Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija 34.3, 34.5, 124.4, 121.14, 122.4

2008 m. spalio 23 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. V. atstovo advokato Arvydo Verpečinsko atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-1379-358/2008, kuria atmestas suinteresuoto asmens O. V. prašymas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007-02-22 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. D. , L. V. , K. V. , O. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tenkindamas O. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civ. byloje Nr.2-0435-097/2007 (b.l.35-37, patikslintas prašymas – b.l.50-52), teismas 2008-02-27 nutartimi atnaujino procesą civ. byloje Nr.2-0435-097/2007 CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, įtraukdamas į procesą suinteresuotu asmeniu O. V. (b.l.118-121).

2008-05-06 pareiškėja I. K. patikslino pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įtraukdama į procesą naujus suinteresuotus asmenis - L. V. ir K. V. (b.l.133-134).

2007-10-03 Kauno rajono apylinkės teismas priėmė O. V. ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies, registracijos viešame registre panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo. 2007-12-20 nutartimi ši byla sujungta su byla Nr.2-0435-097/2007, nes abejose bylose buvo tos pačios šalys. 2008-05-06 nutartimi teismo iniciatyva bylos Nr.2-0435-097/2007 ir 2-0435-097/ 2008 išskirtos į atskiras bylas (b.l.158-159).

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad šioje civilinėje byloje negali būti sprendžiamas suinteresuoto asmens O. V. palikimo priėmimo faktas, kadangi Kauno rajono apylinkės teisme yra iškelta ir sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei I. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo. Todėl suinteresuoto asmens O. V. patikslintame prašyme atnaujinti procesą civ. byloje Nr.3-0435-097/2007 (b.l.50-52) pareikštą reikalavimą priimti naują sprendimą, pripažįstant O. V. nuosavybės teisę į jos faktiškai valdomą šeimos nekilnojamąjį turtą, esantį Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km., 0,30 ha žemės ūkio paskirties žemės, į visą sodyboje ir jos priklausiniuose esantį kilnojamąjį turtą bei teisę naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, esančia Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų k., teismas paliko nenagrinėtu CPK 296 str. l d. 4 p. pagrindu. Teismas nurodė, kad O. V. prašymai šioje civilinėje byloje yra teisiškai nepagrįsti, kadangi O. V. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, esantį Vilemų km., Kauno r., gali atsirasti paveldėjimo teisės normų pagrindu, bet ne teismo sprendimu šioje civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad 0,30 ha žemės sklypas nėra privatizuotas, yra būtina atlikti kitus administracinius aktus, be to, nėra aišku, kuo grindžiamas prašymas pripažinti teisę naudotis šeimos gyvenamąją patalpa.

Atskiruoju skundu (b.l.199-203) suinteresuoto asmens O. V. atstovas advokatas Arvydas Verpečinskas nesutiko su teismo nutartimi, prašė nutartį panaikinti, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią pareiškėjos pateiktiems įrodymams, neatsižvelgdamas į O. V. pateiktus įrodymus, t.y. kad ji nuo 1988 m. kartu su savo sutuoktiniu S. V. , nepertraukiamai namų valdoje gyvenusiu nuo vaikystės iki pat mirties 2006-10-29, gyveno bei vedė bendrą ūkį S. V. nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km. (b.l.43). Todėl galima teigti, kad šį turtą daug anksčiau už pareiškėją po S. V. bei S. V. mirties faktiškai pradėjo valdyti O. V. ;

2) teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja sąmoningai nuslėpė faktą, kad S. V. priklausiusioje namų valdoje gyveno ir į šį palikimą teisėtai pretenduoja mirusio jos brolio sutuoktinė, kad ji šiose patalpose nepertraukiamai gyveno nuo 1988 m., vedė su sutuoktiniu bendrą ūkį, mokėjo mokesčius ir iki 2007-02-22 niekas jos teisės į šias gyvenamąsias patalpas neginčijo. O. V. tai yra vienintelis gyvenamasis būstas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą. Visus šiuos veiksmus O. V. ir jos sutuoktinis iš esmės atliko. Tai, kad šie asmenys kaip akcentuojama teismo nutartimi, vaidydavosi su S. V. ar girtaudavo, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad turto jie faktiškai nevaldė;

