Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei A. K. dėl kredito, palūkanų ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai 2016-10-24 CPK 123 str. 1 d. straipsnyje numatyta tvarka. Per nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012-07-17 tarp vartojimo kredito davėjo UAB „Kubis“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovei suteiktas 101,37 Eur kreditas 30 d. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir palūkanas iki 2012-08-16. 2016-08-18 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą bei pareigą įvykdyti prievolę atsakovė informuotas 2016-08-22 pranešimu, išsiųstu elektroniniu paštu. Ieškovės teigimu, atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, paimto kredito ir palūkanų negrąžino. Įrodymų, patvirtinančių tinkamą sutartinių prievolių įvykdymą, atsakovė nepateikė, skolos dydžio neginčijo.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs, byloje nesant įrodymų, kad atsakovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir grąžino ieškovei gautą paskolą, ieškovei iš atsakovės priteistina 101,37 Eur negrąžintas kreditos, 9,12 Eur netesybos (CK 6.71 str., 6.213 str. 1 d., 6.873 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 476,40 Eur mokėjimo palūkanų. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito sumos iki pilno kredito grąžinimo dienos. Iš Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma sudaro 114,96 procentų. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 199,91 proc. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 21 str. 1 d. nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d.). Kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 str. kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (LAT 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimąsi iki visiško kredito grąžinimo dienos. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, laikytina, jog paskaičiuota palūkanų suma 476,40 Eur už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, didesnė už kredito sumą, yra neprotingai didelė. Be to, atsižvelgiant į pradinės kreditorės veiklos specifiką – teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nustatytu terminu negrąžinus paskolos, pradinė kreditorė ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių. O ieškovei, perkančiai reikalavimo teisę į atsakovo skolą, šios aplinkybės buvo žinomos. Atsižvelgiant į negrąžintos kredito sumos (101,37 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (476,40 Eur), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos (už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2016-08-18), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, prašomų priteisti palūkanų dydis teismo iniciatyva mažintinas iki 200,00 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, priteisiant šią sumą iš atsakovės. Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas.

Be to, CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis (nors ieškinys tenkinamas dalinai, tačiau žyminis mokestis šioje byloje negali būti mažesnis nei 15,00 Eur suma (CPK 93 str. 2 d., CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 80 str. 7 d.) ir bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti, tačiau jos mažinamos nuo prašomų priteisti 121 Eur iki 64 Eur, atsižvelgiant į 53 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (121 Eur x 100 proc./53 proc.), į ieškinio sumos dydį, ginčo sudėtingumą bei aplinkybę, kad ieškinys yra standartinio turinio procesinis dokumentas, kurį rengiantis asmuo tik keičia skolininkų tapatybės duomenis, kredito sutarties rekvizitus ir įsiskolinimo sumas (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2.5 p., 2.10). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog: „teismui sprendžiant, ar bylos šalies prašomų atlyginti advokato atstovavimo išlaidų dydis nėra per didelis, atsižvelgtina ir į bylos dalyką – ginčijamo turto, dėl kurio pradėta byla, vertę, tai yra ar ginčijamo turto vertė nebuvo neproporcingai maža palyginti su prašomomis priteisti advokato atstovavimo išlaidomis. Neatsižvelgimas į tokį santykį, priteisiant visas advokato atstovavimo išlaidas, daug kartų viršijančias šalių pareikštų materialinių teisinių reikalavimų vertę, lemtų, kad bylos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme pagrindinis dalykas tampa ne šalių pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai, o šalių procesiniai reikalavimai dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-492-313/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-286 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 101,37 Eur (vieną šimtą vieną eurą 37 ct) negrąžinto kredito, 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) palūkanų, 9,12 Eur (devynis eurus 12 ct) netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei BnP Finance, AB, į. k. 302447985.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.