo važiuoti į darbą. V. O. sakė, kad jis iškvietė policiją. Kas vyko toliau, nežino. Kol jis buvo, A. B. nebuvo nukritęs ant žemės. Prie jo A. B. nemušė. J. K. ir V. O. paėmė iš jo A. B. ir pasakė, kad nuves jį namo. Matė tik imtines su kastuvu, smūgių nematė. Kastuvas buvo pas A. B. rankose. Kai jis išvažiavo, kastuvas gulėjo ant žemės. Kol jis buvo įvykio vietoje, lyg tai plastmasė kastuvo dalis buvo sveika. Ant žemės jokių kastuvo detalių nematė, telefono ant žemės nebuvo.

Specialistas O. D. teisme ir raštu paaiškino, kad jam buvo pateikta VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kortelė, iš kurios matyti, kad 2016-01-14 17:01 val. nukentėjusysis buvo pristatytas į ligoninę. Greitosios medicinos pagalbos lape įrašyta prie apžiūros, kad sąmoningumo įvertinimas 15 balų, galvoje sutinimas ir skausmas, uždėtas žaizdos tvarstis. 2016-01-14 buvo be sąmonės, kaktos srities muštinės žaizdos ir galvos smegenų sukrėtimas. Perduotas personalui. 18:45 val. užpildytas apžiūros lapas. Ligonio teigimu, jį sumušė kaimynai, skundžiasi galvos skausmais, dešinio peties ir kairės čiurnos skausmais. Matosi nubrozdinimai ir kelios muštinės žaizdos, judesiai skausmingi. Atlikta antitetaninė profilaktika, pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas, nukreiptas neurochirurgo konsultacijai. Diagnozė: kaktos muštinės žaizdos, dešinio peties sumušimas, kairės čiurnos raiščių patempimas. 20 val. skundžiasi galvos skausmu. Dešinėje kaktos pusėje žaizda. Neurologines simptomatikos nėra, viskas normoje. Kompiuterinės tomografijos tyrimas – be smegenų traumos požymių ir aiškių kaukolės skliauto kaulų lūžių. Diagnozė: galvos paviršinis sužalojimas. Indikacija – buvo sumuštas, be sąmonės, pasakoja labai klampiai, anamnezėje epilepsija. Galvos skausmai 8 balai. Konsultuotas radiologo: dešinio peties aiškių lūžių linijų nestebima, yra ryškūs antriniai dešinio peties sąnario pakitimai. Kairės čiurnos aiškių ūmių lūžio linijų nestebima. Čiurnos sąnario asimetrija. Dar įdėta laikmena su rentgenologiniais vaizdiniais. Asmens sveikatos istorijoje iš AB ,,Pagirių šiltnamiai“ įrašyta, kad 2016-01-25: atvyko žaizdų perrišimui, buities trauma 2016-01-14 – kaimynai sumušė, kreipėsi į VĮ U. M. žaizdos ramios, gyja. Širdis, plaučiai be pakitimų. Stabilus. Diagnozė: kaktos muštinė žaizda, peties ir žasto sumušimai. Išimti siūlai iš kaktos srities ir išimtai 1 mm. mėlynos spalvos plastmasės skeveldra. 2016-03-01 įrašai: diagnozės krūtinės srities nervų šaknelių uždegimas, nepatikrintos priežasties sukeltas kontaktinis dermatitas. 2016-03-18 skiriami vaistai nuo skausmo, dauginiai sąnarių uždegimai, nepatikslinta net vieta. 2016-03-17 Naujininkų poliklinikos įrašas: dubenkaulio kryžmens sąnario artrozė, lėtinis uždegimas. Epilepsija nuo smegenų pažeidimų priklausanti simptominė epilepsija ir epilepsiniai simptomai su sudėtingais, daliniais priepuoliais. Išvada: remiantis dokumentais, nustatytos muštinės žaizdos kaktoje, kaktos odos nubrozdinimai, paveikti kietu buku daiktu iki vežant į ligoninę 2016-01-14. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visus sužalojimus buvo galima padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Kiti susirgimai yra lėtinės ligos, kurios buvo iki įvykio dienos. Specialisto manymu, lėtinės kaulų, nervų šaknelių simptomatika, nesusijusi su kaktos traumomis. Negali pasakyti, ar galėjo pablogėti nukentėjusiojo sveikata dėl patirtų sužalojimų. Kadangi nėra nurodyta konkreti sužalojimų vietą kaktoje, dėl to sužalojimai galėjo būti suduoti ir krentant ir suduodant.

Dėl baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamųjų J. K. ir V. O. parodymai, kad jie gynėsi nuo A. B., laikytini jų gynybine versija, kurią paneigia kita bylos medžiaga. Kaltinamųjų parodymai prieštaringi, todėl jie vertintini kritiškai. Jų parodymus paneigia nukentėjusiojo, liudytojos T. B. parodymai, specialisto išvada.

Nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad jį 2016-01-14 apie 16 val. sumušė J. K. ir V. O. patvirtina T. B. parodymai. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina pačių kaltinamųjų ir liudytojo A. Ž. parodymai, kad tarp nukentėjusiojo ir J. K. vyko grumtynės. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo sužalotas kastuvo plastmasine dalimi, patvirtina teismo medicinos specialisto paaiškinimas teisme ir raštu, išrašai iš nukentėjusiojo asmeninės ligos istorijos, kad nukentėjusiajam 2016-01-14 buvo padaryta muštinė žaizda kaktos srityje ir nubrozdinimai. Teismo medicinos specialistas, apklaustas teisme, patvirtino, kad sužalojimai kaktos srityje galėjo būti padaryti vieną kartą suduodant į kaktos sritį kietu buku daiktu.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina, jog J. K., veikdamas kartu su V. O., 2016 m. sausio 14 d. apie 16.30 val. Šiltnamių g. 16., Pagirių k., Vilniaus r. prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (LAT nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Abu kaltinamieji parodė, kad tarp jų ir nukentėjusiojo vyko muštynės, kad jie gynėsi nuo A. B.. Nukentėjusiojo parodymus, kad jį 2016-01-14 apie 16 val. Šiltanmių g. 16. Pagirių k., Vilniaus r. sumušė kaltinamieji, ko pasėkoje jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, patvirtina liudytojos T. B. parodymai, kad jai grįžtant iš parduotuvės, ji matė, kad J. K. ir V. O. kojomis ir rankomis muša ant žemės gulintį A. B., smūgių buvo daug. Byloje surinkta medžiaga, patvirtina, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo fizinis kontaktas, dėl kurio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą.

Dėl baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d.

Baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. numato atsakomybę už asmens būsto neliečiamumo pažeidimą. BK 165 str. saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką. Teismas pripažįsta, kad kaltinamieji pateko į nukentėjusiojo būstą be jo leidimo, tačiau siekiant nustatyti kaltinimo pagal BK 165 str. 1 d. pagrįstumą, būtina įvertinti kaltinamųjų patekimo į nukentėjusiojo būstą motyvus. Abu kaltinamieji nurodė, kad nuėjo į nukentėjusiojo būstą, nes jiems paskambino pareigūnas ir pasakė, kad atvyko policija, liepė nueiti pasiaiškinti. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtina įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų parodymai teisme, kad kaltinamieji, įėję į būstą, pradėjo aiškinti, kad nukentėjusysis juos užpuolė ir sužalojo. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. sudėties. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. kad kaltinamieji suprato, kad neteisėtai prieš nukentėjusiojo A. B. valią įsibrovė į jo butą. ir norėjo taip veikti.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, nusikaltimo motyvus ir tikslą, į kaltinamųjų asmenybes ir turtinę padėtį, kurie nedirba, yra registruoti darbo biržoje, bausti administracine tvarka, neteisti, į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jiems skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus rajono apylinkės teisme 2016-04-05 gautas nukentėjusiojo skundas su civiliniu ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamųjų 317 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos. Prie civilinio ieškinio nepridėti jokie dokumentai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą.

Nukentėjusysis 317 Eur turtinę žalą grindžia tuo, kad buvo sugadinti drabužiai 82 eurų vertės, mobilusis telefonas 100 eurų vertės, kastuvas 15 eurų vertės, nurodo, kad 100 Eur išleido vaistams bei 20 eurų kelionėms į gydimo įstaigas. Neturtinė žala grindžiama dėl įvykio patirtais išgyvenimais.

Dėl turtinės žalos. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nukentėjusysis dėl įvykio patyrė turtinės žalos. Teismas pripažįsta, kad įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo drabužiai ir kastuvas, be to nukentėjusysis galėjo išleisti kelionėms į gydimo įstaigas 20 eurų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo išlaidų vaistams atlyginimo, atsižvelgia į tai, kad ne visi ieškinyje nurodyti vaistai skirti įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti. Teismas, vertindamas žalą atsiradusią dėl mobiliojo ryšio telefono sugadinimo, nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo sugadintas įvykio metu. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys nėra pilnai pagrįstas, todėl nukentėjusiojo reikalavimai mažintini ((duomenys neskelbtini) str.).

Dėl neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, atsižvelgta į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, gydymosi trukmę, taip pat į kaltinamųjų asmenybes ir jų turtinę padėtį, t. y. kad bylos duomenis kaltinamieji nedirba, yra registruoti darbo biržoje, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau iš dalies ((duomenys neskelbtini) str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamųjų priteisti 447,80 eurų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. Teismas atsižvelgdamas, į tai, kad nukentėjusiojo atstovo dalyvavimas procese buvo būtinas, į tai, kad pasitvirtino dalis kaltinimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos antrinei teisinei pagalbai nukentėjusiajam iš dalies pripažintinos proceso išlaidomis ir solidariai priteistinos iš kaltinamųjų ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. B. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

J. K. (J. K.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

V. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. B. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

V. O. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų J. K. ir V. O. priteisti 180 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybei solidariai iš kaltinamųjų J. K. ir V. O. priteisti 223,90 Eur proceso išlaidų, mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.