3) teismas netinkamai išaiškino aplinkybes, kad nei O. V. , nei jos sutuoktinis neprižiūrėjo namų valdos ir ja nesirūpino, nemokėjo mokesčių, kadangi 1999 m. su S. V. buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis (b.l.88-89), o 1994-02-22 Zapyškio apylinkės savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu jam ir jo šeimai suteikta asmeninio ūkio žemė (b.l.92), kas leidžia daryti išvadą, kad valstybinės institucijos būtent S. V. ir O. V. laikė teisėtais namų valdos valdytojais. Šias aplinkybes patvirtina ir žemės nuomos mokesčių kvitai jų vardu ir kiti išlikę dokumentai. Jokių duomenų, kad būtų kokie nors įsiskolinimai už komunalines paslaugas, nėra. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji šioje namų valdoje jau seniai negyvena. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kaip pareiškėja galėjo viena (kaip teigiama 2007-02-22 teismo sprendime) faktiškai valdyti nekilnojamąjį ir jame esantį kitą turtą, jei tuo pačiu laiku jį nepertraukiamai valdė kiti, neturintys kito būsto asmenys. Teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo tik netinkamą O. V. elgesį, tačiau neatkreipė dėmesio, kad pačios pareiškėjos teiginys, kad ji mokėjo mokesčius už namų valdą, neparemtas jokiais rašytiniais įrodymais, o jos pateikti kvitai yra ne pareiškėjos vardu. Pareiškėjos teiginiai, kad ji S. V. ar jo sutuoktinei duodavo pinigų namo priežiūrai, kad pastarieji turto neišlaikė ir nepalaikė jo tinkamoje būklėje, kad sodyba yra apleista, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais. Todėl šie teiginiai turėjo būti vertinami kritiškai. Teismas neatsižvelgė, kad liudytojų parodymuose yra prieštaravimų, pvz. teismo posėdžio metu viena liudytoja teigė, kad S. V. puolė su šakėmis S. V. , kita apie tą patį epizodą kalba, kad puolė O. V. . Didelė dalis liudytojų, gyvenančių už kilometro ir toliau, arba išvis toje vietovėje negyvenančių, nurodo, kiek kartų į ginčo sodybą atvykdavo pareiškėja, pasakoja, kad ji šią sodybą faktiškai valdė. Tarp liudytojų parodymų yra ir daugiau prieštaravimų, kurie teismo posėdžio metu nepašalinti. Dalis tų pačių liudytojų (B. ir K.) 2007-02-22 proceso metu sąmoningai neminėjo apie tai, kad yra dar viena pretendentė į palikimą - O. V. , nors, būdamos to paties kaimo gyventojos, žinojo, kad pastaroji toje sodyboje gyvena. 2008 m. teismo posėdyje jos jau teigia, kad O. V. sodyboje gyveno, bet ja nesirūpino. Kiti liudytojai byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis, jie suinteresuoti bylos baigtimi, visi naujai įtraukti suinteresuoti asmenys susiję su pareiškėja giminystės ryšiais, gyvena šalia vienas kito, todėl palaiko vienas kitą. Todėl teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėjos prašymu šauktų liudytojų parodymai yra neprieštaringi, pagrįsti ir atitinkamai juos įvertinti, o ne priimti juos besąlygiškai. Teismas nepagrįstai nesiaiškino, kokiu laiku ir kokiomis aplinkybėmis pas pareiškėją atsirado jos mirusios motinos nuotraukos ir laiškai, ar jie priimti po S. V. mirties ar kitu laiku. Taip manyti verčia aplinkybė, kad, atnaujinus procesą, pareiškėjos šeimos nariai savavališkai užėmė ginčo objektą, nors tuo metu galiojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja R. B. . Be to, O. V. taip pat valdė dalį S. V. daiktų – turėjo S. V. priklausiusių baldų. Vadinasi, teismas pareiškėjos pateiktus įrodymus vertino išsamiai ir nekritiškai, o O. V. pateiktus įrodymus ištyrė tik formaliai, tokiu būdu pažeisdamas proceso šalių procesinio lygiateisiškumo principą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.), taip pat nukrypdamas nuo LAT praktikos (2005-12-29 LAT Senato nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 5 punktas);

