- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 1-98-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28917-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Civilinis ieškovas
- S. J.
- Kaltinamasis
- M. B.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas, Kastytis Kuzmickas
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas, teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. sunkiai sutrikdė S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatą, o būtent:
jis, 2017-06-11, apie 10.00 val., V. S. lauko pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu su S. J., tyčia sudavė jai rankomis ir kojomis ne mažiau 58 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines ir intradermalines kraujosruvas bei nubrozdinimus, nuo vieno iš smūgių ji nugriuvo ir atsitrenkė galva į betonines grindis, taip padarydamas nukentėjusiajai žaizdą galvoje, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžius nusitęsiančius į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, dešinio ausies būgnelio plyšimą, kairės smilkininės galvos smegenų skilties pamatinio paviršiaus sumušimą su kraujo išsiliejimu po voratinkliu dangalu ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė S. J. sveikatą.
Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. B. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad nesupranta, kodėl būtent jį kaltina šiuo nusikaltimu, tik dėl to, kad jis, atsikėlęs pamatė ją gulinčią kraujuje, t. y. iš ausies tekėjo kraujas. Kadangi jis buvo paskutinis prie jos, todėl jį ir kaltina. Su S. susipažino 2017 m. vasario mėnesį. Su ja gyveno pas savo motiną pusę metų. Jis pats nieko neturi, net baldai priklauso motinai, jokio ūkio jis neturi. Name yra vienas didelis kambarys, kuriame gyveno jo mama, jis ir S.. Su S. dirbdavo miške pas M. K., kuri už darbą jiems į mišką atveždavo valgyti, parūkyti ir alaus, iš jos pinigų neėmė. Jis gaudavo 120 eurų pašalpos iš Darbo biržos, S. sakydavo, kad ji gauna pašalpą, tačiau ją visą pasiima jos motina. Per M. K. jis perduodavo pinigų A. S., nes su ja gyvendamas kartu buvo paėmęs kreditą ir turėjo jį grąžinti dalimis. Ana jo buvusi sugyventinė, bet su ja jis santykius yra nutraukęs, tik duoda pinigų kredito grąžinimui. Su S. dėl santuokos niekada nekalbėjo ir nežadėjo susituokti, S. mama priekaištavo jų santykiams. Jokios partnerystės jie įregistravę nebuvo, jie tik gyveno kartu, kaimynams padėjo dirbti miške, iš to ir gyveno. Paskutiniu metu su S. išgėrinėjo praktiškai kasdien. Tą dieną jis, mama ir S. buvo pirtyje pas M., po to vakare nuėjo pas V. S., kuris buvo iškūrenęs pirtį. Pas M. pirtyje gėrė alų ir vyną, pas V. S. gėrė alų, O. P. buvo atsinešęs butelį degtinės. Pirtyje pas St. niekas nesimaudė, tik gėrė. Iš parodymų skaitė, kad ten buvo atėję G. ir Sp., tačiau to neprisimena. Sekmadienį atsibudo pirtyje ir pamatė, kad S. guli ant grindų, jai iš ausies teka kraujas. Pagalvojo, kad ėjo, užsikabino, visaip būna girtam žmogui. Jis negalėjo suduoti smūgių, išgėręs nesimuša. Kažkas ją sumušė, bet ne jis. Žino, kad vieną kartą S. buvo sumušęs jo sūnus Ernestas, antrą kartą buvo atvažiavęs ir ieškojo S., sakė, kad ji jo neieškotų, jam neskambintų ir nerašytų, nes jai bus blogai. Tai buvo prieš mėnesį iki šio nusikaltimo. Nusikaltimą galėjo padaryti ir D., su kuria pragyveno 5 metus, ji galėjo su savo seserimi sumušti S.. E. gyvena kaimynystėje su St. pirtimi, 30-40 metrų atstumu. Ten pat gyvena ir D. M., ji yra E. N. teta. Jis tą kartą buvo labai girtas, net nepamena, kaip su S. atėjo pas St. į pirtį. Jie gulėjo pirtyje ant gulto, prabudęs pamatė, kad S. šalia nebuvo, ji gulėjo ant grindų ir iš ausies tekėjo kraujas. Santykiai su S. buvo geri, jis tik vieną kartą yra sudavęs už tai, kad ji išmušė langą, tada ji pati išsigando ir nubėgo pas kaimynus, vėliau jie susitaikė.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. B. kaltu neprisipažino, neigė sumušęs S.. Pabudęs pamatė S. gulinčią ant grindų, ją pakėlė ir paguldė ant suolo, galvojo, kad girta nugriuvo ir susižalojo ausį. Kai S. kėlė nuo grindų, į pirtį atėjo V. S. ir M. D., jie pradėjo šaukti, ką jie su pirtimi padarė, pavertė alaus baru. Jis apiplovė S. ausį, nuplovė kraują, paguldė ją ant suolo. Nuo jos numovė savo džinsus, tačiau jie buvo purvini: S. į juos pasišlapino ir pasituštino. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nieko neatsimena, pradeda atgaivinti įvykius susipažindamas su kitų parodymais (t. 2, b. l. 11-21). Nuoširdžiame prisipažinime (t. 2, b. l. 23-24) M. B. rašo: „kai visi išsiskirstė, aš trenkiau jai kumščiu į veidą, ji užkliuvo už suolelio ir trenkėsi galva į pertvaros kampą, parkrito ant betoninių grindų. Tuo metu jis užmigo, o prabudęs pamatė, kad ji vis dar guli ant grindų.“ Kitame savo nuoširdžiame prisipažinime (t. 2, b. l. 27-28) M. B. rašo, kas buvo toliau neprisimena, bet liko dviese su S., o prabudęs pamatė, kad S. guli ant grindų, iš ausies tekėjo kraujas. Pagalvojo, kad S. pasigėrė ir pargriuvo.
Patikrinus M. B. alkotesteriu 2017-06-11 21.39 val. nustatyta 2,28 % alkoholio (t. 2, b. l. 77). Pats M. B. aiškino, kad kiekvieną dieną gėrė kartu su nukentėjusiąja, todėl ne viską gali prisiminti.
Nukentėjusioji S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykių neprisimena, prisimena, kad 2017-06-10 su M. B. ir jo motina buvo pirtyje pas H. M., vakare su M. B. nuėjo į pirtį pas V. S., kur nesimaudė, nes jau buvo pirtyje pas H. M., pas V. S. gėrė alų, ten buvo atėję ir kitų vyrų, ji įvykio neprisimena, kas buvo ten dar atėję sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Susipyko su M. B. dėl to, kad jis norėjo išeiti pas savo buvusią sugyventinę D., bet ji jo neišleido, griebė jam už rankų, prasidėjo grumtynės, po to ji nieko neprisimena. Jie buvo tik dviese, niekas kitas jos sužaloti negalėjo. Išgėręs M. B. kartais būna agresyvus. Ne kartą ją yra sumušęs ir ankščiau, bet ne taip stipriai, į veidą smūgių nesuduodavo, todėl žmonės su mėlynėmis jos nematė. Kartu gyveno apie 6 mėnesius jo motinai priklausančiame name. Jokio ūkio jie neturėjo, kartu eidavo dirbti pas žmones ir iš to pragyveno. Nuolatinio uždarbio abudu neturėjo. Ji gaudavo pašalpą iš Darbo biržos, bet ji prie tų pinigų priėjimo neturėjo, nes kortelė buvo pas jos motiną ir mama tvarkė pinigus. M. gaudavo pinigų iš Darbo biržos, tačiau mokėjo įmokas už paskolą, kurią buvo paėmęs su buvusia sugyventine. Pirtyje susipyko būdami tik dviese, daugiau niekas padaryti to negalėjo, nes visi jau išsiskirstė.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, kad nei ji, nei M. B. niekur nedirbo, pragyveno uždarbiaudami pas žmones, jie nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl nuolatinio alkoholio vartojimo ji nesiorientuoja savaitės dienose, datose. Paskutinis momentas, kurį ji atsimena, kad buvo pirtyje pas kaimyną H. M., ten jie gėrė vyną. Pamena, kad po pirties ji iškabino džiovinti išskalbtus drabužius. Daugiau nieko neprisimena, nei kur buvo, nei kas su ja atsitiko, atsigavo ligoninėje su galvos trauma. Epilepsijos priepuolių ji niekada neturėjo (t. 1, b. l. 38-39).
Vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pradėjo prisiminti, kad buvo pirtyje ne tik pas H. M., bet ir pas V. S., kur buvo užėjęs H. M., O. P., buvo atėjusi ir buvusi M. B. sugyventinė D., bet ji jos į pirtį neįleido. Konfliktas su M. B. prasidėjo būtent dėl D., kai jis iš jos sužinojo, kad ji į pirtį neįleido D. ir ruošėsi išeiti pas ją. M. B. buvo visiškai girtas, nesiorientavo (t. 1, b. l. 41-43).
Liudytoja D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad dukra S. apie pusę metų gyveno pas M. B. motiną, gyvenimo sąlygos buvo labai prastos, trūko maisto. M. B. buvo pažadėjęs dukrą vesti, todėl ji ir pabėgo pas jį. Liudytoja buvo kategoriškai prieš santykius su B., nes kaime sklando gandai apie jo žiaurumą, kuo ji vėliau įsitikino, nes M. B. pastoviai mušdavo dukrą, ji iškviesdavo policiją, bet policijai atvykus atsisakydavo rašyti pareiškimą, už tai dukrai buvo skiriamos baudos (už melagingą policijos iškvietimą), ji apmokėjo 4 baudas iš dukrai priklausančios banko kortelės. 2017 m. sausio mėnesį S. grįžo pas motiną, ją buvo sumušęs M. B., bet po dviejų dienų vėl pabėgo pas M. B.. Su dukra bendraudavo tik telefonu, dukra skųsdavosi, kad ją muša M. B.. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Ligoninėje S. jai pasakė, kad pirtyje ją sumušė M. B., bet smulkmenų nepasakojo. Ji iki šiol gailisi M. B., nenori jam pakenkti. Dėl galvos traumos pas dukrą prasidėjo epilepsijos priepuoliai, jai nustatė neįgalumą. Motina visur lydi dukrą, nes vienos jos paleisti dabar negalima, reikia pastoviai prižiūrėti. S. prašėsi, kad motina priimtų ją gyventi pas save kartu su M. B., tačiau ji sutikdavo priimti pas save tik be M. B., yra pasakiusi, kad M. B. jos name niekada negyvens. Liudytoja parodė, kad dukra ligoninėje pasakė, kad M. B. ją sumušė, bet ji nenori, kad jis būtų nubaustas, nes myli jį. Sakė, kad nieko nepasakos, myli jį ir susitaikys, iš karto atsibudusi iš komos pasakojo, kad jis jai trenkė pirtyje.
Liudytoja O. Z. parodė, kad dirba Vilniaus rajono GMP stotyje, 2017 06 11 apie 14 val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvykus nurodytu adresu priėjo moteris ir pasakė, kad ligonė yra pirtyje. Viduje rado jauną moterį, gulinčią po suoliuku ant betono grindų. Ji buvo be sąmonės. Pastebėjo iš ausų kraują, suprato, kad yra kaukolės bazės lūžimas, kraujuojančių žaizdų nematė, bet buvo sumušimai veide. Nuo merginos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji buvo nesąmoninga, komoje. Konstatavo viso kūno sumušimą, įtariamas kaukolės kaulo lūžimas, nes iš ausies kraujavo. Prie pirtelės prie jų priėjo viena moteris ir pasakė, kad ją sumušė sugyventinis ir pabėgo. Rastą sužalotą moterį jie išsivežė į ligoninę, vienas ten buvęs vyras padėjo užkelti ją ant neštuvų. Tokio sužalojimo pasekmės: galvos skausmai, epilepsijos priepuoliai.
Liudytojas H. M. parodė, kad 2010 06 10 S. iškūreno jam priklausančią pirtį, o po to maudėsi su M. motina, o jis su M. B. po jų. Jiems buvo nupirkęs 2 ar 3 butelius alaus. Matė, kad pas S. buvo mėlynė ant kairės rankos prie peties ir mažos mėlynės ant kojų, daugiau jokių sužalojimų nebuvo. Po pirties jie išėjo namo. Vakare apie 19 val. nuėjo į pirtį pas St.. Visi gėrė alų. Kadangi jau buvo savo pirtyje, todėl nelaukė, kol išsikūrens pirtis ir nuėjo namo. Beeinant namo pametė raktus, tad ryte grįžo kartu su K. S. ieškoti raktų, neturėdamas raktų, nakvojo savo sandėliuke ant šieno. Raktus surado R. N.. Jokio triukšmo negirdėjo. Priepirtyje apie 6 val. išgėrė alaus, S. buvo sveika. Iš pirties ryte išėjo jis su K. S., o pirtyje liko S. su M. ir St. (pirties šeimininku), jokių sužalojimų nebuvo. Buvo atėjęs į pirtį apie 14 val., bet S. nebuvo, greitoji ją buvo išvežusi, prie pirties stovėjo du policijos ekipažai.
Liudytojas V. S. parodė, kad birželio 10 d. apie 22 val. į pirtį atėjo M. su S., atsinešė 1 litro alaus butelį. Ten dar buvo atėjęs O. P., K. S. ir H. M., visi ten gėrė, jis nuėjo pas save miegoti, o O. P. išsivedė jo sūnus. Ryte buvo užėjęs į pirtį, ten buvo tik kaltinamasis su S., vėliau ten buvo užėję Sp. ir M., kurie ieškojo raktų, po to jie išėjo. Prisimena, kad jis su S. buvo išėjęs pasivaikščioti, bet vėliau ji grįžo į pirtį, o jis parėjo namo. Vėliau išgirdo triukšmą pirtyje, M. keikė necenzūriniais žodžiais, šaukė ant S.. Užėjo pasižiūrėti, bet M. jos nemušė, ant suolo sėdėjo M. ir S., matė, kad S. girta, vos gyva, buvo jos bloga orientacija. M., paėmęs jos galvą, papurtė į šonus, kad atsipeikėtų. Pasakė, kad jie eitų namo. Išėjęs iš pirties, nuėjo pas kaimynę M. D., norėjo paprašyti jos padėti išprašyti iš pirties S. ir M.. Pas M. D. buvo atėjęs M. B., kažką su ja kalbėjo ir išėjo. Jis su M. D. nuėjo į pirtį, kur ant grindų, ant kairio šono gulėjo S., jos galva buvo kraujuota, kaip ten buvo ir kas įvyko jis nežino. M. B. paprašė vandens ir apiplovė ją vandeniu ir pasodino ją ant suolo. O vėliau, kai atėjo su M. D., ją pamatė gulinčią ant grindų, be gyvybės ženklų. Jis pasakė, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą. Tada K. ir M. iškvietė greitąją. Jis tą rytą ne vieną kartą liepė eiti namo, bet jie neišėjo. Kaip buvo sužalota ar susižalojo S., jis nežino. Nuo to momento, kai liepė jiems išeiti iš pirties, iki to momento, kai pamatė, kad ji guli ant grindų, praėjo maždaug 3 valandos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad sekmadienį ryte pirtyje buvo S., M. B., M. M. ir K. S., visi gėrė alų, kalbėjosi. Jis pasakė, kad visi išeitų iš pirties, o pats nuėjo tvarkytis kieme. Neužilgo M. M. ir K. S. išėjo. Tuomet jis išgirdo, kaip pirtyje M. B. necenzūriniais žodžiais šaukė ant S.. Jis nuėjo į pirtį. Abu sėdėjo ant suolo. S. buvo girta, vos gyva, blogai orientavosi. Kai jis užėjo M. buvo paėmęs S. už plaukų, ant jos rėkė, tąsė ją už plaukų, S. nieko nesakė, jis jiems liepė išeiti iš pirties ir eiti namo. Pats liudytojas po to nuėjo pas M. D., vėliau parodymai atitinka teisiamajame posėdyje duotiems parodymams (t. 1, b. l. 99-102). Savo parodymus liudytojas V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 103-106).
