- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-19
- Bylos Nr.
- N-575-148-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė 2008 m. birželio 17 d. nutarimu M. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 2 dalį paskyrė 1750 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą už tai, kad būdamas akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Panevėžio statybos trestas SP „PST Betonas“ statybos darbų vadovu ir organizuodamas statybos darbus, pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (toliau – ir taisyklės) 6 punktą, nes prieš statybos pradžią ir darbų eigoje nebuvo nustatytos konkrečios pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai. Jis pažeidė taisyklių 66 punktą, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (toliau – ir nuostatai) 37.2 punktą, nes inspektavimo metu darbus vykdę įmonės darbuotojai darbo vietoje, kur nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės nuo esamos/galimos rizikos (kritimo iš aukščio), dirbo be asmeninių apsaugos priemonių (apsauginių apraišų, diržų). Pažeidė nuostatų 37.1 punkto reikalavimus, nes inspektavimo metu darbuotojai dirbo neapsaugoti nuo kritimo iš aukščio (nuo aukštesnio kaip 3,5 m aukščio pastolių pakloto), reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija arba lygiavertėmis priemonėmis. Taip pat jis pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos (toliau – ir tvarka) 32 punktą, 34 punktą, nes prieš pradedant dirbti, darbuotojų nesupažindino su konkrečiais saugiais veikimo būdais, nepakankamai informavo apie galimą ir esamą profesinę riziką ir jos pokyčius vykdant darbus aukštyje konkrečiose darbo vietose, kuriose neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, nepateikė informacijos apie konkrečius saugius užduoties atlikimo būdus. 2008 m. balandžio 23 d. paskyrose-leidimuose, pagal kuriuos darbų vadovas instruktavo darbuotojus, nėra jokių nuorodų, kokias prevencines priemones nuo kritimo iš aukščio darbuotojai privalo vykdyti darbų eigoje.
Šalies argumentai
M. P. skundu pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti nutarimą, o administracinę bylą nutraukti, nes jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 2 dalyje nepadarė. Nurodė, kad Saugos ir sveikatos taisyklių statybose 6 punkte nėra numatyta, kad turi būti nustatomos konkrečios pavojingos zonos. Pavojingos zonos nurodytos technologinėje kortelėje, paskyrose-leidimuose. Darbuotojams buvo išduota įranga, apsauganti nuo kritimo iš aukščio. Darbuotojai dirbo 3,5 m aukštyje. Darbuotojai buvo instruktuoti, apmokyti, testuoti. Jie buvo instruktuoti pagal rašytines instrukcijas. Instruktavimas įformintas darbų saugos ir sveikatos instruktažų darbo vietoje žurnale. Signaline juosta buvo užtverta pastolių apačia. Dalis kolektyvinių saugos priemonių iš vienos pusės buvo laikinai nuimtos, kadangi trukdė vykdyti armavimo darbus pagal paruoštą ir patvirtintą technologinę darbų kortelę. Baigus darbus, kolektyvinės saugos priemonės vėl sumontuotos.
Atsiliepimas
Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovė atsiliepimu į skundą teismo prašė skundo netenkinti, nutarimą palikti galioti.
Nurodė, kad darbai buvo vykdomi ant pastolių 3 m aukštyje. Minėtuose paskyrose-leidimuose išvardinti tik darbai, o ne pavojingos zonos. Pavojingos zonos šalia pastolių nebuvo aptvertos ir paženklintos. M. P. pradėjo vykdyti darbus, nors paskyrose-leidimuose nebuvo padalinio vadovo parašo. K. P. ir S. G. 2008 m. birželio 3 d. statybos objekte dirbo neprisisegę saugos diržų. Fotonuotraukose užfiksuota, kad darbuotojai dirbo be apsaugos diržų aukštesnėse kaip 1,3 m pavojingose zonose. S. G. ir K. P. dirbo pagal paskyrą-leidimą. Nebuvo atliktas tikslinis instruktavimas. Jis privalomas, kai darbai vykdomi pagal paskyras-leidimus. Darbuotojai nebuvo supažindinti su saugiais veikimo būdais dirbant neaptvertose pavojingose zonose. Nebuvo informuoti apie saugius užduoties atlikimo būdus, apie saugius būdus naudojant asmenines apsaugos priemones.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi skundo netenkino, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės 2008 m. birželio 17 d. nutarimą, kuriuo M. P. buvo nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 2 dalį 1750 Lt bauda, paliko nepakeistą.
