- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- II-275-270/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03890-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Suinteresuotas asmuo
- Š. K., Institucijos
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2014-03-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2014-03-17 nutarimu A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 4 d. ir nubaustas 180 Lt bauda už tai, kad jis 2014 m. vasario 25 d., 17 val. 24 min., Vilniuje, Raugyklos g. 21, vairuodamas dviratį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė greta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Chrysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abi transporto priemones apgadino, pažeisdamas KET 9, 28, 132 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. prašo panaikinti 2014-03-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, nes pareiškėjo nuomone nutarimas yra šališkas, neobjektyvus ir neteisėtas, nuobauda jam skirta nepagrįstai. Skunde nurodė, kad 2014-02-25 apie 17.15 val. jis važiavo dviračiu „MOULTON" Vilniuje, Raugyklos gatve link Kauno gatvės. Matomumas buvo geras, kelio danga sausa, gatvė vienos eismo juostos. Važiavo apie 10 km/h greičiu su įjungtais priekiniais ir galiniais žibintais, maždaug pusės metro atstumu nuo šaligatvio. Tuo metu jį apvažiuodamas atlikinėjo manevrą automobilis „Chrysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas Š. K., kuris yra Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnas. Apvažiavimo manevro metu automobilis pradėjo mažinti atstumą ir spausti jį prie kelkraščio. Bandydamas atkreipti automobilio vairuotojo dėmesį dėl jo neleistino važiavimo manevro metu, kurio metu susidarė avarinė situacija ir grėsmė dėl tikėtino sužalojimo, jis kairiuoju delnu pabeldė į pavojingu atstumu priartėjusio automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklą. Tuoj pat automobilio vairuotojas Š. K., pro atidarytą dešinės pusės priekinį langą, garsiai ir agresyviai įspėjo jį nevažiuoti gatve. Kadangi jis važiavo pagal eismo taisyklių reikalavimus, nuo gatvės nepasitraukė ir transporto priemonėms toliau lėtai judant, įvyko jų kontaktas, dviračio vairu buvo apgadintos automobilio dešinės pusės durelės, automobilis sustojo, jis virto nuo dviračio, kaire kūno dalimi kliudė automobilio dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį ir jį sudaužė. Jo dviratis virto į dešinę pusę ir atsitrenkė į šaligatvį. Jis (A. K.) mobiliuoju telefonu iškvietė Kelių policiją. Eismo įvykio metu liudytojų nebuvo. Policijos pareigūnas E. G. sudarė Eismo įvykio vietos schemą, iš kurios matyti, kad atstumas tarp sustojusio automobilio ir šaligatvio dešiniojo krašto (pagal eismo kryptį) yra 53 cm., pažymėdamas, kad jo pečių plotis yra 50 cm., todėl dešinysis petys transporto priemonių susidūrimo metu buvo tik 3 cm. atstumu nuo šaligatvio krašto.Taip pat nurodo, jog jis nepažeidė teisės normų, nes dviračiu važiavo pagal taisykles, prisilaikydamas KET 65 p. reikalavimų, nekėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarė kliūčių jų eismui. Mano, jog Š. K. savo vairuojamu automobiliu, apvažiuodamas jį, tyčia atliko pavojingą manevrą spausdamas prie kelkraščio, sudarė kliūtį kaip dviratininkui, eismui ir sukėlė pavojų, ko pasėkoje jis griuvo nuo dviračio.
Taip pat pateiktu skundu prašo pagal analogiją, vadovaujantis ABTĮ 44 str. ir CPK 98 str., bei atsižvelgiant į teismų praktiką, iš atsakovo jo (A. K.) naudai priteisti išlaidas, patirtas, apmokant advokato paslaugas.
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas atsiliepime į A. K. skundą prašė skundo netenkinti.
Teismo posėdyje A. K. palaikė skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad 2014-02-25 apie 17.15 val. jis važiavo dviračiu Raugyklos g. važiuojamaja dalimi, nes nėra dviračių tako. Iš paskos važiavęs automobilis sėkmingai jį apvažiavo. Važiuodamas toliau netoli kelkraščio jis jautė, kad iš paskos važiuoja kitas automobilis, kuris pradėjo dardyti manevrą, t.y. jį apvažinėjo. Apvažiuodamas Š. K. pradėjo jį spausti link šaligatvio. Jis, savo kaire ranka, saugodamasis nuo automobilio, instiktyviai sudavė per galinį keleivio pusės langą, taip bandydamas atkreipti vairuotojo dėmesį, kad šis nespaustų jo prie bordiūro. Š. K., mažindamas atstumą, stabdė ir tęsė įstrižą manevrą artėdamas link borto, tuo metu jis su dviračiu griūdamas nubėgo nuo dviračio ir kairiąją kūno pusės dalimi nulaužė netyčia automobilio veidrodėlį. Mano, jog dviračiu jis kontaktavo su automobilio galiniu sparnu. Dėl šio eismo įvykio jis susižalojo kairę ranką, kairią kūno dalį, tačiau kuria vieta trekėsi nurodyti negali. Ant kūno sužalojimų nebuvo, nes jis buvo apsirengęs striuke, kuri jį ir apsaugojo nuo sužalojimų.