Liudytoja M. D. parodė, kad M. B. buvęs jos sugyventinis, su juo pragyveno 5 metus, su jos seserimi jis turi du vaikus. Ji su seserimi gyvena viename name, sesuo viena augina du vaikus, sūnus jau suaugęs, dirba nuo 15 metų statybose, pats išlaikė vairavimo teises, nusipirko butą, o ji gyvena su savo sūnumi iš kitos namo pusės. Sesers pavardė N. N., E. N. yra N. ir B. sūnus. Ji neturi pykčio S. atžvilgiu, ji pati jį paliko. Gyvenant su M. B. būdavo atvejų, kai jis ją mušdavo. Ji 2016 06 10 vakare į pirtį pas St. nebuvo nuėjusi, nėra reikalo, nes turi savo pirtį. Kodėl taip sako S., paaiškinti negali. Sekmadienį pas ją svečiuose buvo sesuo I. N., ryte pasibeldė M. B., buvo su trumpikėm, paklausė, kas atsitiko, kodėl dar neišėjo iš pirties. Pasakė, kad S. girta miega pirtyje, tuoj ją pažadins ir nusives namo. Atėjo V. S., M. B. išėjo. Kartu su St. nuėjo į pirtį. S. gulėjo ant grindų su praskelta galva. Ji pasakė M. B. kviesti greitąją, nes S. be sąmonės, komoje, jis pasakė, kad nereikia, pats ją atgaivins. Pakėlė S. ir pasodino ją ant suolo, bandė atgaivinti, nuplovė kraują, tačiau ji neatsigavo, vos gyva gulėjo. M. B. neleido kviesti greitosios ir jie išėjo. Po to, apie pietus vėl atėjo M. B., bet ji neįleido jam įeiti į namus, padavė kelnes, jis sakė, kad vesis S. namo. Pro langą pamatė, kad jis nuėjo vienas, be S.. Apie tai pasakė seseriai K., abi nuėjo pasižiūrėti. Pamatė, kad S. be sąmonės, todėl jos iškvietė greitąją pagalbą. Buvo atėjęs R. N., kuris padėjo medikams ją paguldyti ant neštuvų. S. buvo pavogusi telefoną pas Kristiną, buvo iškviesta policija, kuri sakė, kad S. yra narkomanė, parsiduoda internete. Ji negirdėjo jokių riksmų, nes jos namas yra toliau nuo pirties, negalėjo nieko girdėti.
Liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. B. buvęs sugyventinis. Su juo pragyveno 5 metus. Jis dažnai ją mušė, mušė iš pavydo. Kadangi ją mušė, išvarė jį iš namų. Ji matė, kad apie pusmetį M. B. gyveno su S. J.. Kiek ji pati matė, M. B. dažnai S. sumušdavo iš pavydo. Mano, kad jis S. pardavinėjo, t. y. S. santykiavo už pinigus. Prieš 3 mėnesius M. su S. buvo užėję pas ją, S. pasiliko sėdėti, o M. nuėjo pas V. S.. Po kiek laiko grįžo ir S. pasakė „susitariau už 20 eurų“. Ji atsakė „ko taip mažai“. Ji nesuprato apie ką jie sakė, tačiau matė kaip V. nupirko degtinės ir S. su M. nuėjo pas jį. Apie S. J. sumušimo aplinkybes gali parodyti, kad pati nematė kaip S. buvo sumušta, tačiau jai žinoma, jog M. su S. 2017-06-10 dienos metu buvo pas H. M., kiek žino, jie ten krovė malkas. Taip pat žino, kad jie buvo pirtyje pas H. M., o 2017-06-10 vakare, laiko ji nežino, bet dar buvo šviesu, ji pro langą pamatė kaip M. su S. ėjo link V. S. namo ir nuėjo pas jį į pirtį. S. rankose nešė maišelį, jame turėjo vieną butelį alaus. Po to ji (M. D.) nuėjo miegoti. Kitą dieną, apie 10 val., pas ją atėjo M. B.. Jis buvo tik su apatiniais, basas. Atėjęs pas ją, užėjo į kambarį, nukrito ant lovos, pasakė, kad jis čia miegos. Ji paklausė kur S., jis atsakė, kad girta pirtyje miega. Ji pasakė, kad jis čia nemiegos ir pradėjo jį varyti iš namų. Maždaug po 5-10 minučių, kai atėjo M., pas ją atėjo V. S.. V. S. buvo apsirengęs. V. S. pasakė „kas ten su S., tokia baisi“. M. atsakė, kad ji girta miega. V. paprašė jos nueiti kartu pažiūrėti. M. pirmas nubėgo link pirties, o ji su V. ėjo iš paskos. Kai ji užėjo į pirtį, pamatė, kad pirtyje S. gulėjo ant grindų, ant pilvo, veidu į grindis. Matė, kad jos visi plaukai kraujyje. Ji gulėjo rankas į šalis, vilkėjo tik maikute, buvo apnuoginta apatine kūno dalimi. Kai ji užėjo į pirtį, tuo metu M. atsistojo virš S., pasilenkė, mušė ją delnais per galvą, kad atsigautų, šaukė jai keltis, po to paėmė S. už pažasčių ir pasodino ant pirtyje esančios lentynos, paėmė puodelį ir iš bakelio pasėmęs vandens pylė ant S. kojų, ją apiplovė ir padėjo gulėti ant suolo. Ji pamatė, kad S. yra komoje, sakė apie tai M., bet šis vis sakė, kad ji girta. Tuomet ji pasakė, kad kvies policiją ir greitąją, bet M. pasiuntė ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad S. girta. Ji pamanė, kad atvažiuos greitoji, o patalpoje prie pirties pilna butelių nuo alaus ir ji tuos butelius surinko nuo praėjimo ir išmetė lauke prie pirties. Po to ji nuėjo namo. V. nuėjo namo arba pas savo sesę K. K., kuri gyvena prie pirties. Praėjus gal pusvalandžiui, pas ją atėjo V., jai pasakė, kad jis ne kaltas, kaltas tik tuo, kad juos įleido į pirtį ir kam to jam reikėjo. Tai pasakęs, V. nuėjo namo. Po kiek laiko pas ją užėjo M. B., paprašė jam duoti džinsus. Ji padavė jam kelnes ir pasakė pažiūrėti S., o jis atsakė, kad girta miega. Paėmęs džinsus, jis nuėjo atgal į pirtį. Dar po kiek laiko ji iš namų pro langą pamatė kaip M. B. vienas nuėjo per upę. Jai tai pasirodė įtartinai ir pagalvojo kur S.. Tuomet ji nuėjo pas K. K. ir pasakė jai, kad reikia eiti į pirtį. Abi su K. užėjo į pirtį, S. gulėjo ant suolo, matė, kaip lašėjo kraujas nuo jos galvos ant grindų. Ji K. pasakė, kad kvies greitąją ir iškvietė med. Pagalbą. Ji pasitiko medikus, gydytoja pasakė, kad širdis dar plaka. Ji padėjo medikams paguldyti S. ant neštuvų ir nunešti į GMP automobilį. Kiek laiko S. pragulėjo pirtyje be sąmonės ji nežino. Jos brolis R. N., 2017-06-11 ryte, ant kelio prie namų rado raktų ryšulį ir nunešė jį H. M.. Ji kalbėjosi su H. M. telefonu. Savo parodymus liudytoja M. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 89-97).
Liudytoja K. K. parodė, kad B. gyvena su savo motina kitame kaime jau daug metų. 2016 m. pavasarį B. su S. buvo užėję pas ją, dingo mobilus telefonas, apie tai pranešė policijai, bet kas tai padarė nenustatė, nors kaime kalbėjo, jog jie Kalveliuose pardavinėjo jos telefoną. 2017 06 10 vakare S. du M. atėjo pas jos brolį V. S. į pirtį praustis, užėjo pas ją į kiemą, S. laikė butelį alaus, jiems pasakė, kad nežino, kur yra V. S.. 2017 06 11 apie 11 val. pro langą pamatė, kad M. B. vien apatiniais atėjo pas M. D.. Po to, apie 13.30 val. atėjo M. D. ir pasakė, kad reikia eiti pasižiūrėti S.. Nuėjo į pirtį, S. gulėjo ant grindų ar suolo, neprisimena, nejudėjo, kraujo nebuvo daug. Ji pasakė M. D., kad reikia iškviesti greitąją, davė jai telefoną, M. paskambino, o paskui su medike kalbėjosi M.. Ji atnešė kelnes ir paklodę, R. N. atėjo ir padėjo įkelti S. į GMP automobilį. Daugiau M. B. nematė, prie jų jis ten nebuvo. Iš kur M. D. sužinojo, kad reikia S. padėti, nežino.