4) teismas, atnaujindamas procesą, pripažino O. V. įstatymo saugomas teises į palikimą, bet nesiaiškino, kokios objektyvios priežastys lėmė, kad šios teisės buvo nerealizuotos. Teismas akcentavo, kad palikimo atsiradimo momentu O. V. nesirūpino palikimo priėmimu, sutuoktinio laidotuvėmis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tuo metu O. V. rimtai sirgo - iki 2007-02-19 buvo gydoma nuo tuberkuliozės, ką patvirtina Romainių tuberkuliozinės ligoninės pažyma Nr. 1160. Tai sunki liga, galinti turėti rimtos įtakos sveikatos būklei ir reikalaujanti nuolatinės medikų priežiūros, todėl visiškai suprantama, kad rūpintis vyro laidotuvėmis ir tvarkyti palikimo reikalų O. V. negalėjo. Tačiau į šias svarbias aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė;

5) teismas visiškai netyrė aplinkybių, ar pati pareiškėja tinkamai realizavo savo teises į palikimą. Pareiškėja tik po S. V. mirties padavė pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo, nors teisę į palikimą galėjo realizuoti jau nuo 2002-02-09. Tai neatitinka atidaus, rūpestingo ir sąžiningo asmens elgesio standartų ir aplinkybių, kad pareiškėja faktiškai turtą valdė ir atliko kokius nors aktyvius veiksmus, nukreiptus į palikimo priėmimą. Akivaizdu, kad pareiškėja palikimo nepriėmė, kadangi faktiškai nepradėjo paveldimo turto valdyti per nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjos teiginiai, kad ji duodavo pinigų, maisto ir kuro broliui, už jį ir jo sutuoktinę sumokėdavo dalį mokesčių, savaime nesudaro faktinio palikimo priėmimo aktyviais jos veiksmais. Pagalba broliui, jei ji realiai buvo, yra daugiau moralinių, o ne juridinių veiksmų išraiška. Teismas rėmėsi tik pačios pareiškėjos jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstais teiginiais, kad palikimo priėmimui kreiptis į notarą ji neturėjo lėšų, buvo nesutvarkyti namo dokumentai. Dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėja į teismą kreipėsi tik po brolio mirties, todėl galima teigti, jog tvirtinant, kad O. V. nerealizavo savo teisių, lygiai tokioje pačioje situacijoje turėtų atsidurti ir pareiškėja;

6) teismas neišklausė svarbios liudytojos A. P. parodymų (ji sirgo ir dalyvauti teismo posėdyje negalėjo). Jos parodymai galėjo turėti reikšmingos įtakos nutarties priėmimui, nes ji dažnai lankydavosi ginčo namų valdoje, globojo O. V. ir galėjo paaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, iš esmės prieštarauti pareiškėjos ir jos pusėje esančių liudytojų parodymams;

7) teismas netinkamai pritaikė CPK 296 str. 1 d. 4 p., kadangi sustabdytos bylos ir šios bylos pagrindas ir dalykas nėra tapatūs. Šioje byloje iš esmės prašoma panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007-02-22 sprendimą, o O. V. ieškinyje ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas ir teisinė ginčo pastatų registracija. Be to, akivaizdu, kad suinteresuoto asmens, apie kurį pareiškėja žinojo ir kuris gyveno ginčo sodyboje, neįtraukimas į procesą, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 2 p. prasme.

1) skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią pareiškėjos pateiktiems įrodymams, neatsižvelgdamas į O. V. pateiktus įrodymus, nepagrįstas. O. V. pateikti įrodymai nepaneigė pareiškėjos pateiktų įrodymų, todėl teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus;

2) skundo teiginys, jog turtą po S. V. mirties pradėjo valdyti O. V. , nepagrįstas. Gyventi namų valdoje po mamos mirties S. V. ir jo sutuoktinė liko tik todėl, kad toliau ten gyventi jiems leido pareiškėja, kuriai priklauso visas S. V. palikimas (suinteresuoti asmenys buvo sutarę į palikimą nepretenduoti). Pareiškėja iki mamos mirties sodyboje pastatė ūkinį pastatą ir lauko virtuvę, po mamos mirties namus prižiūrėjo, jais rūpinosi ir juos išlaikė, tuo tarpu S. V. savo mama niekada nesirūpino, žiauriai su ja elgėsi. Po mamos mirties S. V. , likęs gyventi S. V. priklausiusioje namų valdoje, palikimo nepriėmė, nes turto neprižiūrėjo, jo nevaldė ir juo nedisponavo kaip savo nuosavybe, neatliko aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.51 str.);