Teismo posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo Š. K. paaiškino, kad jis nutarime nurodytu laiku važiavo Raugyklos g. Prieš jį važiavo automobilis ir atlikinėjo manevrą, lenkė dviratininką ir sėkmingai tai padarė. Važiuodamas iš paskos jis taip pat bandė atlikti lenkimo manevrą. Atlikdamas manevrą jis garsiniu signalu įspėjo besiblaškantį dviratininką, kad šis pasitrauktų į dešinę pusę. Šiek tiek pasitraukęs į dešinę pusę, jam atlikus apie 70% manevro, pravažiavus priekiu, kapotu, priekinėm durelėm, ties priekinėm durelėm dviratininkas nepatenkintas pradėjo replikuoti, jis šiam taip pat atsakė, ką tiksliai nepamena, nurodė nesiblaškyti po kelią, po ko dviratininkas stipriai kumščiu trenkė į galinį durelių stiklą. Kadangi jam pasirodė, jog dviratininko veiksmai yra chuliganiški, jis nusprendė sustoti. Jam sustojus nematė, kad dviratininkas būtų nukritęs, jis (A. K.) nubėgo nuo dviračio jį pastumdamas į priekį, todėl neatmeta galimybės, jog dviratis galėjo būti mestas iš inercijos į priekį, ko pasekoje buvo apgadintas jo automobilis, po ko spyrė koja į veidrodėlį. Kadangi jis iš automobilio išlipo devėdamas uniformą, dviratininkas tai pamatęs pasimetė ir pasakė, kad „tu mane partrenkei, tu mane norėjai partrenkti, čia mano žodis prieš tavo, eisime į teismą“. Draudimo dėl automobilio sugadinimų nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 4 dalį už Kelių eismo taisyklių 9, 28, 132 punktų pažeidimus. Šių reikalavimų paisymas yra vienas iš saugaus eismo garantų. Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu bei tyrimo metu A. K. ginčydamas priimtą nutarimą, kaip neva akivaizdų ir nepaneigiamą įrodymą nurodė, tai, jog jo pečių plotis yra 50 cm, o atstumas tarp automobilio ir šaligatvio eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas 53 cm, todėl ir mano, kad manevro laisvę turėjo automobilio vairuotojas, o ne jis. Duotame paaiškinime tyrimo metu A. K. buvo nurodęs, kad jį važiuojantį dviračiu apvažinėjo automobilis „Serbing Chrysler“ mažindamas atstumą ir spausdamas ties kelkraščiu, jis, bandydamas atkreipti vairuotojo dėmesį, sudavė per automobilio langą, vairuotojas žodžiu įspėjo jį nevažiuoti gatve, o automobiliui ir dviračiui toliau judant įvyko kontaktas, toliau nurodydamas, kad automobilis sustojo, o dviratis toliau judėjo į priekį, o jis virsdamas kaire kūno dalimi kliudė veidrodėlį jį nulauždamas (pridėtos medžiagos b.l. 9). Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. nurodė, jog veidrodėlį jis nulaužė bėgdamas nuo dviračio, o kuria kūno vieta jis griūdamas trenkėsi į automobilį, nurodyti negalėjo. Tokie nenuoseklūs ir prieštaringi A. K. argumentai ir paaiškinimai vertintinti kaip pasirinkta gynybos pozicija, noras išvengti administracinės teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, juolab, jog aplinkybių dėl kūno sužalojimų jis tyrimo metu nenurodė, o šią versiją iškėlė tik pateikdamas skundą teismui. Tuo tarpu netikėti kito eismo dalyvio – Š. K. paaiškinimais, kurie buvo nuoseklūs ir atitiko byloje surinktai medžiagai teismas neturi pagrindo. Tiek tyrimo metu (pridėtos medžiagos b.l. 10), tiek apklausiamas teisme Š. K. nuosekliai nurodė, kad pravažiavęs dviratininką per pusę automobilio korpuso, jis išgirdo smūgio garsą į automobilio stiklą, todėl sustojo ir tik sustojus automobiliui, dviratininkas kliudė jo automobilį. Taip pat Š. K. nurodė, kad apvažiavus dviratininką ir jam atlikus apie 70% manevro, jis norėdamas išsiaiškinti dviratininko trenkimo priežastį sustabdė automobilį, o dviratininkas tuo momentu vairu perbraukė abi dureles dviratį pastumdamas į priekį, nugriuvęs dviratininkas nebuvo. Eismo įvykio vietos schema (pridėtos medžiagos b.l. 7,8) užfiksuoti automobilis, dviratis, jų atstumai ir transporto priemonių sugadinimai, automobilio „Chrysler Sebring“priekinė dešinės pusės dalis užfiksuota 0,53 metro nuo kelio bortelio, ji neapgadinta, šio automobilio galinė dešinės pusės dalis užfiksuota 0,50 metro nuo kelio bortelio, t.y. automobilio priekinė dalis užfiksuota toliau nutolusi nuo kelio bortelio negu galinė automobilio dalis, kas paneigia A. K. nurodytas aplinkybes, kad pravažiuojantis automobilis jį pradėjo spausti ties kelkraščiu. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilio „Chrysler Sebring“ priekinė dalis buvo pravažiavusi pro dviratininką ir jo nekliudė, dešinės pusės šoninis veidrodėlis nebuvo užlinkęs atgal, jo šukės yra automobilio priekyje (b.l. 7, 29), kas patvirtina, jog smūgis buvo iš galo į priekį, todėl Institucija priėmusi nutarimą tinkamai ištyrė ir įvertino aplinkybes konstatuodami, jog automobilį apgadino dviratininkas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Taip pat pateiktu skundu A. K. prašo pagal analogiją, vadovaujantis ABTĮ 44 str. ir CPK 98 str., iš atsakovo jo (A. K.) naudai priteisti išlaidas, patirtas, apmokant advokato paslaugas, kurios sudaro 700 litų.
Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 279 str. numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Kadangi ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, o bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimas pažeidėjui, kai jo skundas netenkinamas, taip pat nenumatytas, todėl reikalavimas dėl advokato patirtų išlaidų paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-
nutaria:
A. K. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).