Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. K., išnagrinėjusi H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. K. 2016 m. spalio 21 d., apie 17.00 val., Minties g. 15, Vilniuje, vairuodama automobilį „Volvo S 40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais H. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 220 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama H. K. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų pažeidimų, patvirtino visas protokole nurodytas aplinkybes. Protokole nurodytoje vietoje ir laiku statė automobilį (jis yra jos draugo), parkavosi priekine dalimi, matyt, nepaskaičiavo atstumo, padarė per mažą lankstą ir kliudė šalia stovėjusį „VCW Polo“ (priekinę dalį). Suprato, kad įvyko kontaktas, buvo garsas. Išlipusi pamatė, kad tikrai kliudė kitą automobilį, ant „VW Polo“ matė dešinėje pusėje nedidelį įbrėžimą. Suprato, kad padarė eismo įvykį, išsigando. Tuomet sėdo į automobilį, pastatė jį į kitą vietą (netoliese) ir autobusu išvažiavo į darbą, nes labai skubėjo, vėlavo (automobiliu nevažiavo, nes vėlai grįžus po darbo nebėra laisvų vietų automobiliui pastatyti). Grįžusi iš darbo ant nukentėjusiojo automobilio paliko raštelį su savo kontaktais, po to pamatė, kad jau yra palikti policijos pranešimai. Supranta, kad pasielgė neteisėtai, sukėlusi eismo įvykį pasišalino iš jo vietos, nesant nukentėjusiojo nekvietė policijos pareigūnų. Labai gailisi dėl susidariusios situacijos, anksčiau tokių įvykių nebuvo patyrusi.

Rašytiniame paaiškinime H. K. nurodė, jog 2016-10-21, apie 17.10 val. vairavo Š. K. priklausantį automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aikštelėje, esančioje Minties g. 58, besiparkuodama kliudė ir įbrėžė šalia esantį automobilį. Nurodė, kad labai skubėjo, todėl paliko telefono numerį už valytuvo. Su nukentėjusio automobilio savininkais susiskambino, susitiko 2016-10-22, 10.00 val. Automobilio savininkas bijojo pildyti draudimo deklaraciją, nes buvo gavęs policijos šaukimą atvykti į policiją, todėl susitarė 2016-10-24 kartu vykti į policiją (b. l. 8).