3) skundo teiginys, kad pareiškėja tinkamai nerealizavo teisių į palikimą, nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad V. šeimoje per 7 metus mirė 4 šeimos nariai: tėvas, du broliai ir mama. Pareiškėja rūpinosi tėvo, mamos, brolio laidotuvėmis ir juos laidojo savo lėšomis, pastatė tėvams ir broliui paminklą, rengė mirusiųjų metinių paminėjimus, finansiškai prisidėjo ir prie kito brolio Romo laidotuvių. Todėl kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja neturėjo lėšų;

4) skundo motyvas, kad teismas O. V. pateiktus įrodymus ištyrė tik formaliai, nepagrįstas. O. V. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po S. V. mirties ji palikimą priėmė. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus.

1) skundo teiginys, kad turtą po S. V. mirties pradėjo valdyti O. V. , nepagrįstas. Po S. V. mirties O. V. ir S. V. namų valdoje likę gyventi vieni, namų valda nesirūpino, jos neprižiūrėjo, jokių S. V. namų apyvokos daiktų nevaldė, nes visus namų apyvokos daiktus S. V. buvo pasiėmusi su savimi, išeidama gyventi pas pareiškėją. Be to, gyventi namų valdoje O. V. liko tik todėl, kad toliau ten gyventi jai leido pareiškėja;

2) O. V. po S. V. mirties turto nepradėjo valdyti kaip savo ir jokiais aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą neišreiškė valios priimti palikimą, todėl palikimo nepriėmė. Vien tik gyvenimas namų valdoje nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko pareigų, neįgyvendino teisių į tą turtą. O. V. namų valda ne tik nesirūpino, bet elgėsi priešingai: kėsinosi namus sudeginti, buvo išdaužiusi langus, nemokėjo mokesčių, nuolat girtaudavo. O. V. ir S. V. gyvendami su S. V. su ja žiauriai elgėsi, ją mušdavo, atimdavo pinigus, niekada ja nesirūpino. Dėl šios priežasties S. V. 1996 m. rudenį buvo priversta palikti savo namus ir išeiti gyventi pas pareiškėją. S. V. ir O. V. nuo 1996 m. rudens iki S. V. mirties liko gyventi jai priklausančioje namų valdoje prieš jos valią, iki mirties kartu su palikėja negyveno, todėl toks jų elgesys su palikėja vertinamas kaip asmenų, neturinčių teisės paveldėti S. V. turto;

3) įsiskolinimų už namų valdos komunalines paslaugas nėra tik todėl, kad pareiškėja rūpinosi mokesčių už elektros energiją sumokėjimu, kiekvieną mėnesį duodavo pinigų O. V. ne tik sumokėti už elektros energiją, bet aprūpindavo maistu, kuru (malkomis) žiemai. O. V. šaukti liudytojai šių aplinkybių nepaneigė, todėl teismas neturėjo pagrindo laikyti šių aplinkybių neįrodytomis;

4) skundo teiginys, kad dalį S. V. daiktų taip pat valdė O. V. , yra melagingas. S. V. sąmoningai nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis pradėjo naudotis tais daiktais. Kai kuriais S. V. baldais O. V. pradėjo naudotis tik tada, kai keletą jų atidavė pareiškėja, kadangi visus daiktus ir baldus S. V. pasiėmė su savimi, išeidama iš namų.

