- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-2-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Irmanto Balčiūno skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 nutarties, kuria baudžiamoji byla A. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinant nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduota prokurorui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėtai pasinaudojo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis: 2009-05-27, apie 09.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būnant svečiuose pas nukentėjusįjį V. L. , Kuosų g. 8–3, Klaipėdos mieste, V. L. davė AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pasinaudodamas ir panaudodamas mokėjimo kortelės PIN kodą, V. L. prašymu 2009-05-27 10.10 val. bankomate Taikos pr. 52C, Klaipėdos mieste, išgrynino 100 Lt, iš kurių už 50 Lt nupirko alkoholinių gėrimų ir kartu su V. L. išgėrė, bei 2009-05-27 10.11 val. siekdamas turtinės naudos, iš savanaudiškų paskatų, tyčia bankomate Taikos pr. 52C, Klaipėdos mieste, išgrynino 100 Lt, po to 2009-05-27, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pagrobė iš buto Kuosų g. 8–3, Klaipėdos mieste, koridoriuje buvusios V. L. priklausančios striukės vidinės kišenės piniginę su joje buvusiais pinigais – 50 Lt – ir dokumentais, išduotais V. L. vardu: asmens tapatybės kortele, pensijos gavėjo pažymėjimu, mokėjimo kortele „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio l dalyje.
Be to, R. U. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: 2009-05-27 20.45 val. siekdamas turtinės naudos, iš savanaudiškų paskatų, tyčia, bankomate Taikos pr. 26, Klaipėdos mieste, pasinaudodamas AB „Swedbank“ elektronine mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudodamas mokėjimo kortelės PIN kodą, išgrynino 200 Lt. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-05-27 23.39 val., siekdamas turtinės naudos, iš savanaudiškų paskatų tyčia, bankomate Taikos pr. 5, Klaipėdos mieste, pasinaudodamas AB„Swedbank“ elektronine mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudodamas mokėjimo kortelės PIN kodą, išgrynino 200 Lt. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio l dalyje.
Skundžiama nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas perdavė bylą prokurorui, nurodydamas, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir nustatytų kaltinamojo akto pažeidimų negalima ištaisyti teisme.
Šalies argumentai
Skundu prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 nutarties dalį dėl baudžiamosios bylos, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, perdavimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti ir bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nutarties dalį dėl kardomosios priemonės A. K. nekeisti. Teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 219 straipsniu, kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti Baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Prokuroro teigimu, kaltinamajame akte yra visos BPK 219 straipnyje nurodytos aplinkybės, todėl teismo išvada, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nepagrįsta.
Prokuroro teigimu, apylinkės teismas nustatė, jog yra netinkamai surašyta tik kaltinimo dalis, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nes 2009-11-24 surašytame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad A. K. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.
Teismas padarė išvadą, kad prokurorui kaltinamajame akte A. K. veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 3 dalies (baudžiamojo nusižengimo) į BK 182 straipsnio 1 dalį (nesunkų nusikaltimą), iš anksto neįspėjus ir neįteikus pranešimo apie įtarimą, buvo pasunkinta kaltinamojo teisinė padėtis ir pažeista jo teisė tinkamai gintis nuo pareikšto įtarimo, kadangi kaltinamajame akte kaltinimas negali būti formuluojamas pagal naujus BK straipsnius, dalis ar punktus, apie kuriuos įtariamasis nebuvo apklausiamas ir apie kuriuos jam nebuvo pranešta. Šią klaidą teismas pripažino esminiu trūkumu, dėl kurio baudžiamoji byla grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nesutikdamas su tokia teismo išvada prokuroras pažymi, kad kaltinamasis gynėsi ne nuo Baudžiamojo įstatymo straipsnio atitinkamo punkto ar jo dalies, o nuo aplinkybių, kurios jam buvo žinomos ir kurios iš esmės byloje nesikeitė. Kaltinamasis A. K. buvo apklaustas apie faktines aplinkybes, kurios patvirtina pastarojo kaltę būtent pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl akivaizdu, kad pranešime apie įtarimą A. K. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu pranešime apie įtarimą A. K. veiką kvalifikavus pagal BK 182 straipnsio 3 dalį, buvo padaryta nereikšminga techninė klaida, kurią buvo galima ištaisyti parengiamo posėdžio arba bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau tokia teisė prokurorui nebuvo suteikta.
Be anksčiau minėtų esminių kaltinamojo akto prieštaravimų, kurių pagrindu teismas padarė išvadą dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, teismo nurodyta ir aplinkybė, jog kaltinamasis turi tam tikrų psichinių trūkumų, tačiau pažeidžiant BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 52 straipsnio nuostatas, ikiteisminio tyrimo metu gynėjas nedalyvavo ir nesiaiškinta, ar nereikalinga skirti kaltinamajam teismo psichiatrinę ekspertizę.
Minėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl nustatytų prieštaravimų bei trūkumų nėra galimybės pašalinti ar ištaisyti teisme.
Teismas taip pat nurodė, jog A. K. pareikštas kaltinimas dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra netikslus, neatitinka šios normos dispozicijos formulavimo, nes kaltinamajame akte nėra esminio sukčiavimo elemento – apgaulės – panaudojimo svetimam turtui įgyti. Be to, iš kaltinimo neaišku, kieno turtą įgijo A. K. . Prokuroro teigimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai“, baudžiamoji atsakomybė už netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento panaudojimą didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti kvalifikuotina kaip BK 214 ir 182 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis, tai pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį įstatymą atitinka BK 215 ir 182 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis.