Liudytojas R. N. parodė, kad 2017 06 11 anksti ryte užsuko į V. S. pirtį, nes girdėjosi balsai. Piešpirtyje stovėjo H. M. ir K. S., pirtyje buvo M. (B.), S. ir V. S., jie sėdėjo, gerti nieko nebuvo, ant grindų buvo primėtyta daug tuščių butelių nuo alaus. Ant S. jokių sužalojimų nebuvo, ji sėdėjo pirtyje. Kadangi jie alkoholio neturėjo, jis išėjo, o pieš pietus užėjo pas M. D., kuri pasakė, kad S. yra pas V. S. pirtyje ir jai reikia iškviesti greitąją. Nuėjo pas K. K. ir iš jos telefono buvo iškviesta greitoji pagalba. S. pirtyje gulėjo su praskelta galva. Jos galva buvo kraujyje, apatinė kūno dalis buvo apnuoginta, ji buvo komoje. Jis su sanitaru neštuvais nunešė S. į greitosios automobilį.
Liudytojas K. S. parodė, kad birželio 10 d. jis pirtyje nebuvo, o kitos dienos ryte apie 5-6 val. atėjo H. M. ir paprašė nueiti pasižiūrėti raktų, nes jis buvo išvakarėse pirtyje. Beeinant sutiko S. ir V. S.. H. M. paklausė jų dėl raktų. V. S. pasakė nueiti į pirtį ir pasižiūrėti, gal kur užkrito. Jie kažkur nuėjo, o jis su H. M. nuėjo į pirtį ieškoti raktų. Pirtyje buvo tik M. B.. Atėjo S. su St. atnešė 2 butelius alaus (po litrą talpos), visi kartu tą alų išgėrė, užėjo R. N., bet gerti nieko nebuvo, jis su H. M. išėjo, jiems iš paskos ėjo R. N.. Nuėjo pas jo brolį už upės, ten padėjo taisyti dūmtraukį, po kiek laiko ten atėjo R. N. su V. S. ir atnešė H. M. raktus ir išėjo. Tik po to sužinojo, kad S. išvežė į ligoninę. Jam būnant ryte pirtyje ant S. jokių sužalojimų nebuvo.
Liudytojas O. P. parodė, kad M. B. tėvai yra nupirkę namą iš jo žmonos giminaičių, kaimynai daugiau kaip 10 metų. Birželio 10 d. nuėjo pas V. S. į pirtį, atsinešė butelį degtinės ir porą butelių alaus. Visi kartu gėrė, pirtyje buvo S., M. B., V. S., H. M.. Niekas nesimaudė, gėrė degtinę ir alų. Apie 2 val. atvažiavo sūnus ir jį išsivežė namo. S. ir M. B. sėdėjo šiek tiek nuošaliau, S. nebuvo sumušta, kalbėjo, bet buvo girta. Vėliau, iš kalbų sužinojo, kad S. ligoninėje.
Liudytojas E. N. parodė, kad su tėvu M. B. santykių nepalaiko, S. kartu gyveno ir vaikščiodavo su tėvu. Iš kaimynės girdėjo, kad S. iš jos pavogė telefoną. Su S. jokių reikalų neturėjo ir jokių grasinimų jos atžvilgiu nebuvo. Apie įvykį nieko nežino, ten nebuvo, tą vakarą buvo Vilniuje, tik kitą dieną iš mamos sužinojo, kad S. išvežė į Vilnių.
Liudytoja R. L. parodė, kad 2017-06-11 ryte buvo darže ir matė, kad S. su kaimo gyventoju V. (St.) ėjo pro šalį, pas ją užėję nebuvo, alaus nepirko, ji tuo neužsiima, jie ėjo dviese link St. pirties. S. nebuvo sumušta, ėjo dviese. Ji dažnai matydavo M. B. su S., jie padėdavo jai ūkio darbus atlikti, skaldė malkas prie namo. Už darbą jiems atsilygindavo alumi ir cigaretėmis. Prie kokių aplinkybių buvo sužalota S. nežino, iš kaimo gyventojų sužinojo, kad ji buvo išvežta į ligoninę.
Iš 2017-06-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad dešinėje pusėje, ant žolės guli permatoma stiklinė talpa su užrašu „Bulbas“, kuri yra tuščia. Apie vieno žingsnio atstumu nuo stiklinės taros, ant žolės yra mėlynos spalvos sportinis batas su raišteliais ir baltos spalvos padu. Ant bato užrašas „Conserse All star“. Užėjus į pastatą, patenkama į patalpą priešpirtį, kur dešinėje pusėje prie sienos stovi medinis stalas, po kuriuo pakištas metalinis puodas. Dešiniame, tolimajame patalpos kampe stovi medinė kėdė. Kitoje pusėje rudos spalvos durys su stiklu, pro jas patenkama į pirties patalpą. Patalpos grindys betoninės, sienos medinės. Prie sienos priešais yra dviejų lentų medinis suolas, ant kurio padėta šviesios spalvos prausimosi kempinė, prie kurios ant pirmo suolo lentos yra rausvos spalvos dėmė. Po suolu, toje pačioje vietoje, ant grindų yra raudonos spalvos dėmė. Dešinėje pusėje tolimajame kampe ant suolo yra baltos spalvos su raudonomis dėmėmis rankšluostis. Toje pačioje vietoje, po suolu, ant grindų yra mėlynos spalvos sportinis batas su raišteliais ir baltos spalvos padu. Ant bato užrašas „Conserse All star“ (t. 1, b. l. 10-15).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1899/2017 (01) matyti, kad S. J. nustatyta:
galvos sumušimas, pasireiškęs žaizda galvoje, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiais nusitęsiančiais į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kairės smilkininės gaivos smegenų skilties pamatinio paviršiaus sumušimu su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu, dešinio ausies būgnelio plyšimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu arba paviršiumi, neilgai trukus iki tiriamosios apžiūros GMP 2017-06-11. Šie sužalojimai vertinami visumoje ir vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.4 punktais, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.
kūno sumušimas, pasireiškęs poodinėmis ir intradermalinėmis kraujosruvomis bei odos nubrozdinimais veide, krūtinėje, nugaroje, abiejuose rankose, abiejose kojose. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Dauguma sužalojimų pagal savo makromorfologinį vaizdą yra panašūs, galimai padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki tiriamosios apžiūros VŠĮ RVUL 2017-06-13.
Poodinės kraujosruvos esančios nugaros krūtininės dalies kairėje, dešiniame juosmens šone, dešiniajame petyje ir krūtyse galėjo būti padarytos 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Šiame punkte išvardinti sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas iš jų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodines kraujosruvos esančios nugaros krūtininės dalies kairėje, dešiniame juosmens šone, dešiniame petyje ir krūtyse galėjo būti padarytos 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros.
Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo seka, nėra galimybės.
Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs sužalojimui. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas ar lokalizacija nenurodo, ar jie atsirado ginantis, ar suduodant smūgius.
Visi sužalojimai padaryti mažiausiai 72 trauminiais poveikiais: galvoje – mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, krūtinėje ir pilve – mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, dešinėje rankoje – mažiausiai 9 trauminiais poveikiais, kairėje rankoje – mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, nugaroje ir juosmenyje – mažiausiai 11 trauminių poveikių, dešinėje kojoje – mažiausiai 21 trauminiu poveikiu, kairėje kojoje – mažiausiai 16 trauminių poveikių, šonuose – mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.
Sužalojimų vietose nėra požymių, nurodančių keliais įrankiais jie galėjo būti padaryti.
Poodinė kraujosruva su prašviesėjimu centre dešinės šlaunies priekinio paviršiaus vidurinio-apatinio trečdalių riboje galėjo būti padaryta kietu, buku, riboto, apvalaus arba sferinio paviršiaus daiktu. Kitose sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) forma, dydžius.