1) skundo teiginys, kad teismas suteikė didesnę įrodomąją galią pareiškėjos pateiktiems įrodymams ir neatsižvelgė į O. V. pateiktus įrodymus, nepagrįstas. O. V. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji ar jos sutuoktinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą po S. V. mirties. Kadangi S. V. per įstatyme nustatytą terminą neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo, todėl jo sutuoktinei O. V. neperėjo jo teisė priimti palikimą. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėja įrodė teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo valdyti S. V. turtą kaip savo;

2) skundo teiginys, kad pareiškėja sąmoningai nuslėpė faktą, jog S. V. priklausiusioje namų valdoje gyveno ir į šį palikimą pretenduoja O. V. , nepagrįstas. O. V. nėra S. V. įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, po S. V. mirties palikimo nepriėmė, todėl nebuvo pagrindo ją nurodyti teisėta pretendente į S. V. palikimą;

3) skunde nurodyta aplinkybė, kad O. V. tęsė naudojimąsi turtu ir liko gyventi S. V. nuosavybės teise priklausiusioje namų valdoje, nepatvirtina aplinkybės, kad ji šiuo turtu naudojosi, valdė ir disponavo kaip savo nuosavybe. Aplinkybė, kad nei O. V. , nei jos sutuoktinis neprižiūrėjo namų valdos po S. V. mirties, byloje yra patvirtinta suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Vien tik gyvenimas namų valdoje, naudojimasis daiktais ar jų paėmimas, nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko pareigų, neįgyvendino teisių į tą turtą (CK 5.51 str.). Byloje nustatyta, kad O. V. , likusi gyventi namų valdoje po S. V. mirties, ne tik kad nesirūpino šiuo turtu, bet elgėsi priešingai - niokojo turtą, daužė langus, kėsinosi sudeginti namus, todėl toks jos elgesys turto atžvilgiu negali būti vertinamas kaip vykdžiusios paveldėto turto savininko pareigas;

4) skundo teiginys, kad 1999 m. su S. V. sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis bei 1994-02-22 Zapyškio apylinkės savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu jam ir jo šeimai suteikta asmeninio ūkio žemė bei žemės nuomos mokesčių kvitai jų vardu, leidžia daryti išvadą, kad valstybinės institucijos S. V. ir O. V. laikė teisėtais namų valdos valdytojais, nepagrįstas. Elektros energijos tiekimo sutartis su S. V. sudaryta 1999 m., t.y. dar esant gyvai S. V. , todėl negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis, jog namų valdytojais buvo S. V. ir O. V. (namų valda tuo metu nuosavybės teise priklausė S. V. ). 1994-02-22 Zapyškio apylinkės savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu S. V. suteikta 0,30 ha asmeninio ūkio žemė ir žemės nuomos mokesčių kvitai niekuo tarpusavyje nesusiję su S. V. priklausiusia namų valda. Šie dokumentai tik patvirtina aplinkybę, kad S. V. turėjo teisę įgyti nuosavybę į 0,30 ha asmeninio ūkio žemę;

5) teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už namų valdą, kadangi pati O. V. , pateikdama teismui paaiškinimus, patvirtino, kad pareiškėja duodavo po 100 Lt per mėnesį (b.l.177), šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai savo parodymais. Be to, į bylą pateikti žemės nuomos mokesčių kvitai už S. V. suteiktą žemės sklypą negalėjo būti išrašomi pareiškėjos vardu, nes žemės sklypas buvo suteiktas S. V. . S. V. už jai priklausančią žemę, esančią prie namų valdos, žemės mokesčio nemokėjo, nes, būdama pensininke, buvo atleista nuo šio mokesčio;

6) teismas pagrįstai akcentavo netinkamą O. V. elgesį. LAT praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, ar kaip asmens, neturinčio teisių į palikimą. Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat svarbi aplinkybė yra šalių santykiai ir jų elgesys po palikėjos mirties. Byloje nustatyta, kad S. V. bei O. V. tarpusavio santykiai su S. V. buvo įtempti ir konfliktiniai, po jos mirties palikimą sudarančiame name S. V. ir O. V. liko gyventi tik esant pirmos eilės įstatyminių įpėdinių žodiniam susitarimui;

8) palikėjos S. V. vaikaičiai L. V. ir K. V. suinteresuotais asmenimis įtraukti pagrįstai, kadangi turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais (palikimo atsiradimo metu jų tėvas buvo miręs (CK 5.12 str.)). Paveldėjimo pagal įstatymą bylose visus suinteresuotus asmenis sieja artimi giminystės ryšiai, nes teisę paveldėti pagal įstatymą turi įpėdiniai, kurių eilė ir teisės yra numatytos CK III skyriuje;