Nurodė, kad AB „Panevėžio statybos tresto“ generalinio direktoriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. 157 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo, atliekant Panevėžio universalios sporto arenos statybos darbus Parko gatvėje Nr. 12“ 10 punkte yra nurodyta, kad M. P., statybos darbų vadovas, yra atsakingas už darbų organizavimą su potencialiai pavojingais įrenginiais, darbuotojų saugą ir sveikatą, atliekant bendrastatybinius ir monolitinių konstrukcijų įrengimo darbus. Šios pareigos M. P. tinkamai nevykdė ir dėl to pažeidė nustatytų teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius darbuotojų sveikatą ir saugą. Nepagrįstas skunde nurodytas argumentas, jog nėra būtina įvardinti konkrečias pavojingas zonas. Taisyklių 6 punktas aiškiai nurodo, kad minėtos zonos turi būti nustatytos. Pažymėtina, kad nei 2008 m. balandžio 23 d paskyrose-leidimuose, nei kitame dokumente nėra nurodytos pavojingos zonos. Pažymėjo, kad minėtuose paskyrose-leidimuose išvardinti darbai, o ne konkrečios darbų atlikimo vietos. Be to, šiuose paskyrose-leidimuose nėra atsakingų darbuotojų parašų, t. y. nėra asmens, išdavusio paskyras-leidimus, parašo bei padalinio vadovo R. K. parašo. Be šių atsakingų darbuotojų parašų minėti paskyros-leidimai yra negaliojantys. Pagal šiuos paskyras-leidimus nebuvo galima pradėti dirbti juose išvardintų darbų. Nurodo, kad M. P. privalėjo užtikrinti minėtų darbuotojų saugumą ir kontroliuoti, ar naudojami saugos diržai pavojingose zonose. Aplinkybės, kad S. G. ir K. P. buvo išduotos įrangos, apsaugančios nuo kritimo iš aukščio, buvo instruktuoti, testuoti, išduoti paskyros-leidimai, atlikti instruktažai, nešalina M. P. kaltės. AB „Panevėžio statybos tresto“ statybos darbų vadovo pareiginių nuostatų 26.24 punkte nurodyta, kad statybos darbų vadovas kontroliuoja, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi jiems privalomų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Pagal nuostatų 39 punktą, jis turi teisę nutraukti darbus, jei pažeidžiami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. AB „Panevėžio statybos tresto“ Betonuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 126 (ATP b. (papildymo II dalis) l. 22-37) 25 punktas numato, kad darbuotojas turi gauti tiesioginio darbų vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo metodais. Instrukcijos 51.4 punktas nurodo, jeigu pastolius ar klotinius statyti netikslinga, aukštyje (virš 1,3 m) dirbantis betonuotojas privalo naudotis patikimu, išbandytu apsauginiu diržu. Apsauginio diržo tvirtinimo vietas turi nurodyti darbų arba statybos vadovas. M. P. pagal pareigines nuostatas, instrukciją buvo įpareigotas užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą. Pažymėjo, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 įsakymu Nr. 1-107, 32 punktas numato tikslinio instruktavimo darbo vietoje tvarką. Ši tvarka buvo pažeista, nes byloje nėra duomenų, kad bendrovės darbuotojams, kurie dirbo pagal minėtus paskyras-leidimus, buvo atliktas tikslinis instruktažas. Aplinkybė, kad S. G. ir K. P. yra pasirašę, jog susipažino su saugos priemonės naudojimo instrukcijomis ir išmoko teisingai prisisegti ir naudoti: individualią saugos priemonę (apsauginį šalmą), individualią saugos priemonę (saugos diržą P-02) (b. l. 32-33), taip pat nepatvirtina fakto, jog buvo atliktas tikslinis instruktavimas. Atestacijos ir vidinių apmokymų, vykusių 2007 m. kovo 16 d. (b. l. 29-31) negalima tapatinti su tiksliniu instruktavimu.
III.
M. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo skundą patenkinti, panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-425-252-2008 ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti, nesant veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 2 dalyje sudėties. Prašo teismo posėdyje apklausti liudytojus G. R., S. G., K. P..