S. J. lytiniuose organuose ir jų aplinkiniuose audiniuose išorinių mechaninių sužalojimų nėra. Tamponėliuose su makšties turiniu rastas sperminis skystis, kas nurodo, kad lytiškai santykiauta per makštį ne daugiau kaip prieš 5 paras iki mėginių paėmimo. Spermijų ir sperminio skysčio paieška burnos ertmės turinyje netikslinga, kadangi po įvykio praėję daugiau nei 6 valandos laiko, todėl mėginiai iš burnos ertmės nepaimti.
Sužalojimai išsidėstę visame kūne, įvairiose plokštumose, todėl tikėtina, kad buvo padaryti ne vienkartinio kūno traumavimo metu (t. 1, b. l. 51-54).
Iš teismo medicinos specialistės J. B. paaiškinimo protokolo matyti, kad sužalojimai, kurie pagal savo makroskopinį vaizdą atitinka 2-5 parų laikotarpį susiformavo vėliau nei sužalojimai atitinkantys 4-7 parų laikotarpį. Sužalojimai, atitinkantys 2-5 parų laikotarpį, padaryti mažiausiai 66 trauminiais poveikiais: galvoje – mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, krūtinėje ir pilve – mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, dešinėje rankoje – mažiausiai 8 trauminiais poveikiais, kairėje rankoje – mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, nugaroje ir juosmenyje – mažiausiai 8 trauminių poveikių, dešinėje kojoje – mažiausiai 21 trauminiu poveikiu, kairėje kojoje – mažiausiai 16 trauminių poveikių, šonuose – mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Galvos sužalojimų padarymo laiko valandų tikslumu patikslinti nėra galimybės, kadangi sužalojimų padarymo laikas gyviems gali būti vertinamas tik pagal išorinių sužalojimų makroskopinį vaizdą. Be to, tiriamoji buvo apžiūrėta praėjus 2 paroms po įvykio, jos kūno sužalojimai buvo gijimo stadijoje, dėl ko nebėra galimybės nustatyti jų padarymo laiko valandų tikslumu. Tikėtina, kad po galvos sužalojimo, kuris sąlygojo kraujo išsiliejimą, S. J. galėjo nedelsiant prarasti sąmonę ir būti komos būklėje iki sąmonės atgavimo ligoninėje. Esant be sąmonės, savarankiškų veiksmų atlikimas negalimas. Galvos plaukuotoji dalis buvo sutvarstyta, todėl apžiūrėti nebuvo galimybės. Pagal vidinių sužalojimų lokalizacijas, tikėtina, kad žaizda buvo dešinėje momeninėje srityje. Sužalojimai, atitinkantys 2-5 parų senumą galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (t. 1, b. 1. 57-58)
Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė J. B. paaiškino, kad sunkus kūno sužalojimas, padarytas vienu poveikiu, žaizda galvoje padaryta vienu smūgiu atsitrenkiant į kietą plokštumą. Dėl smūgio išorinio krašto paviršiuje, dešinėje pusėje pas ją buvo nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti tuo pačiu griuvimu. Labiausiai tikėtina, kad tokio pobūdžio sužalojimai, kaip linijiniai kaulo lūžiai nuo momenkaulio nusitęsiantys per smilkinkaulį į pamatą, būdingesni griuvimui, juo labiau, kad smegenyse priešingoje pusėje, čia visi sužalojimai dešinėje, o priešingoje pusėje kairėje rasta galvos smegenų sumušimo židiniai, tam reikėjo didesnės jėgos. Tai galėjo būti griūvant ar atsitrenkiant į plokščią paviršių arba neriboto paviršiaus daiktą. Suolo kampas arba briauna negali būti, nes būtų įspaustinis lūžis, o šiuo atveju į plokščią paviršių. Spiriant koja, suduodant rankomis ar kojomis mažai tikėtina, kad atsiras toks kaulo lūžis. Savo išvadoje vertino veido, galvos sužalojimus, bet neišskyrė keliais trauminiais poveikiais padarytas išvadas 1.1 punktas. Kraujosruvos galėjo būti padarytos spardant, suduodant kumščiais, griūvant, atsitrenkiant. Kaip pasakojo nukentėjusioji, kad buvo grumtynės, susistumdymai, tampymaisi, galėjo padaryti rankose, kažkurie griūvant, atsitrenkiant, tik atskirti, kada ir kokį neįmanoma. Ji turėjo atsitrenkti į kietą paviršių dešinių šonu. Visi kiti sužalojimai galėjo atsirasti daug kartų griūnant, negali pasakyti skaičiaus. Paprastai griuvimui būdingi sužalojimai viename arba dviejuose kūno paviršiuose, visose kūno srityse. Dėl galvos purtimo neliktų sužalojimų, kai galva jau sužalota, galvos purtimas mažareikšmis dalykas.
Papildomai apklausiama teisiamajame posėdyje specialistė J. B. parodė, kad galvoje yra dar trys sužalojimai – kairės akies viršutinio voko, dešinės akiduobės ir dešiniame skruoste randai. Įmanomas toks sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo mechanizmas: smūgis ranka arba koja į kairę akį, žmogaus griuvimas ir atsitrenkimas į grindis dešine puse. Specialistė išvardijo visus kūno sužalojimus ir patikslino, kad lieka 58 sužalojimai, bet nėra galimybės pasakyti trenkė ar spyrė, ar pati griuvo ir trenkėsi į kažkokį atsikišusį daiktą. Dešinės momentinės srities trauminis poveikis galėjo būti nugriuvus, nes yra pakankamai didelio masto kaulo lūžiai. Iš kompiuterinės tomografijos galima išvada, kad didelė jėga, dėl ko smegenys nuo atotrankos trenkėsi į priešingą pusę. Tai yra būdinga griuvimui, ką patvirtino sunkaus sužalojimo aprašymas. Ausies būgnelio plyšimas yra kaulo lūžio pasekoje (t. 3, b. l. 34-35, 48-49).
Iš Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio 2017-11-30 pažymos DL-1 Nr. 4125 matosi, kad S. J. nustatytas darbingumo netekimas 60 % (t. 2, b. l. 146-148, 176-204). Teismo medicinos specialistė J. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nustatytas nedarbingumas susijęs su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu, kurio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltinamojo M. B. veiksmų kvalifikavimo
Kaltinamasis M. B. kaltės nepripažįsta, neigia S. J. atžvilgiu naudojęs smurtą įvykio dieną. Tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis tvirtina, kad jokių įvykio aplinkybių jis neprisimena dėl girtumo, prisimena tik kad įvykio dieną, atsibudęs po išgertuvių V. S. pirtyje su S. J., pamatė ją sužalota galva (kraujavo iš ausies) gulinčią ant grindų. M. B. tvirtina, kad jis negalėjo suduoti smūgius, nes išgėręs nesimuša ir yra tikras, kad nebuvo jokio konflikto.
Tuo tarpu M. B. parodymai yra paneigti nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros duomenimis ir kitais įrodymais.
Nors kaltinamasis ir tvirtina, kad anksčiau tik vieną kartą buvo sudavęs S. J. į veidą už tai, kad ji išmušė langą, tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jie pykosi ir konfliktavo ne pirmą kartą, o smurto jos atžvilgiu buvo ir anksčiau. Nurodė, kad M. B. išgėręs kartais būna ir agresyvus. Yra pavartojęs fizinį smurtą ir prieš kitus asmenis. S. J. teigia, kad V. S. pirtyje ji gėrė alų, nesijautė stipriai girta, negriuvinėjo. Jos manymu, M. B. buvo pakankamai girtas, nesiorientavo aplinkoje. Nukentėjusioji prisimena, kad pirtyje, įvykus konfliktui su kaltinamuoju, jie buvo tik dviese. Po stumdymosi su M. B. nieko nepamena. Atsigavo tik ligoninėje, iš pradžių pareigūnams davė neteisingus parodymus, kadangi buvo po operacijos ir nelabai orientavosi po patirtų sužalojimų.
