- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- 1-2122-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13723-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- M. U.
- Nukentėjusysis
- N. V.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą (dirba pavėžėju), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. U. 2019 m. balandžio 4 d. apie 11.40 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27 punkto reikalavimą, kad „<...> Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“, t. y. Vilniuje, važiuodamas atbulas pravažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) pastato išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) pr. važiuojamąją dalį link, buvo neatidus ir neatsargus, partrenkė ir sužalojo už automobilio išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) pr. važiuojamąją dalį link ėjusią pėsčiąją N. V.. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios N. V. sveikata.
M. U. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. U. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2019 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) pr. vairavo automobilį Toyota Prius, priklausantį jam nuosavybės teise. Vairavimo sąlygos buvo geros. Prieš pradėdamas važiuoti, apsidairė aplink, žmonių nebuvo. Norėdamas išvažiuoti, jis važiavo atbuline eiga nedideliu (apie 15 km/h) greičiu. Tuo metu stebėjo situaciją per šoninius automobilio veidrodėlius ir nematė jokių kliūčių. Gal mažai žiūrėjo į galinį veidrodėlį ir tiesiog išgirdo, kad į kažką atsitrenkė. Iš karto išlipo iš automobilio pasižiūrėti, kas įvyko. Pamatė, kad ant žemės gulėjo nukentėjusioji, paklausė jos, kas nutiko. Jis pasiūlė nuvežti N. V. į ligoninę. Jie nuvyko į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad moteriai būtų suteikta medicinos pagalba. Kaltinamasis sutiko pareigūnus ligoninėje, nuvyko į komisariatą, o po to – į įvykio vietą. Po įvykio jis nebebendravo su nukentėjusiąja, bandė susitarti, susitaikyti, bet nepavyko. Vairuotojo pažymėjimą turi beveik trejus metus, anksčiau nėra patekęs į eismo įvykius. Savo elgesį vertina blogai, gal buvo neatidus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 11.40 val. ji ėjo iš batų parduotuvės, esančios, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nulipo laiptais ir ėjo automobilių parkavimosi aikštele, ten šaligatvio nėra, ir ją tuo metu patrenkė automobilis – kliudė į nugarą. N. V. nukrito į priekį atsiremdama ranka. Ji buvo šoko būsenos ir norėjo eiti toliau, tačiau pajuto stiprų skausmą rankoje. Ją partrenkusio automobilio vairuotojas išlipo iš transporto priemonės, priėjo prie jos ir pasakė, kad jis važiavo lėtai. Įvykio vietoje buvęs kitas vyras pasiūlė jam nuvežti ją į ligoninę. Vairuotojas nuvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ten jai nustatytas dešinės rankos lūžis. Įvykio vietoje niekas policijos nekvietė (b. l. 21).
2019 m. gegužės 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. išnagrinėjo jai pateiktus N. V. medicinos dokumentus, susipažino su nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis ir pateikė išvadą, kad N. V. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo srityje, odos nubrozdinimas dešinio riešo alkūnkauliniame paviršiuje, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžis, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas nagrinėjamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Trečio būrio vyriausiojo patrulio A. K. (A. K.) 2019 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis, šią dieną dirbdamas su kolega, apie 13.30 val. gavo nurodymą vykti į Lazdynų ligoninę, surasti N. V., kurią partrenkė vairuotojas ir nuvežė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Vairuotojas M. U. paaiškino, kad jis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties parduotuve „Batų kalnas“ važiuodamas automobiliu atbuline eiga, nepastebėjo pėsčiosios ir partrenkė ją. Moteriai kilo didelis skausmas, todėl jis nuvežė ją į Lazdynų ligoninę. Nuvykus į eismo įvykio vietą, nustatyta, kad teritorija filmuojama iš odontologijos klinikos pastato (b. l. 5).
2019 m. balandžio 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais buvo užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 6, 8– 9).
Pagal 2019 m. balandžio 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą, apžiūrėtas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesugadintas (b. l. 11).
2019 m. balandžio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB „Odontologijos paslaugų centro“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorė M. M. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas 2019 m. balandžio 4 d. apie 11.40 val. Vilniuje, Savanorių pr., įvykęs eismo įvykis (b. l. 17).
2019 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole aprašyta minėto kompaktinio disko su vaizdo įrašu apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2019 m. balandžio 4 d. 11.46 val. Vilniuje, Savanorių pr., automobilis Toyota Prius, važiuodamas atbuline eiga, kliudė pėsčiąją (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
KET 27 nustatyta, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. U., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Toyota Prius ir važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus ir neatsargus, partrenkė ir sužalojo už automobilio ėjusią pėsčiąją N. V.. Dėl to nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
M. U. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad nebuvo visiškai atsargus važiuodamas automobiliu atbuline eiga, todėl partrenkė už transporto priemonės ėjusią pėsčiąją N. V.. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kiti byloje esantys įrodymai: vyriausiojo patrulio A. K. (A. K.) 2019 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas, byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu dėl betarpiškai užfiksuotų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, 2019 m. balandžio 18 d. apžiūros protokolas, kuriame aprašytas šio vaizdo įrašo turinys. N. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžis, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis) įrodytas objektyvių įrodymų – nukentėjusiosios medicinos dokumentų – apžiūra.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. U., neatsargiai vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 27 punkto reikalavimą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų N. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp M. U. veiksmų ir atsiradusių nusikalstamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Atsižvelgęs į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad M. U. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas M. U. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. U. padarė neatsargią baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui. Kaltinamasis, važiuodamas automobiliu atbuline eiga nedideliu greičiu, kliudė nukentėjusiąją, todėl jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nenustatyta, kad dėl M. U. veiksmų nukentėjusiosios sveikatai kilo ilgalaikių liekamųjų padarinių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 40), vieną kartą baustas administracine tvarka, administracinė nuobauda galioja, tačiau administracinis nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu (važiavimas viešuoju transportu be bilieto) (b. l. 41). M. U. yra nevedęs, dirba, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo vertinimu, BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis 39 MGL (1950 Eur), t. y. artimas minimaliam už neatsargių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. U. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti baudos sumokėjimo ilgesnį terminą nėra pagrindo.
V. Kiti klausimai
BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme.
Teismas, įvertinęs M. U. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, neatsargią kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 3 dalyje.
M. U. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, kaltinamajam jos taip pat neskirtinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašas, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. U. (M. U.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 39 MGL (1950 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. U. paskirti galutinę bausmę – 26 MGL (1300 Eur (tūkstančio trijų šimtų eurų)) dydžio baudą.
Nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašas, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.