Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-08-11 · Administracinė byla Nr. A-2118-502/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-11
Bylos Nr.
A-2118-502/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03299-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
O. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A-2118-502/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03299-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.33.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. G. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas O. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. SP1-953 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Agentūrą į pareiškėjo sąskaitą pervesti nepagrįstai sumažintą 3 607,7 Eur dydžio paramos sumą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Agentūra Sprendime nurodė, jog atlikus jo 2013 m. pateiktos paraiškos duomenų patikrinimą, vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC, Centras) 2013 m. gruodžio 16 d. elektroniniu formatu pateiktais duomenimis, nustatyti neteisingo deklaravimo atvejai, kai laukas, už kurį prašoma išmokų, apima ir paramai netinkamą plotą kontroliniame žemės sklype, iš viso 4,28 ha mažiau negu buvo deklaruota. Žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D–171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21.8 punkte nurodoma, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų naudmenų ir kitų plotų ribas, turi išskirti didesnius nei 0,1 ha netinkamus paramai plotus, esančius deklaruojamuose plotuose. Peržiūrėjus sąrašą, matyti, kad didžioji laukų dalis yra 0,1 ha arba mažesnio ploto, o tai leidžia taisyklės, todėl realiai neteisingai deklaruotas plotas sudaro 3,34 ha.

Sprendime taip pat pažymėta, kad pakartotinai vertinant paraišką, nustatyta, jog administracinio tikrinimo metu nustatytas paramos reikalavimus atitinkantis plotas pagrindinei tiesioginei išmokai gauti buvo 373,66 ha, o pagal atliktos patikros vietoje ir Centro pateiktus duomenis, faktiškai nustatytas – 367,22 ha plotas, t. y. 6,44 ha ploto mažiau negu buvo nustatyta pradžioje. Pareiškėjas teigė, kad padaryta akivaizdi matematinė klaida. Atlikus patikrą vietoje nustatytas 10,72 ha plotas, o administracinės patikros ir Centro pateiktais duomenimis neatitikimas buvo 4,28 ha, todėl 6,44 ha yra skirtumas, bet ne neteisingo deklaravimo plotas. Pareiškėjui neaišku, kodėl buvo pritaikyta Taisyklių 42.1.1 punkte nurodyta sankcija, kadangi jo neteisingai deklaruotas plotas sudaro 1,13 procento nuo bendro deklaruoto ploto. Taisyklėse nustatytos dvi ribos, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjui buvo pritaikyta 2 ha riba. Taikant šį rodiklį, susidaro neadekvati situacija, kai deklaruojamas didelis plotas lyginant su tais atvejais, kai yra deklaruojamas mažas plotas. Tokio rodiklio pritaikymas galimas nebent siekiant bet kuriuo atveju pritaikyti sankciją.

Sprendime atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – ir Programa) priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – ir Programos priemonė MPŪV) pareiškėjui pritaikė 665,86 Eur sankciją, nors pati nurodė, kad remiantis Taisyklių 42.1.1 punktu, mažinama tik pagrindinė išmoka, o ne išmokos pagal kitas Programos priemones. Toks sankcijos skaičiavimas bei pinigų išskaičiavimas yra neteisėtas. Pareiškėjas nesutiko su nurodyta sankcijos skaičiavimo formule, kadangi pagrindinė išmoka buvo sumažinama ne dviguba, bet triguba nustatyto skirtumo dalimi.

Pareiškėjas pažymėjo, kad išskaičiavus 212,82 Eur grąžintiną sumą, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai gauti paskaičiuotą paramos sumą bei teisė apsiginti, nes nesibaigus Sprendimo apskundimo terminui, 212,82 Eur suma buvo išskaičiuota iš jam išmokėti apskaičiuotos paramos sumos už 2014 m. Taip kuriamas precedentas bet kada ir už bet kokius praėjusius metus keisti koregavimo koeficientus bei išskaičiuoti jau išmokėtas lėšas.

Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 184–185) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 29 d. pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2013 m. (reg. Nr. 13-1011542112-A1-1; toliau – ir 2013 m. paraiška). Atlikus šios paraiškos duomenų patikrinimą, vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2013 m. gruodžio 16 d. elektroniniu formatu pateiktais duomenimis, buvo nustatyti neteisingo deklaravimo atvejai, kai laukas, už kurį 2013 m. paraiškoje prašoma išmokų, apima ir paramai netinkamą plotą kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS).

Pareiškėjo 2013 m. paraiškoje deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginei išmokai gauti sudarė 377,94 ha, o pagal Centro pateiktus duomenis, administracinio tikrinimo metu nustatytas paramos reikalavimus atitinkantis plotas išmokai gauti – 373,66 ha, arba 4,28 ha mažiau, negu buvo deklaruota. Pagal Programos priemonę MPŪV deklaruotas tinkamas plotas sudarė 242,14 ha, o pagal ŽŪIKVC pateiktus duomenis, administracinio tikrinimo metu nustatytas reikalavimus atitinkantis plotas paramai gauti – 238,78 ha, arba 3,36 ha mažiau negu buvo deklaruotas. Baigus 2013 m. paraiškos vertinimą, O. G. buvo apskaičiuota mokėtina 47 765 Eur pagrindinė tiesioginė išmoka už nustatytą 373,66 ha plotą. Pritaikius tiesioginių išmokų koregavimo koeficientą, kuris skiriamas ūkininkams pagal 2013 kalendorinius metus pateiktą paramos paraišką, viršijančią 2 000 Eur, pareiškėjui 2014 m. iš viso buvo išmokėta 46 642,08 Eur tiesioginių išmokų suma, arba 1 122,92 Eur mažiau nei buvo apskaičiuota. O. G. 2014 m. sausio 29 d. pagal Programos priemonę MPŪV buvo išmokėta 11 933,08 Eur parama už nustatytą 238,78 ha plotą.

Apie nustatytus neatitikimus O. G. buvo informuotas 2014 m. kovo 21 d. pranešimu Nr. 213, prie kurio buvo pridėta ir patikros vietoje ataskaitos Nr. 13-1011542112-D4-1 kopija. 2013 m. paraiškoje deklaruotų duomenų patikra vietoje buvo atlikta 2014 m. kovo 17 d. ir dalis laukų, už kuriuos buvo prašoma išmokų už paramai netinkamus plotus, nebuvo patikrinta, nes ŽŪIKVC tik 2015 m. vasario 3 d. elektroniniu formatu pateikė Agentūrai duomenis apie nustatytus paramai netinkamus plotus tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Programos priemonę MPŪV gauti.

Kadangi 2013 m. paraiškoje bendras deklaruotų laukų plotas viršija faktinį daugiau nei 2 ha, bet neviršija faktinio ploto daugiau nei 20 procentų, vadovaujantis Taisyklių 42.1.1 punktu, pagrindinė išmoka, apskaičiuota pagal faktinį 367,22 ha plotą, mažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Pakartotinai vertinant 2013 m. paraišką nustatyta, kad dėl neteisingo deklaravimo dalis išmokėtos pagrindinės tiesioginės išmokos, t. y. 842,53 Eur už 6,44 ha, ir apskaičiuota 1 686,54 Eur sankcija už per didelį deklaravimą sudaro bendrą 2 529,07 Eur sumą, kurią O. G. privalo grąžinti.

Atsakovė nurodė, kad Lietuvai skirta tiesioginių išmokų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą suma už 2013 m. buvo viršyta dėl klaidingai apskaičiuoto koregavimo koeficiento, kurį taikant buvo apskaičiuotas 0,62 Eur už vieną ha per didelis už 2013 metais deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus mokėtinos pagrindinės išmokos dydis, todėl perskaičiavus O. G. skirtą paramos sumą, susidarė 212,82 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią jis privalo grąžinti Agentūrai. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2013 m. paraišką pareiškėjui buvo išmokėta, susidarė bendra 3 607,7 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

Pažymėjo, kad nors Taisyklių 21.8 punktas nustato, kad įbraižant deklaruojamų naudmenų ir kitų plotų ribas, privaloma išskirti tik didesnius nei 0,10 ha netinkamus paramai plotus, esančius deklaruojamuose laukuose, parama pareiškėjui turi būti nemokama už visus paramai netinkamus sklypus, nesvarbu ar jie sudaro daugiau kaip 0,1 ha, nes tokių sklypų plotas yra prilygintas 0. O. G., įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, privalėjo išskirti visus netinkamus paramai plotus, bet jų neišskyrė, Agentūra, vadovaudamasi ŽŪIKVC ir patikros vietoje duomenimis, nustatė pareiškėjo deklaruotuose laukuose paramai gauti netinkamus sklypus.