Kad kaltinamasis ir anksčiau smurtaudavo prieš nukentėjusiąją, patvirtina ir liudytojos D. J. (motinos) parodymai. Jos manymu, tai buvo ne vienintelis atvejis ir dukra paprasčiausiai visa tai slėpė nuo jos. Ligoninėje dukra jai pasakė, kad tai M. B. jai trenkė, tačiau ji nenori jam nemalonumų, nes jį myli.
Iš liudytojo O. P. parodymų seka, kad 2017-06-10 V. S. pakvietė jį į pirtį. Buvo pats V. S., kaimynas M. B. su S. J., vėliau atėjo H. M.. Visi sėdėjo, gėrė. Jam būnant pirtyje jokių konfliktų nebuvo. Pirtyje nukentėjusioji nebuvo mušama, negriuvinėjo, jokių sužalojimų nesimatė. Pirmas išėjo V. S., po to, apie 2.00 val., išėjo H. M. ir jis (sūnus išvežė namo). M. B. ir S. J. pirtyje liko dviese. Kaip teigia liudytojas, kaime kalbama, kad jie susimušė tarpusavyje.
Liudytojas K. S. parodė, kad 2017-06-11, anksti ryte, pas jį atėjo H. M. ir paprašė kartu nueiti pas V. S. paieškoti raktų, nes jis buvo išvakarėse pirtyje. Beeidami sutiko einančius S. J. ir V. S.. Pirtyje buvo tik M. B.. Po kurio laiko atėjo S. J. ir V. S., atnešė alaus, kurį kartu išgėrė. Buvo užėjęs ir R. N.. O kai liudytojas su H. M., o iš paskos jiems ir R. N. išėjo, pasiliko V. S., M. B. ir S. J.. Liudytojo teigimu, tuo metu S. J. buvo neblaivi, bet sužalota tikrai nebuvo.
Liudytojo R. N. parodymai patvirtina K. S. parodymus apie tai, kad 2017-06-11 anksti ryte jam užsukus į V. S. pirtį, ten buvo M. B., S. J. ir V. S., priešpirtyje buvo H. M. ir K. S.. S. J. matė sėdinčią pirtyje, pas ją jokių sužalojimų nebuvo. R. N. taip pat parodė, kad po to, kai jis nuėjo pas seserį D. T., kai nusipirkęs alaus ir išgėręs, jis nuėjo pas kitą savo seserį M. D., pastaroji pasiūlė eiti į V. S. pirtį, nes ten guli S. J. ir reikia iškviesti greitąją. Jie nuėjo pas K. K., kuri iškvietė greitąją. Tuomet jis pirtyje pamatė be sąmonės gulinčią nukentėjusiąją su kruvina galva. Atvažiavus greitajai, jis padėjo ją įkelti į automobilį. Tuo metu M. B. pirtyje jau nebuvo.
Iš liudytojos R. L. parodymų matyti, kad nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2017-06-11 ji matė S. J. ir V. S. einančius iš kaimo link V. S. namo. Tai patvirtina, kad S. J. su V. S. 2017-06-11 ryte buvo išėję iš pirties ieškoti alaus, kurio atnešė į pirtį.
Liudytoja K. K. parodė, kad 2017-06-10 vakare matė į brolio V. S. pirtį atėjusius nukentėjusiąją ir kaltinamąjį. Kitą dieną, galimai apie 11.00 val., ji pro langą pamatė einantį vien su apatiniais M. B., šis ėjo pas M. D.. Apie 13.30 val. atėjo M. D. ir pasakė, kad reikia eiti pažiūrėti S. J.. Nuėjo kartu ir pamatė ją gulinčią be sąmonės. Tuo metu ir buvo iškviesta greitoji, o atėjęs R. N. padėjo įkelti S. J. į greitosios automobilį.
Iš liudytojos D. T. parodymų matyti, kad apie tai, kad S. J. yra sumušta jai papasakojo brolis R. N. ir V. S.. Pastarasis pergyveno, kad viskas įvyko jo pirtyje, kad apskritai įleido S. J. ir M. B. į pirtį. Jos brolis R. N. sakė, kad su kita seserimi jau kvietė greitąją. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo minėjusi (ir šiuos parodymus patvirtino teisme), kad jai žinoma, jog S. J. su M. B. santykiai buvo nekokie, jis dažnai ją mušdavo, buvo labai pavydus.
Iš liudytojo V. S. parodymų seka, kad 2017-06-10, apie 22 val., pas jį į pirtį atėjo M. B. ir S. J., buvo ir kiti kaimo gyventojai, kurie vėliau išsiskirstė. Ryte jis užėjo ir pamatė juos abu, S. J. buvo sveika, sužalota nebuvo. Po to matė į pirtį užėjusius K. S. ir H. M., kurie ieškojo raktų, bet jie ilgai neužtruko. Liudytojas teigia, kad neprisimena, kur anksti ryte iš pirties buvo išėjęs su S. J. (ši aplinkybė neturi nieko bendro su S. J. sužalojimu, nes kaip seka iš liudytojų K. S. ir R. N. parodymų, tai buvo žymiai anksčiau nei buvo sužalota S. J., be to, grįžo ji su V. S. į pirtį būdama dar sveika. Liudytojo atminties sutrikimas (ėjo ar nėjo su S. J. alaus), sietinas su jo nenoru į įvykį įvelti alų ryte pardavusius asmenis, neatmetama, kad ir tą pačią R. L.). Po to kaltinamąjį ir nukentėjusiąją jis paliko dviese, vis ragino juos eiti namo, o jie dviese dar sėdėjo ant suolo, bendravo. Liudytojas neigia matęs, kaip buvo sužalota S. J., tačiau patvirtino girdėjęs pirtyje jų žodinį konfliktą, o trumpam užėjęs į pirtį, pamatė kaip M. B. tąsė S. J. už plaukų. Po to jis buvo nuėjęs pas M. D., kad pastaroji padėtų juos išprašyti iš pirties. Po kiek laiko (liudytojo manymu, maždaug po 15 min.), pas M. D. be kelnių atėjo M. B., kuris pasakė, kad S. J. blogai. Nuėję į pirtį, matė S. J. gulinčią be sąmonės sužalota galva. Tuomet M. B. apiplovė jai galvą. Liudytojas su M. D. grįžo pas ją į namus. Tik po to, kai dar sykį (laiko prasme, tai svarbus momentas) nuėjo į pirtį pažiūrėti S. J., buvo iškviesta ir atvažiavo greitoji. Liudytojo V. S. nurodytas galimai 3 valandų laikotarpis, praėjęs nuo to, kai jis pradėjo M. B. ir S. J. varyti iš pirties iki kol imtasi kviesti pagalbos S. J. visiškai atitinka nustatytą įvykių eigą.
Iš liudytojos M. D. parodymų matyti, kad 2017-06-11 ryte pas ją atėjo M. B., buvo su trumpikėmis, pasakė, kad S. J. girta miega pirtyje, tačiau tuo pačiu laiku atėjęs V. S. pasakė, kad su S. J. yra negerai. Atėjusi su vyrais į pirtį, pamatė nukentėjusiąją gulinčią praskelta galva, jau tuo metu galvojo apie greitosios kvietimą, tačiau M. B. pasakė, kad ją pats atgaivins. Tuomet ji grįžo namo, tačiau apie pietus M. B. atėjo dar kartą, paprašė kelnių ir pasakė, kad S. J. vesis namo, o kai ji pažiūrėjo pro langą, matė jį einantį iš pirties vieną. Tuomet ji su seserimi K. nuėjo į pirtį, tačiau S. J. buvo aiškiai be sąmonės ir iškvietė greitąją. Nors teisme liudytoja nenorėjo sakyti, kad jai gyvenant su M. B. jis ją mušdavo, tačiau vis gi patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ši aplinkybė patvirtina S. J. parodymus apie M. B. agresyvumą, ypač būnant girtam ir paneigia kaltinamojo versiją, kad jis ir blaivus, ir net gi išgėręs niekada nesimuša ir yra ramus. Pažymėtina ir tai, kad 2012 m. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. B. atžvilgiu, kuris buvo pradėtas dėl to, kad jis sužalojo tuometinę savo sugyventinę M. D.. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad nukentėjusioji jam atleido ir jie susitaikė.