Be pačios H. K. prisipažinimo jos kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš H. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio tyrėjos J. P. 2016-10-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-21, apie 17.08 val., buvo gautas pranešimas, jog Minties g. 58, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje apgadintas automobilis, o įvykį matė liudininkas. Nuvykus nurodytu adresu į pareigūnus kreipėsi liudytojas M. S., kuris paaiškino, jog apie 16.30 val. pro buto langą pastebėjo, kaip stovėjimo aikštelėje automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas kliudė kitą automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo“ automobilio vairuotoja (28-35 metų smulkaus sudėjimo moteris) po įvykio išlipo iš automobilio, apžiūrėjo gedimus, šalia priparkavo automobilį ir išėjo. „Volvo“ apgadinimai – įbrėžtos 50-51 cm aukštyje dešinės pusės galinės durelės, „VW“ apgadinimai – dešinės pusės sparnas 64-65 cm aukštyje ir priekinis bamperis (dešinė pusė) 50-52 cm. Įvykio vietoje susisiekti su abiejų transporto priemonių vairuotojais nepavyko, už automobilių valytuvų palikti šaukimai atvykti į KPV (b. l. 3). M. S. 2016-10-21 rašytiniame paaiškinime nurodytos analogiškos aplinkybės išdėstytoms tyrėjos tarnybiniame pranešime (b. l. 7). Nukentėjusiosios K. D. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016-10-22 ryte automobilių stovėjimo aikštelėje šalia „Maxima“ parduotuvės, esančios Minties g. 58, rado apibraižytą automobilio „VW Polo“ dešinįjį šoną. Ant automobilio priekinio stiklo rado protokolą iš policijos bei merginos raštelį. Jai bebūnant prie automobilio atėjo ir eismo įvykį matęs liudytojas, kuris papasakojo visas įvykio aplinkybes. Anot jo, besiparkuojant mergina kliudė jos (K. D.) automobilį ir apsidairiusi, kad niekas nemato, pastatė jį toje pačioje aikštelėje, tik kitoje vietoje. Liudininkas iškvietė policiją ir ši atvykusi paliko pareiškimus ant K. D. bei įvykio kaltininkės automobilių. Kuomet mergina tai pamatė ir policijos nebebuvo, ant K. D. automobilio paliko raštelį, kuriame buvo nurodyta, jog ji atsiprašo už apgadintą automobilį, nurodė besiparkuodama padariusi žalą. Raštelyje buvo nurodytas kontaktinis numeris. Liudininkui išėjus, K. D. paskambino tai merginai ir paprašė viską paaiškinti. Mergina netrukus atėjo iki įvykio vietos ir pasakė, jog besiparkuodama labai skubėjo, todėl įbrėžus K. D. automobilio šoną pastatė jį į kitą vietą ir nubėgo iki namų pasiimti popieriaus bei rašiklio, o atėjusi jau pamatė, kad būta ir policijos. Tuo metu jokios deklaracijos pildyti K. D. negalėjo, dėl to išvažiavo į Ukmergę. Mergina dar tą pačią dieną siūlė atvykti į Vilnių ir supildyti deklaraciją, tačiau K. D. pasakė, kad ji turėtų atvykti į Ukmergę. Praėjus kelioms darbo dienoms, 2016-10-25 H. K. atvyko į Ukmergę, užpildė deklaraciją ir ją K. D. perdavė jos draudikui (b. l. 12). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dešinės pusės durys, apgadinta automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis bei priekinis dešinės pusės sparnas, pats eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5, 6).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo eismo dalyvis yra susijęs. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad H. K., suvokdama, jog įvyko eismo įvykis, su kuriuo ji yra susijusi, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Iš byloje esančių liudytojo paaiškinimų bei tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, jog H. K. po eismo įvykio buvo išlipusi iš automobilio ir pamatė, kad apgadino svetimą automobilį, suprato, kad tą padarė būtent ji, suvokė, jog kilo eismo įvykis. Apklausiama teismo posėdyje J. K. taip pat pripažino pilnai supratusi, jog statydama automobilį padarė eismo įvykį, išlipusi matė apgadinimus. Vadinasi, susidarius tokiai situacijai, H. K. kilo KET 222 punkte numatyta pareiga - nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Išėjimas (išvykimas) iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju H. K. nepaskambino policijai, nuvažiavo į darbą ir, tik jį baigusi, grįžusi atgal į namus, o tuo pačiu ir eismo įvykio vietą, paliko raštelį, t. y. ne iš karto po įvykio, o praėjus ilgam laiko tarpui, jau po to, kai į įvykio vietą buvo atvykusi policija, kuri apžiūrėjo automobilius, išmatavo apgadinimus bei už automobilių valytuvų paliko šaukimus atvykti į KPV. Akivaizdu, kad raštelio palikimas tokiomis aplinkybėmis neturi jokios esminės reikšmės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai neva ji labai skubėjo į darbą, vėlavo (beje, paaiškinime H. K. nurodė raštelį palikusi iš karto, kadangi įvykio vietoje negalėjo likti, nes skubėjo) laikytini viso labo bandymo bent jau kažkiek pateisinti savo veiksmus, nors savo kaltės, kad neįvykdė pareigos ir neliko eismo įvykio vietoje, H. K. neneigia, ji pilnai pripažįsta neteisėtai pasišalinusi iš eismo įvykio, kurį suprato padariusi, vietos. Priežasčių, dėl kurių pasišalino iš eismo įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodyti negalėjo, tačiau tai nepaneigia pastarosios veiksmų neteisėtumo inkriminuoto straipsnio prasme, kadangi tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad H. K., vairuodama automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama kliudė stovintį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog pažeidėja prisipažįsta kalta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinama H. K. asmenybė (profesinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus H. K. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Tuo tarpu skiriant administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį manytina esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi net ir švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda būtų šiuo atveju pernelyg griežta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas (ekstraordinarias) aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad sukeltas eismo įvykis yra iš esmės menkavertis, padaryti apgadinimai nežymūs, anksčiau H. K. administracinėn atsakomybėn traukiama buvo vieną kartą (dėl nešiurkštaus KET pažeidimo, baudą sumokėjo, nuobauda seniai negaliojanti), nagrinėjamoje byloje nekonstatuota jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, po eismo įvykio savo automobilį paliko netoliese, nesiėmė veiksmų transporto priemonės apgadinimams pašalinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas iš esmės neatitinka tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo, darytina išvada, jog prevenciniai bausmės tikslai pilnai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (skiriant švelnesnę nei įstatymo numatytą minimalią bausmę bei taikant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą). Pažymėtina, jog tokia teismo paskirta administracinė nuobauda atitinka teismų praktikos nuostatas analogiško pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-348-200/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

H. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28 eurų dydžio baudą.

H. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 600 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, H. K. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – 500 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16063831222. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).