Be to, teismas grąžindamas bylą prokurorui pažeidė proceso operatyvumo principą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis nustato kiekvieno asmens teisę į bylos nagrinėjimą per protingą terminą. Teisminė gynyba yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas. Lėtas teisingumas yra blogas, neveiksmingas.
Prokuroro teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad nustatytų prieštaravimų nėra galimybės ištaisyti teisme, todėl skundžiama nutartis dėl baudžiamosios bylos perdavimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti turi būti panaikinta.
Prokuroras prašo skundą tenkinti.
Įtariamasis savo nuomonės nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatvo, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir šių kaltinamojo akto surašymo pažeidimų negalima ištaisyti teisme. Su tokia apylinkės teimo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. įteiktame paskutiniame – 2009-11-24 – pranešime apie įtarimą nurodyta, kad jis įtariamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu kaltinimai A. K. pareikšti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas pažymėjo, kad kaltinamojo veiką iš BK 182 straipsnio 3 dalies – baudžiamojo nusižengimo – kaltinamajame akte perkvalifikavus į BK 182 straipsnio 1 dalį – nesunkų nusikaltimą, iš anksto apie tai neįspėjus A. K. bei neįteikus pastarajam naujo pranešimo apie įtarimą, buvo pasunkinta pastarojo teisinė padėtis. Prokuroro teigimu, šią techninę klaidą buvo galima ištaisyti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, suteikiant prokurorui galimybę pakeisti kaltinimą teisme. Tačiau tokia teisė prokurorui nebuvo suteikta ir tik dėl šio, pasak prokuroro, kaltinamojo akto surašymo pažeidimo byla nepagrįstai perduota prokurorui. Tačiau atkreiptinas dėlmesys į tai, kad ši baudžiamoji byla perduota Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti nustačius ir kitus esminius kaltinamojo akto surašymo pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą ir kurių negalima pašalinti teisme.
Iš byloje esančių faktinių duomenų visumos matyti, kad A. K. buvo apklausiamas dėl BK 182 straipnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Tikėtina, jog iš tiesų 2009-11-24 pranešime apie įtarimą galėjo būti padaryta techninė klaida nurodant, kad jis įtariamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir šis pažeidimas, aukštesniojo teismo nuomone, galėjo būti ištaisytas bylos nagrinėjimo teisme metu suteikiant prokurorui galimybę pakeisti kaltinimą teisme. Tačiau, priešingai nei teigia prokuroras, apylinkės teismas konstatavo ne tik šį, bet ir kitus kaltinamojo akto surašymo pažeidimus, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą.
Apylinkės teismas pažymėjo, jog kaltinimas A. K. dėl sukčiavimo yra netikslus ir neatitinka nusikalstamos veikos dispozicijos formulavimo, nes kaltinime nenurodytas esminis sukčiavimo elementas – apgaulės – panaudojimas svetimam turtui įgyti. Be to, iš kaltinimo neaišku, kieno turtą įgijo A. K. . Prokuroras skunde nurodo, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai“, baudžiamoji atsakomybė už netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento panaudojimą didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti kvalifikuotina kaip BK 214 ir 182 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis, tai pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį įstatymą atitinka BK 215 ir 182 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Tačiau pažymėtina, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje baudžiamosios atsakomybės klausimas nesvarstomas, ir jeigu įtarimas pareiškiamas dėl kelių nusikalstamų veikų, kiekvienos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstomos atskirai, nurodant, pagal kokį BK specialiosios dalies straipsnį kvalifikuojama kiekviena veika, kuri turi atitikti visus būtinus nusikaltimo sudėties požymius. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad kaltinime A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nurodant, kad jis siekdamas turtinės naudos, iš savanaudiškų paskatų, tyčia, pasinaudodamas svetima banko kortele, du kartus išgrynimo po 200 litų, nėra esminio sukčiavimo elemento – apgaulės panaudojimo svetimam turtui įgyti, taip pat pagrįstai atkreipiant dėmesį ir į tai, jog iš kaltinimo nėra aišku, kieno turtą įgijo kaltinamasis A. K. .
Be to, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis A. K. , priešingai nei pažymėta kaltinamajame akte, turi tam tikrų psichinių trūkumų (b. l. 68), tačiau pažeidžiant BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 52 straipsnio nuostatas, ikiteisminio tyrimo metu gynėjas nedalyvavo, ir nesiaiškinta, ar nereikalinga skirti kaltinamajam teismo psichiatrinę ekspertizę.
Nors prokuroras teigia, kad apylinkės teismo nustatyti pažeidimai galėjo būti ištaisyti ir teisme, tačiau pažeidžiant proceso operatyvumo principą teismas be pagrindo grąžino bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad proceso operatyvumo principo įgyvendinimas turi būti užtikrinamas ne tik bylą perdavus teismui, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagrįstai nustatyti kaltinamojo akto turinio esminiai pažeidimai tikrai nepadeda greičiau, objektyviau ir išsamiau išnagrinėti bylą teisme. Ikiteisminio tyrimo metu, pateikus įtarimą ir surašant kaltinamąjį aktą, privaloma laikytis visų BPK reikalavimų, o ne reikalauti iš teismo šalinti ikiteisminio tyrimo metu padarytus trūkumus, apeliuojant į teismo priedermę greitai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą teisme, neprisiimant atsakomybės už netinkamą darbą.
Esant šioms aplinkymės keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 20009-12-09 nutartį prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Irmano Balčiūno skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 nutartį.
Nutartis neskundžiama.