Liudytoja O. Z. (greitosios medicinos pagalbos medikė) parodė, kad 2017-06-11, apie 14.00 val., pagal iškvietimą atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. S. J. ji aptiko pirtyje, gulinčią be sąmonės, pagal kraujavimą iš ausų suprato, kad yra lūžęs kaukolės skliautas. Viena iš buvusių vietoje moterų minėjo, kad sumušė M. B..
Įvykio vietos apžiūros metu pirtyje ant suolo lentos ir po suolu aptiktos panašios į kraują dėmės.
Iš teismo medicinos specialisto išvados bei ekspertės paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajai S. J. padaryti sužalojimai, atitinkantys 2-5 parų laikotarpį, padaryti mažiausiai 66 trauminiais poveikiais, iš jų galvoje mažiausiai 2 trauminiais poveikiais (neilgai trukus iki greitosios medicininės pagalbos apžiūros 2017-06-11). Po galvos sužalojimo, kuris sąlygojo kraujo išsiliejimą, nukentėjusioji galėjo nedelsiant prarasti sąmonę ir išbūti komos būsenoje iki sąmonės atgavimo ligoninėje. Be galvos, dar mažiausiai 64 poveikiais S. J. buvo sužalotas iš esmės visas kūnas. Sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito.
Iš teismo medicinos specialisto išvados ir ekspertės paaiškinimų taip pat matyti, kad galvoje (be kaukolės kaulų ir smegenų sužalojimo) yra 3 išoriniai sužalojimai – kairės akies srityje, dešinės akies srityje ir žaizda dešinėje momeninėje srityje. Trauminis poveikis, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą (žaizda momens srityje) didele tikimybe padarytas S. J. atsitrenkus galva vieno griuvimo metu. Kiti išoriniai galvos sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius arba nukentėjusiajai griuvinėjant.
Ekspertė patvirtino ir tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusio sužalojimo padarymo mechanizmas galėjo būti ir smūgis į kairę akį, po to sekęs S. J. griuvimas ir atsitrenkimas. Ekspertė patvirtino, kad kiti sužalojimai kūne galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Trauminių poveikių skaičiaus sumažinimas (iš 66 iki 58) susijęs su tuo, kad ekspertė atribojo tikrai griuviminius sužalojimus.
Niekas iš liudytojų nei naktį, nei ryte, nei vėliau kol S. J. matė liudytojai ir iki kol ji neliko viena su M. B. ir nebuvo aptikta be sąmonės, nematė S. J. nei sužalotos, nei daug kartų griuvinėjančios, nei daug kartų atsitrenkiančios kūnu į kažkokius paviršius, tame tarpe į grindis. O atsižvelgiant į ekspertės išvadą, kad sužalojimai padaryti vienu metu vienas po kito ir į sąmonės praradimą po pagrindinio sužalojimo, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti tiesiogiai smurtaujant M. B..
Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad ant rankšluosčio, megztinio rastas S. J. kraujas. Ant S. J. drabužių aptiktas jos kraujas.
Vertinant surinktus įrodymus teismas atkreipia dėmesį į šias nustatytas aplinkybes:
• Teismo medicinos ekspertė teigia, kad nuo galvos sužalojimo nukentėjusioji prarado sąmonę, judėti negalėjo. Sužalojimai padaryti tuo pačiu metu, tad darytina pagrįsta išvada, kad viskas vyko pirtyje būtent konflikto su M. B. metu (kurio pradžią girdėjo ir iš dalies matė V. S. – žodinį konfliktą ir tampymą už plaukų), o ne anksčiau ar vėliau.
• Nustatyta, kad tuo metu pirtyje nieko kito, išskyrus M. B. ir S. J. nebuvo.
• S. J. parodymai, kad ji prarado sąmonę konflikto su M. B. metu pirtyje, o ne kažkur kitur, o atsižvelgiant į specialisto išvadą, tai įvyko nuo trauminio poveikio į galvą, taip pat paneigia M. B. versiją, kad tai padarė kažkas kitas ir kitoje vietoje.
• Šiuo atveju S. J. parodymai laiko prasme, kad tai galėjo būti anksčiau (t. y. naktį, kai buvo ar nebuvo atėjusi M. D.) yra sąžiningai klaidingi (tiesiog suklydo dėl patirtos sunkios traumos ir pasekmių), nes dar po to nesužalotą nukentėjusiąją matė dauguma žmonių. Be to, tai prieštarauja ir specialisto išvadai, dėl sužalojimų padarymo neilgai trukus iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo.
• Kartu su galvos sužalojimu buvo padaryti ir visi kiti sužalojimai.
• Ištirtų įrodymų visuma paneigia, kad S. J. buvo sužalota kito asmens (ne kaltinamojo) ir kitoje vietoje.
• M. B. teiginys, kad tai padarė M. D., V. S., R. N. jaunesnysis ar kitas asmuo yra netgi ne versija, o niekuo nepagrįsta prielaida, kurios tikslas išvengti atsakomybės.
• M. D. negalėjo sumušti, nes jei ji ir buvo pirtyje, tai vėlai vakare ar naktį (žymiai anksčiau nei buvo sužalota S. J.). Negalėjo ir kiti, ir kitoje vietoje, nes 2017-06-10 vakare ir naktį bei 2017-06-11 ryte, liudytojai K. S., R. N., H. M. ir paskutinis V. S. matė ją sveiką, o pastarajam atėjus pas M. D., dar po keliolikos minučių atėjęs iš pirties M. B. pasakė, kad S. J. blogai ir nuėjus ten, ji buvo rasta jau be sąmonės, iš pradžių palikta ir tik po to, dar kartą nuėjus ir suvokus, kad situacija tikrai rimta, buvo iškviesta pagalba. Iš esmės tų pačių asmenų dėka, t. y. asmenų, kuriems M. B. teisme bandė perkelti kaltę, buvo išgelbėta S. J. gyvybė, o pats kaltininkas, iš pradžių galvojęs, kad viskas baigsis gerai, bet supratęs, kad ne, iš pirties pasišalino.
• K. S. ir R. N. parodymai paneigia bandytą iškelti versiją, kad S. J. buvo sužalota laikotarpiu, kuomet ji išėjo iš pirties su V. S. į „tašką“ ir grįžo atgal, nes tuo metu, pasak liudytojų, ji sužalota dar nebuvo.
• Nėra pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, nors jie gal ir nebuvo visiškai nuoseklūs (nėra ko stebėtis, atsižvelgiant į jų būseną), tačiau liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštaringos ir kartu su kitais įrodymais (įvykio vietos apžiūros duomenimis, specialisto išvadomis, nukentėjusiosios parodymais) leidžia daryti išvadą, kad būtent M. B. 2017-06-11 ryte sužalojo S. J..
• Be to, S. J. motina patvirtino, kad dukra atsigavusi ligoninėje pasakė, jog tai M. B. ją sumušė, bet ji nenori jam nemalonumų.
• K. K. savo ruožtu patvirtino M. D. ir V. S. parodymus, kad 2017- 06-11, apie 11.00 val., matė M. B. be kelnių, einantį pas M. D.. Apie 13.30 val. M. D. atėjusi sakė eiti į pirtį pažiūrėti S. J.. Pastaroji gulėjo be sąmonės.
• M. B. ir anksčiau keldavo ranką prieš S. J..
• O. Z. paliudijo, kad moteris sakė apie M. B., kuris pabėgo.
• Aplinkybė, kad pas M. B. nebuvo sužalojimų ant rankų, tik patvirtina ekspertės nustatytą sužalojimų mechanizmą – smūgiuojant į akį ranka, nebūtinai žalojama smūgiavusio ranka, visi kiti sužalojimai iš esmės padaryti traumuojant minkštuosius kūno audinius ir susižaloti ranką ar koją tikrai negalima. Kraujavo tik iš ausies ir po griuvimo, tai vėl nebūtina, kad M. B. turėtų išsitepti krauju, juk neišsitepė krauju po to, kai plovė nukentėjusiajai galvą.