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus bylos aplinkybes. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41 straipsnį gali būti taikoma tik tuomet, kai nustatoma administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas nenagrinėjo pažeidimo objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje ypač svarbi subjektyvioji pusė – asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Be to, Saugos ir sveikatos taisyklių statybose 6 punktas nebuvo pažeistas, kadangi jame nėra numatyta, kad privalomai turi būti nustatomos konkrečios pavojingos zonos ir nėra nustatyta, kokiuose dokumentuose tai turi būti padaryta. Šiuo atveju pavojingos zonos buvo nurodytos Panevėžio universalios sporto arenos monolitinio gelžbetonio konstrukcijų įrengimų technologinėje kortelėje (jos kopija pateikta teismui) bei paskyrose leidimuose, to teisės aktai nedraudžia. Nesutinkama, kad minėtuose dokumentuose nurodomi tik darbai, o ne konkrečios jų atlikimo vietos, kadangi pavojingi darbai yra atliekami ne visoje statybvietėje, o tik atskirose jos vietose, todėl tokių darbų atlikimo vietos ir yra laikytinos konkrečiomis pavojingomis zonomis. Taip pat nesutinkama, kad darbuotojai nenaudojo tinkamų apsaugos priemonių, kadangi jos darbuotojams buvo išduotos, jie buvo instruktuoti, testuoti. Nurodoma, kad G. R. parodymus teismui įtakojo darbo inspekcijos atstovės atvykimas ir privertimas rašyti pasiaiškinimą, nes priešingu atveju, anot jos, bus sustabdytos statybos. Teismas šios aplinkybės nenagrinėjo, jis taip pat leido darbo inspekcijos atstovei toliau tirti tariamą administracinį teisės pažeidimą ir teikti įrodymus. Apeliantas pažymi, kad K. P. ir S. G. buvo išduoti saugos diržai, todėl Saugos ir sveikatos taisyklių 66 punktas nebuvo pažeistas. Aplinkybė, jog jie saugos diržų nenaudojo, nėra pagrindas konstatuoti apelianto kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-962/2006). Net jei ir būtų konstatuota dalis apelianto kaltės, nurodoma, kad jis dėl objekto dydžio ir jo specifikos objektyviai negalėjo prižiūrėti vienu metu visų dirbusiųjų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius prašo M. P. skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Nurodo, kad remiantis ATPK 9 straipsniu, M. P. kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. būdamas statybos rangovo AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinio direktoriaus įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, statybos darbų vadovas M. P. statybvietėje neužtikrino darbo vietų įrengimo pagal norminių teisės aktų reikalavimus, neužtikrino pavojingose zonose kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimo bei asmeninių apsaugos priemonių naudojimo, neužtikrino, kad darbuotojai prieš pradedant dirbti pagal paskyras – leidimus būtų supažindinti su konkrečiais saugiais veikimo būdais, su galima ir esama profesine rizika konkrečiose pavojingose zonose. M. P. neveikimas sukėlė realią grėsmę tiek darbuotojų dirbusių pavojingose zonose, tiek statybvietėje dirbusių kitų darbuotojų saugai ir sveikatai. Tuo M. P. pažeidė darbo įstatymų, darbų saugos norminių aktų reikalavimus. Pažymi, kad remiantis Saugos ir sveikatos taisyklių statybose DT 5-00 6 punktu, svarbu, ne tai kokiame vidaus dokumente nurodytos pavojingos zonos, o tai, kad jos privalo būti pažymėtos (aptvertos) statybvietėje. Šiose zonose negali būti darbuotojų, neturinčių teisės patekti į tas zonas. Patikrinimo metu statybvietėje pavojingos zonos nenustatytos, nepaženklintos, jose vaikščiojo, dirbo statybos objekte buvę darbuotojai, todėl buvo reali grėsmė ir kitų darbuotojų saugai ir sveikatai. Be kita ko, nesutinkama su teiginiu, kad M. P. neturėjo galimybės prižiūrėti dirbusių darbuotojų ir todėl nekontroliavo, kaip darbuotojai vykdo norminių teisės aktų reikalavimus ir kad bausti reikia pačius darbuotojus. DK 264 straipsnio 4 dalis konkrečiai įvardija, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, instrukcijų reikalavimų nesilaikymas yra darbo drausmės pažeidimas. Tai rodo, kad darbdavys turi pakankamai priemonių, kad darbuotojai vykdytų norminių teisės aktų reikalavimus. M. P. taip pat nevykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, t. y. nesiėmė priemonių pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, neinformavo darbdavio apie S. G. ir K. P. nesaugiai atliekamus darbus bei apie jų norminių dokumentų reikalavimų nevykdymą, pažeidė DK 260 straipsnio reikalavimus – savo neveikimu neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos jam priskirtame statybos objekte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą pareigūnams nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių litų ir kitiems darbuotojams – nuo dvidešimties iki vieno šimto litų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo teismo nutarimo išvada, kad M. P. AB „Panevėžio statybos tresto“ generalinio direktoriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 157 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo, atliekant Panevėžio universalios sporto arenos statybos darbus Parko gatvėje Nr. 12“ 10 punkto pagrindu yra tinkamas pažeidimo, numatyto 41 straipsnio 2 dalyje, subjektas.
Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 6 punkto pažeidimo.
Paminėto norminio akto 6 punkte nustatyta, kad „prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai“. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Panevėžio universalios sporto arenos monolitinio gelžbetonio konstrukcijų įrengimų technologine kortele bei paskyromis-leidimais, konstatuoja, kad konkrečios pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai nebuvo nustatytos.
Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 66 pažeidimo.
Ši teisės norma reikalauja, kad darbuotojas faktiškai naudotųsi saugos priemonėmis. K. P. ir S. G. 2008 m. birželio 3 d. statybos objekte dirbo neprisisegę saugos diržų. Tai neabejotinai įrodyta bylos medžiaga, tai pripažino teismo posėdyje ir pats M. P. (b. l. 47). Teismas nenustatė būtinybės papildomai apklausti liudytojus dėl šios aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais skundžiamos Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties argumentais ir jų nekartoja.
M. P. kaltė pasireiškė neveikimu (ATPK 9 str.), todėl teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl nebuvimo pažeidimo sudėties M. P. veikoje.
Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.