9) teigdama, kad teismas O. V. pateiktus įrodymus ištyrė tik formaliai, apeliantė nenurodo, kokius konkrečiai įrodymus teismas tokiu būdu ištyrė. O. V. šaukti liudytojai nepatvirtino nei vienos bylai reikšmingos aplinkybės. Liudytoja R. B. į Vilemų kaimą atsikėlė 2004 m., t.y. praėjus dviems metams po S. V. mirties, todėl negalėjo patvirtinti aplinkybių, kas per tris mėnesius po S. V. mirties faktiškai priėmė palikimą. Liudytojas J. D., gyvenantis už 6 km nuo S. V. sodybos, patvirtino tik laikotarpio iki 1995 m., kai sodyboje laikė savo lėktuvą, aplinkybes;

10) teismas pagrįstai neatsižvelgė į O. V. ligą, kadangi VŠĮ KMUK filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės stacionare O. V. gydėsi nuo 2006-06-22 iki 2006-11-18, o toliau dar 3 mėn. iki 2007-02-19 gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai. O. V. argumentas, kad dėl gydymosi ambulatoriškai ji negalėjo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą po sutuoktinio mirties, ar kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, nepagrįstas, nes O. V. , grįžusi iš ligoninės, toliau girtavo su pašaliniais asmenimis, namų valdos neprižiūrėjo;

11) skundo argumentas, kad teismas vadovavosi tik pareiškėjos teiginiais, jog palikimo priėmimui ji neturėjo pinigų, nebuvo sutvarkyti namo dokumentai, nepagrįstas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1999-10-07 mirė pareiškėjos tėvas, po dviejų savaičių - 1999-10-21 -brolis R. V. , 2002-02-09 mirė jos mama, o 2006-10-27 mirė brolis S. V. . Visų šeimos narių laidotuvėmis ir metinėmis rūpinosi pareiškėja, ką patvirtino ne tik suinteresuoti asmenys, bet ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai bei pati O. V. ;

12) teismas pagrįstai neišklausė liudytojos A. P. parodymų, nes pastaroji sirgo ir negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, o O. V. advokatas teismo posėdžio metu pats atsisakė prašymo apklausti šią liudytoją, motyvuodamas tuo, kad liga sunki, neaišku, kada liudytoja pasveiks. Neatitinkantis tikrovės O. V. teiginys, kad A. P. parodymai galėjo turėti reikšmingos įtakos nutarties priėmimui, kadangi A. P. per 18 m. nei karto nebuvo atvykusi pas savo seserį, nesidomėjo nei sesers gyvenimu, nei sveikata, jos nerėmė nei morališkai, nei finansiškai, todėl negalėjo žinoti bylai reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą po S. V. mirties. Be to, A. P. yra O. V. sesuo, todėl jos parodymai būtų subjektyvūs, neturintys įrodomosios galios ir neesminiai;

13) atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-0435-097/2007, O. V. CPK V dalyje nustatyta tvarka pareiškimo su savarankiškais reikalavimais nepateikė, todėl teismas pagrįstai vertino, kad O. V. prašymai pripažinti O. V. nuosavybės teisę į faktiškai valdomą šeimos nekilnojamąjį turtą, esantį Kauno r., Zapyškio apyl., Vilemų km., į 0,30 ha žemės ūkio paskirties žemę, į sodyboje esantį kilnojamąjį turtą bei teisę naudotis šeimos gyvenamąja patalpa šioje civilinėje byloje yra teisiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Proceso atnaujinimas-tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Skirtingai nuo teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo instancine tvarka, proceso atnaujinimo atveju sprendimą ar nutartį tikrina ne aukštesnės instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismas, kasacinis teismas), o sprendimą priėmęs teismas, kitos (naujos) sudėties peržiūrėdamas bylą iš naujo ir neperžengdamas LR CPK 370 str. 4 d. nustatytų ribų. Proceso atnaujinimas iš esmės yra pradėto proceso pratęsimas ar pakartojimas, kai tam yra įstatymuose nurodyti pagrindai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 02 27 Kauno rajono apylinkės teisme priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2-0435-09/2007 pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. D. , kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja I. K. po motinos S. V. , mirusios 2002-02-09, mirties jos palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti turtą (b.l.29-30).