Nurodė, kad Taisyklių 42.1.1 punkte yra įtvirtinta alternatyva, kada pareiškėjams taikomos sankcijos. O. G. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą mažiau kaip 3 procentais, tačiau daugiau negu 2 ha. Pareiškėjas Agentūrai nepateikė jokių dokumentų (įrodymų), kurie patvirtintų, kad klaidingi duomenys pateikti ne dėl jo kaltės, atvirkščiai pats pripažino, kad deklaruodamas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus tinkamai neišskyrė paramai netinkamų plotų. Agentūra, išskaičiuodama 3 607,7 Eur grąžintinų išmokų sumą, vadovavosi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 16.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad vienas iš administruojančiosios institucijos grąžintinų lėšų susigrąžinimo būdų yra grąžintinų lėšų įskaitymas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 152–157) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. SP1-953 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ dalyje dėl įpareigojimo pareiškėjui grąžinti 3 394,88 Eur sumą, susidariusią dėl paramos permokėjimo ir sankcijos už pažeidimą dėl netinkamo naudmenų ar kitų plotų ribų deklaravimą bei įpareigojo Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos į pareiškėjo sąskaitą pervesti nepagrįstai sumažintą 3 394,88 Eur dydžio paramos sumą. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad Agentūros Kontrolės departamento Marijampolės patikrų vietoje skyriui atlikus pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. paraiškoje deklaruotų duomenų patikrinimą, nustatyti neatitikimai, kurių pagrindu priimtas šioje byloje skundžiamas Sprendimas. Iš Agentūros Kontrolės departamento Marijampolės patikrų vietoje skyriaus ataskaitos matyti, kad tikrintinais nurodyti 98 laukai, tačiau realiai patikrinti 42 laukai. Ataskaitos pastabose laukų netinkamumo paramai priežastis nenurodyta, pažymėta, kad pakoreguotos laukų ribos ir pamatuoti pareiškėjo neatmesti paramai netinkami plotai. Iš ataskaitos negalima suprasti, kurie laukai buvo tikrinti vietoje, o kurie nuotolinės patikros būdu, todėl teismo vertinimu, tokiu būdu sudaryta ataskaita negali būti laikoma tinkamu dokumentu, kuriuo būtų galima pagrįsti 2013 m. paraiškoje deklaruotų plotų neatitikimą. Ataskaitoje apskritai nėra duomenų apie tai, kodėl tam tikros laukų dalys buvo pripažintos netinkamomis paramai, ar dėl ten augančių medžių, ar dėl netinkamo apdirbimo ar kokių nors kitų ypatybių. Neaišku taip pat ir netinkamais pripažintų plotų dydžių nustatymas. Atsakovas prie atsiliepimo taip pat pridėjo neįskaitomas ir neaišku kokius laukus vaizduojančias nuotraukas iš STIS-GIS sistemos (b. l. 98–137). Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ortofotonuotraukos yra absoliučiai neįskaitomos, o patikros vietoje metu galimai pastebėti pažeidimai įforminti tokiu būdu, kad negalima įsitikinti jų pobūdžiu ir patikrinti, todėl tokie veiksmai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai ir vertinami kaip faktinių aplinkybių priimant sprendimą neatskleidimas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir pareiškėjas byloje taip pat kelia ginčą dėl Taisyklių 21.8 punkto taikymo, todėl teismas vadovaudamasis nurodytu Taisyklių punktu ir bylos medžiaga nustatė, jog dalis netinkamais pripažintų plotų yra mažesni nei 0,1 ha, todėl jie neturėjo būti išskirti iš deklaruojamų naudmenų ribų ir plotų neišskyrimas negali būti laikomas deklaravimo pažeidimu. Tuo remdamasis teismas nustatė, kad 2013 m. paraiška administruota netinkamai, nes neaišku, kodėl ataskaitos Skaičiavimų lentelėje netinkamu paramai gauti nurodytas 11,8 ha plotas, o Sprendime – 10 ha pagal patikrą ir 0,72 ha pagal ŽŪKVC duomenis. Taip pat nepateikti duomenys, kuo remiantis ataskaitoje po patikros vietoje ir nuotolinės patikros sumažinti tinkamų paramai gauti plotų dydžiai.