Atsižvelgiant į sužalojimų skaičių ir lokalizaciją, padarymo vienu metu laiką, liudytojų parodymus, į tai, kad iš esmės iki paskutinio momento nebuvo sumušta ar griuvinėtų ir nukentėjusiosios parodymų, kad sąmonę prarado konflikto su M. B. metu ir, kad su niekuo kitu nekonfliktavo, darytina pagrįsta išvada, kad S. J. buvo sužalota M. B..
Ištirti įrodymai papildo vienas kitą ir sudaro viena loginę grandinę.
Pažymėtina ir tai, kad M. B. nors ir neprisipažįsta, tačiau negali atmesti ir atminties problemas dėl alkoholio, o tomis dienomis gėrė pastoviai. Kaltinamasis pats sau prieštarauja, teigdamas, kad dėl girtumo praktiškai nieko neprisimena jau nuo birželio 10-11 d. vidurnakčio, tačiau kartu tvirtindamas, kad S. J. tikrai nemušė. Nukentėjusiąją charakterizuojančios aplinkybės, t. y. jos gyvenimo būdas, nereiškia teisės bet kam mušti žmogų ir negerbti teisės į neliečiamumą.
Išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad M. B. sunkiai sužalojo S. J.. 2017-06-11 ryte ji buvo išėjusi iš pirties su V. S., kažkur gavo alaus ir grįžo į pirtį, kur visi ten buvę (ką tik atėję į pirtį) atneštus du butelius alaus išgėrė. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. J., išklausiusi visų liudytojų parodymus, paaiškino, kad konfliktas tarp jos ir M. B. galėjo kilti būtent ryte, kai ji su V. S. grįžo į pirtį ir atnešė alaus. Pasilikus pirtyje dviese ir prasidėjo santykių aiškinimasis, kur ji buvo išėjusi su V. S.. Teismo medicinos ekspertė teisiamajame posėdyje konstatavo 58 trauminius poveikius, iš kurių vienas priskiriamas prie sunkių sveikatos sutrikdymų, o visi kiti atskirai ir kartu kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl vieno iš suduotų smūgių S. J. griuvo ir griūdama ant betoninių grindų sunkiai susižalojo galvą. Kaltinamasis, būdamas girtas, naudodamas fizinį smurtą neblaivios moters atžvilgiu, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali būti padarytas kūno sužalojimas ir nors tokių pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti. Padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip padarytas netiesiogine tyčia, kaltininkas atsako pagal pasekmes – šiuo atveju už sunkų sveikatos sutrikdymą (netiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 3 dalis). Nustatyti, kiek smūgių buvo suduota prieš padarant sunkų sužalojimą ir po to, nėra galimybės, nes visi sužalojimai padaryti per trumpą laiką ir jų padarymo eiliškumo teismo medicinos ekspertė negali nustatyti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes sunkiai sužalojo šeimos narį. Teismas mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusioji buvo M. B. šeimos narys. M. B. gyveno su savo motina jai priklausančiame name. Dalį gaunamos bedarbio pašalpos jis atiduodavo savo sugyventinei A. S., su kuria kartu buvo paėmę paskolą ir tą paskolą reikėjo grąžinti. S. J. buvo registruota pas savo motiną D. J. kitoje vietovėje, motina gaudavo dukrai priklausančią bedarbio pašalpą ir sumokėdavo dukrai paskirtas administracines baudas. Kaltinamojo M. B. šeimos nariu buvo jo motina G. B., su kuria jis ir gyveno viename name. Tik šiame kaime M. B. turėjo tris sugyventines (seseris). S. J. su kaltinamuoju kartu girtaudavo, dirbdavo pas kaimo gyventojus, uždarbį kartu pragerdavo, jokio ūkio ir bendro turto neturėjo. S. J. tikėjosi susituokti, bet dėl santuokos sudarymo susitarta nebuvo. D. J. kategoriškai nesutiko, kad pas ją gyventų M. B..
BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.229 straipsnis nustato „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeimyninius santykius“. Iš šio apibrėžimo seka, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis kartu gyveno (ir tai ne nuolat) apie pusę metų, šeimos kurti jie neplanavo. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo laikyti, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš šeimos narį. Todėl jo veika, netaikant šio veiką kvalifikuojančio požymio, iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuotina į BK 135 straipsnio 1 dalį. Konstatuojama, kad M. B. savo veiksmais sunkiai sutrikdė S. J. sveikatą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką pašalinant nusikaltimą kvalifikuojantį požymį, kaltinamojo teisės į gynybą nebus pažeistos.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išvardintų BK 59 straipsnyje, nenustatyta.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Būtent girtumas buvo nusikaltimo priežastimi, sukėlęs pavydą ir žiaurų elgesį su moterimi. Paskutiniu metu M. B. su nukentėjusiąja nuolat girtavo, o būdami girti konfliktuodavo, M. B. naudodavo smurtą, o nuketėjusioji iškvietusi policiją, pakeisdavo savo nuomonę, už tai būdavo baudžiama administracine tvarka, o jos motina iš dukros gaunamos bedarbio pašalpos sumokėdavo baudas. Nusikaltimo padarymo dieną M. B. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,28 promilės, t. 2, b. l. 77).
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat esminėmis susiformavusiomis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose nuostatomis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: sunkaus sveikatos sutrikdymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, kaltinamojo elgesį nusikaltimo padarymo metu ir po jo. Nustatyta, kad M. B. prieš S. J. panaudotas smurtas buvo intensyvus – ne mažiau 58 trauminių poveikių, maždaug vienu metu, nuo vieno iš jų nukentėjusioji griuvo, ko pasekoje lūžo kaukolės kaulai, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sumušti smegenys, plyšo ausies būgnelis. Kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino, tik liudytojų M. D., K. K., R. N. ir V. S. rūpestingumu buvo išgelbėta nukentėjusiosios gyvybė. Šios nusikalstamos veikos pasekmės sunkios – S. J. prarado 60 % darbingumo (t. 2, b. l. 146-148), blogai orientuojasi aplinkoje, nuolat lydima motinos. Teismas atsižvelgia ir į netinkamą nukentėjusiosios elgesį – pastovų girtavimą, daugybę administracinių nusižengimų (administracine tvarka bausta 14 kartų, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų neteisėtą vartojimą, siūlymą tenkinti lytinę aistrą už materialinį atlygį, t. 3, b. l. 20-29). Kaltinamasis M. B. charakterizuojamas neigiamai – nuolat girtaudavo, konfliktuodavo su aplinkiniais, anksčiau 4 kartus teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, teistumai išnykę. 2012-01-25 nutarimu baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta, susitaikius su nukentėjusiąja D. D. (t. 3, b. l. 6-19), gydytas nuo lėtinio alkoholizmo (baltoji karštinė, t. 3, b. l. 30). Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo santykius su nukentėjusiąja ir pačios nukentėjusiosios elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, M. B. skirtina sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė.
Į skirtinos bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-06-11 iki nuosprendžio paskelbimo 2018-05-04 (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 35-36), sunaikinami kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2434,49 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiosios S. J. gydymą (t. 1, b. l. 66-70). Civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas pilnai. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžimo reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji S. J. pareiškė 10 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų advokato išlaidoms apmokėti (t. 1, b. l. 46-48, t. 2, b. l. 163).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Dėl nusikaltimo nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, prarado 60 % darbingumo, iki šiol nėra pasveikusi, prižiūrima motinos. Nukentėjusioji jokio uždarbio neturėjo, kaltinamasis pats nedirba ir jokio turto neturi. Priteistina neturtinė žala turi būti teisinga ir protinga, negali sukelti nepakeliamos naštos kaltinamajam ir jo artimiesiems. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato neturtinės žalos dydį sumoje 6 000 eurų.
Už advokato paslaugas S. J. sumokėjo 500 eurų (t. 1, b. l. 48, t. 2, b. l. 163), šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajai (BPK 106 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. B. (M. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2018 m. gegužės 4 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. birželio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2018 m. gegužės 4 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą M. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš M. B. 6 000 (šešis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajai S. J..
Priteisti iš M. B. 2434,49 (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 49 centus) euro Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiosios S. J. gydymo išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (t. 1, b. l. 35-36), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2018 m. gegužės 4 d., o M. B. – nuo nuosprendžio vertimo į rusų kalbą įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.