Teisėjų kolegija nustatė, kad O. V. Kauno rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-0435-09/2007 (b.l.35-37), patikslintas prašymas ( b.l.50-52), kuriuo prašė panaikinti 2007 02 27 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą, pripažinti O. V. nuosavybės teisę į jos faktiškai valdomą šeimos nekilnojamąjį turtą, esantį Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km., 0,30 ha žemės ūkio paskirties žemės, į visą sodyboje ir jos priklausiniuose esantį kilnojamąjį turtą bei teisę naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, esančia Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km. . Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų nuostatomis ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad teismas išnagrinėjo bylą jai kaip suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, be to teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi žinomai melagingais bylos šalių bei liudytojų parodymais. Pareiškėjos teisinį suinteresuotumą byloje įrodo ta aplinkybė, kad ji yra mirusio vyro dalies turto paveldėtoja .

Kauno rajono apylinkės teismas 2008-02-27 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr.2-0435-097/2007 CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, įtraukdamas į procesą suinteresuotu asmeniu O. V. (b.l.118-121).

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartimi (b.l.188-198) atmetė suinteresuoto asmens O. V. prašymą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007-02-22 sprendimo panaikinimo, o prašymą pripažinti O. V. nuosavybės teisę į jos faktiškai valdomą šeimos nekilnojamąjį turtą, esantį Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km., 0,30 ha žemės ūkio paskirties žemės, į visą sodyboje ir jos priklausiniuose esantį kilnojamąjį turtą bei teisę naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, esančia Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km., paliko nenagrinėtu (b.l. 188-198).

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir proceso atnaujinimą užbaigtose civilinėse bylose, todėl teismo skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvais, jog teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią pareiškėjos pateiktiems įrodymams, neatsižvelgdamas į O. V. pateiktus įrodymus, t.y. kad ji nuo 1988 m. kartu su savo sutuoktiniu S. V. , nepertraukiamai namų valdoje gyvenusiu nuo vaikystės iki pat mirties 2006-10-29, gyveno bei vedė bendrą ūkį S. V. nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km. (b.l.43), taip pat, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja sąmoningai nuslėpė faktą, kad S. V. priklausiusioje namų valdoje gyveno ir į šį palikimą teisėtai pretenduoja mirusio jos brolio sutuoktinė, kad ji šiose patalpose nepertraukiamai gyveno nuo 1988 m., vedė su sutuoktiniu bendrą ūkį, mokėjo mokesčius ir iki 2007-02-22 niekas jos teisės į šias gyvenamąsias patalpas neginčijo, pareiškėjos pateiktus įrodymus ištyrė tik formaliai (skundo 1-3 punktai).

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį netenkinti pareiškėjos prašymo panaikinti 2007 02 27 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą, teisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir to pagrindu nustatytas bylos aplinkybes, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, todėl teismo nutarties išvados atitinka nustatytas bylos aplinkybes, o pati skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis atitinka įstatymo leidėjo keliamus teismo sprendimui reikalavimus (LR CPK 178 str., 185 str., 265 str., 270 str., , 291 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nutarė pareiškėjos prašymą pripažinti O. V. nuosavybės teisę į jos faktiškai valdomą šeimos nekilnojamąjį turtą, esantį Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km., 0,30 ha žemės ūkio paskirties žemės, į visą sodyboje ir jos priklausiniuose esantį kilnojamąjį turtą bei teisę naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, esančia Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km., palikti nenagrinėtu. Toks pareiškėjos reikalavimas teisėjų kolegijos vertinimu peržengia ribas, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (LR CPK 370 str. 4 d.), tai pat iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2532-358/2007 , kurioje ieškovė O. V. yra pareiškusi ieškinį atsakovei I. K. , tretiesiems asmenims Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei J. V., D. D. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo į turtą, esantį Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km., paveldėjimo teisės liudijimo ir teisinės ginčo pastatų esančių Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų km registracijos panaikinimo (b.l. 158, 159). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms faktinėms aplinkybėms, teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 296 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kadangi sustabdytos bylos ir šios bylos pagrindas ir dalykas yra tapatūs.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija laiko, kad atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str.2,3 dalys)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 metų birželio 18 dienos nutartį palikti nepakeistą.