Teismas vertino, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra priėmė ginčijamą Sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Agentūros sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo pervesti į jo sąskaitą nepagrįstai Agentūros skundžiamu Sprendimu sumažintos paramos 3 394,88 Eur sumą yra tenkintinas, kadangi panaikinus Sprendimą, atsakovas neturi teisinio pagrindo šiuos pinigus išskaičiuoti iš pareiškėjui sumokėtos paramos sumos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija ir 212,82 Eur sumos išskaičiavimą dėl klaidingai paskaičiuoto koregavimo koeficiento taikymo. Teismas pažymėjo, kad žemės ūkio ministras 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 3D-825 „Dėl sumos, kuria viršyta už 2013 metais deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus mokėtina pagrindinė išmoka, nustatymo“, nustatė, jog Lietuvai skirta tiesioginių išmokų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą suma už 2013 m. buvo viršyta dėl klaidingai apskaičiuoto koregavimo koeficiento, dėl to buvo apskaičiuotas per didelis už 2013 metais deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus mokėtinos pagrindinės išmokos dydis, nurodytas žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 3D-791 2.1 papunktyje ir išmokėta už 2013 metais deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus pagrindinės išmokos permoka – 1,10 eurų už vieną hektarą. Dėl to Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, nustatyta tvarka informavo pareiškėją apie už 2013 metais deklaruotą ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitikusį žemės ūkio naudmenų hektarą išmokėtą permoką ir išmokėtos permokos susigrąžinimą. Teismas, remdamasis minėtų taisyklių nuostatomis sprendė, kad 212,82 Eur išskaičiavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Sprendimą šioje dalyje paliko galioti.

III.

Atsakovė Agentūra padavė apeliacinį skundą (b. l. 160–173), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Agentūros Sprendimo dalis dėl įpareigojimo grąžinti 3 394,88 Eur sumą ir išspręsti ginčą iš esmės.

Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, išdėstytais teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Papildomai nurodo, kad ataskaitoje aiškiai nurodyta, kurie laukai buvo tikrinami ir kad visi laukai buvo tikrinami vietoje, t. y. matuojamos laukų natūralios ribos ir atmetami paramai skirti netinkami plotai. Ataskaitoje aiškiai nurodyti visų pamatuotų laukų deklaruoti ir faktiškai nustatyti plotai, taip pat nurodyti paramai skirti netinkami plotai, kurie buvo apmatuoti ir išskaičiuoti iš paramai tinkamo ploto. Visi paramai skirti netinkamų plotų skaičiavimai yra pateikti skaičiavimų lentelėje, nurodant ne tik atskirai kiekvieną paramai skirti netinkamą plotą atimamą iš deklaruoto lauko ploto, bet ir bendrą tokių plotų sumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendime netinkamai nurodė, kad paramai skirti netinkami plotai sudaro 11,80 ha, nes iš tikrųjų ši suma yra 5,88 ha, todėl teismas klaidingai apskaičiavo paramai skirti netinkamus plotus. Akcentuoja, kad patikros vietoje ataskaitoje nurodyti ne tik paramai skirti netinkami plotai, bet ir deklaruotų pareiškėjo laukų plotų trūkumai, tai yra laikoma neteisingu deklaravimu. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismui ir buvo pateiktos prastos kokybės patikros vietoje darytos nuotraukos, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad jos neįrodo patikros vietoje metu nustatytų neatitikimų. Nuotraukose ne tik nurodyti paramai skirti netinkami plotai, bet ir aiškiai aprašyta tikrintų konkrečių KŽS būklė, nurodant ar tai yra paramai skirti netinkamas plotas ar ne. Nuotraukose nurodyta jų darymo data, kryptis ir pažeidimo fiksavimo koordinatės.

Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė, jog pareiškėjo 2013 m. paraiškoje plotas tiesioginei išmokai gauti yra 379,63 ha, o pagal Programos priemonę MPŪV – 292,65 ha, nes 2013 m. birželio 17–18 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai prašymus, kuriais keitė 2013 m. paraiškos duomenis, todėl Agentūra sprendime Nr. SP1-953 teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo 2013 m. paraiškoje plotas tiesioginei išmokai gauti yra 377,94 ha, o pagal Programos priemonę MPŪV – 242,14 ha. Paramai skirti plotas yra nustatytas vadovaujantis ne paramai skirti netinkamų plotų duomenimis, o bendra faktiškai nustatyta deklaruotų laukų plotų suma, t. y. skaičiuojant kiekvieno lauko faktinį plotą po patikros vietoje ar administracinės patikros. Teigia, kad Agentūra priimtame Sprendime aiškiai ir išsamiai nurodė visus pareiškėjo deklaruotų laukų patikros vietoje ir administracinės patikros duomenis, todėl teismo teiginiai, kad Agentūra netinkamai vertino pareiškėjo 2013 m. paraišką, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas O. G. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (b. l. 184–185) prašo atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pateiktame atsiliepime iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais.

Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, argumentuotas ir teisėtas, o atsakovės pateikti argumentai yra paremti ankstesne pozicija, nesigilinant į teismo sprendime išdėstytus faktus. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė tapačias faktines aplinkybes, paskaičiavimus kaip ir teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, todėl teigia, kad atsakovė nebandė vertinti situacijos iš naujo, nepatikslino padarytų klaidų. Pažymi, kad Agentūra nepateikia nei aiškesnių nuotraukų, nei lentelių, kurios galėtų patvirtinti Agentūros ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumą.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas O. G. ginčija Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. SP1-953 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ (b. l. 7–12) ir prašo įpareigoti Agentūrą į pareiškėjo sąskaitą pervesti nepagrįstai sumažintą 3 607,7 Eur dydžio paramos sumą.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikindamas Agentūros Sprendimą dalyje dėl įpareigojimo pareiškėjui grąžinti 3 394,88 Eur sumą, susidariusią dėl paramos permokėjimo ir sankcijos už pažeidimą dėl netinkamo naudmenų ar kitų plotų ribų deklaravimą. Taip pat teismas įpareigojo Agentūrą į pareiškėjo sąskaitą pervesti nepagrįstai sumažintą 3 394,88 Eur dydžio paramos sumą. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovė Agentūra padavė apeliacinį skundą (b. l. 160–173), kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra priėmė ginčijamą Sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Taip pat atsakovė nesutinka su teismo pateikta išvada, kad dalis netinkamais pripažintų plotų yra mažesni nei 0,1 ha, todėl jie neturėjo būti išskirti iš deklaruojamų naudmenų ribų ir plotų neišskyrimas negali būti laikomas deklaravimo pažeidimu. Todėl Agentūra prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas iš dalies panaikino Sprendimą ir įpareigojo Agentūrą į pareiškėjo sąskaitą pervesti nepagrįstai sumažintą 3 394,88 Eur dydžio paramos sumą. Tuo tarpu pareiškėjas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 184–185) sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo dalies, kurioje pripažinta, kad pareiškėjas privalo grąžinti 3 394,88 Eur dydžio sumą, t. y. 2 529,07 Eur tiesioginių išmokų ir 865,81 Eur paramos pagal Programos priemonę MPŪV dėl neteisingai deklaruoto lauko ploto.

Nustatyta, kad O. G. Agentūrai 2013 m. gegužės 29 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką (b. l. 33–45), kurioje deklaravo 379,63 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 4,26 ha didelio nepalankumo vietovėse bei 288,39 ha mažo nepalankumo vietovėse.

Agentūra Sprendimu įvertino pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. paraišką ir nustatė, kad pareiškėjas turi grąžinti 3 394,88 Eur dydžio sumą dėl netinkamai deklaruotų plotų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Programos priemonę MPŪV gauti.

Pažymėtina, kad Agentūros Kontrolės departamento Marijampolės patikrų vietoje skyriui atlikus 2013 m. gegužės 29 d. paraiškoje deklaruotų duomenų patikrinimą nustatyti neatitikimai, kurių pagrindu priimtas šioje byloje skundžiamas Sprendimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas turi būti tikslus ir nekeliantis abejonių, o byloje turi būti pateikti objektyvūs duomenys, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamo paramai gauti ploto dydis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog iš Agentūros Kontrolės departamento Marijampolės patikrų vietoje skyriaus ataskaitos ir jos priedų (b. l. 48–84) matyti, kad tikrintinais nurodyti 98 laukai, tačiau realiai patikrinti 42 laukai. Ataskaitos pastabose laukų netinkamumo paramai priežastis nenurodyta, pažymėta, kad pakoreguotos laukų ribos ir pamatuoti pareiškėjo neatmesti paramai netinkami plotai. Prie ataskaitos pridėta 10 nuotraukų, kuriomis fiksuojami objektai neaiškūs, paskirtis nenurodyta, bei 2 lapai neįskaitomų lentelių. Iš ataskaitos negalima suprasti, kurie laukai buvo tikrinti vietoje, o kurie nuotolinės patikros būdu. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atliktų matavimų rezultatų skaičiavimo lentelėje ir skaičiavimų lentelėje sklypų numeracija nesutampa, pirmojoje lentelėje pateikti duomenys apie 42 žemės sklypus iš 98, antrojoje skaičiavimų lentelėje pateikti duomenys apie 160 sklypų, tačiau ne visų minėtų sklypų numeriai nurodyti, nors, pvz., pateikti duomenys apie tokių sklypų netinkamą paramai plotą.

Atsižvelgusi į tai, kad minėti byloje pateikti duomenys yra neišsamūs, o ortofotonuotraukų bei byloje esančių lentelių dėl jų vizualinio pateikimo nėra įmanomą įskaityti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariami duomenys nėra pakankamai patikimi ir tikslūs, dėl to jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis tokiais duomenimis priimtas Sprendimas negali būti pripažįstamas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje įtvirtina, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 21.8 punkte (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 18 d.) nustatyta, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų naudmenų ir kitų plotų ribas, turi išskirti didesnius nei 0,1 ha netinkamus paramai plotus, esančius deklaruojamuose plotuose, kurie nėra išskirti KŽS_DB10LT kaip atskiri KŽS (t. y. kontroliniai žemės sklypai). Šiems plotams turi būti suteikiamas klasifikatoriaus VII grupės 142 eilutės kodas „Netinkami paramai plotai“ ir pažymimas pasikeitimas iš sąrašo.

Taisyklių 36.2.5 punkte įtvirtinta, kad kontrolinis mišrus žemės sklypas, susiformavęs po 2006 m., bl3m – tai sklypas, kuriame pagal 2005–2006 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis buvo kontrolinis dirbamos žemės sklypas bl1, o pagal 2009–2010 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra nedirbama žemė (miškai, naujai įveisto miško plotai, krūmynai, pelkėtos teritorijos, karjerai ir pan.). Šio KŽS tinkamas tiesioginėms išmokoms skirti plotas prilygintas 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP (t. y. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateiktų duomenų negalima nustatyti, kurie nagrinėjamo ginčo sklypai atitinka Taisyklių 36.2.5 punkte numatytą „kontrolinio mišraus žemės sklypo, susiformavusio po 2006 m., bl3m” kriterijų, todėl negalima daryti išvados, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjo deklaruotose laukuose paramai netinkamus žemės sklypus. Atsižvelgus į minėtą aplinkybę, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Taisyklių 21.8 punktu, įbraižydamas deklaruojamų naudmenų ir kitų plotų ribas, neturėjo teisės išskirti tik didesnius nei 0,1 ha netinkamus paramai plotus, esančius deklaruojamuose plotuose.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, negalima pripažinti, kad Agentūra priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, įpareigojusi pareiškėją grąžinti 3 394,88 Eur sumą dėl paramos permokėjimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovavosi aktualiomis ginčui teisės aktų nuostatomis, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasDalia Višinskienė