- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- I2-2211-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00434-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- UAB "Atvirai"
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos komisija
- Trečiasis asmuo
- "Anykštos redakcija"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atvirai“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Anykštos redakcija“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Atvirai“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. EKS-01/21 (toliau – Sprendimas).
2. Savo skundo reikalavimą grindžia iš esmės tokiais argumentais:
2.1. 2020 m. gegužės 30 d. laikraštyje „Šilelis“ ir 2020 m birželio 1 d. interneto portale www.anyksciai.lt buvo išspausdinta publikacija „Kaip savivaldybė „Anykštai“ organizavo konkursą“ (toliau – ir Publikacija, Straipsnis). Straipsnyje pateikta informacija apie Anykščių rajono savivaldybės viešinimo paslaugų viešąjį pirkimą, kuris buvo atliekamas neskelbiamos apklausos būdu. Straipsnyje nuosekliai pateikiama informacija, kaip suinteresuota dalyvauti konkurse UAB „Atvirai“ net kelis kartus kreipėsi į savivaldybę, prašydama pakeisti pirkimo sąlygas, nes jos sudarė išskirtines sąlygas tik vienam galimam dalyviui.
2.2. Skundžiamu sprendimu pripažinta, kad Publikacijoje buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir šio Etikos kodekso 53 straipsnis, kuriame nustatyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Sprendimu, teigia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
2.3. Pasak pareiškėjos, Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) pradėjo nagrinėti pareiškėjos veiklą pagal UAB „Anykštos redakcija“ skundą, kuriame buvo prašoma ištirti, ar UAB „Atvirai“ nepažeidė Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimų, tačiau atsakovė, informuodama pareiškėją apie gautą skundą ir pasiūlydama pateikti paaiškinimus, tik apsiribojo gauto skundo persiuntimu ir pareiškėjai nenurodė, dėl ko konkrečiai prašoma pasiaiškinti – kokie galimai Etikos kodekso straipsniai buvo pažeisti. Taip, pareiškėjos manymu, buvo pažeistas teisės į gynybą principas, kuris apima teisę būti išklausytam. Atsakovė privalėjo pasirūpinti, kad pareiškėjai būtų žinoma, kuo ji kaltinama. Šiuo atveju pareiškėja jokios papildomos informacijos neturėjo, t. y. nebuvo suprantama, kad tyrimas gali būti atliekamas ir dėl kitų galimų Etikos kodekso pažeidimų, nei nurodyta jai atsiųstame skunde. Mano, kad dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų reikalavimai, Komisijos darbo reglamento 18 punktas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisės į gynybą principas.
2.3. Pažymi, kad šioje situacijoje pareiškėjai buvo tik abstrakčiai pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl Publikacijos atitikties Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių reikalavimams, tačiau nenurodyti konkretūs visuomenės informavimo etikos nuostatas pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas.
2.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Komisijos darbo reglamento nuostatas, UAB „Anykštos redakcija“ 2020 m. liepos 9 d. skundas privalėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 7 d., tačiau pirmasis Komisijos posėdis dėl gauto skundo nagrinėjimo surengtas tik 2020 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus 138 dienos nuo skundo gavimo, o antrasis posėdis dėl to paties skundo įvyko ir sprendimas buvo priimtas tik 2021 m. sausio 5 d., t. y. praėjus net 180 dienų nuo skundo gavimo. Mano, kad taip buvo pažeisti Komisijos darbo reglamento 17 straipsnyje nustatyti procedūriniai reikalavimai.
2.5. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neobjektyvus, šališkas, paviršutiniškas. Sprendime nebuvo nurodyta, kodėl atsakovė padarė būtent tokias išvadas. Pareiškėjos teigimu, perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų dokumentų ir procedūrų teisėtumo vertinimas yra Viešųjų pirkimų tarnybos, bet ne atsakovės kompetencija, todėl padarytos išvados, kad, įvertinus konkurso sąlygas, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti apie galimą jų neskaidrumą ir (ar) diskriminacinį pobūdį, yra padarytos peržengiant kompetencijos ribas. Teigia, kad Publikacijoje pateikta išsami informacija apie savivaldybės vykdomą viešąjį konkursą, chronologiškai aprašytas bendravimas su savivaldybės atstovais, priimti sprendimai, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti Etikos kodekso 3 straipsnio pažeidimą dėl paskleistos neišsamios ir nepakankamai tikslios informacijos. Be to, atsakovė ignoravo pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog konkursas buvo vykdomas neskelbiamos apklausos būdu, todėl UAB „Atvirai“, net nedalyvaudama jame, nerizikavo viešai paskelbti dar nepasibaigusio, neskelbiamų derybų būdu vykdomo konkurso sąlygų.
2.6. Tvirtina, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, visiškai nenagrinėjo faktų, kad ginčijamoje publikacijoje pateikiama informacija apie valdžios instituciją – Anykščių rajono savivaldybę, o Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja piliečiams teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, taip pat draudžia persekioti už kritiką. Pareiškėjos teigimu, faktai apie giminystės ryšius tarp konkursą laimėjusios bendrovės darbuotojų ir savivaldybės mero yra visuomenės teisė žinoti ir vertinti galimas sąsajas. Publikacijoje (net keliose vietose) aiškiai nurodyta, kad UAB „Atvirai“ rašė raštus savivaldybės administracijai dėl organizuojamo konkurso sąlygų, gindama savo skaitytojų ir kitų rajono gyventojų interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Komisija atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Nėra jokio pagrindo pareiškėjai manyti, kad ginčo situacijoje buvo pažeista jos teisė į gynybą. Visi klausimai dėl Publikacijoje neįvardytų konkrečių konkurso reikalavimų buvo keliami UAB „Anykštos redakcija“ skunde, todėl pareiškėjai tvirtinti, kad jai jie nebuvo žinomi, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, Sprendimas dėl Publikacijos Komisijos posėdyje nebuvo priimamas ir jai buvo pasiūlyta per 20 kalendorinių dienų pateikti papildomus paaiškinimus dėl Publikacijos atitikties Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių reikalavimams. Taip pat pareiškėjai buvo suteikta galimybė per Komisijos darbo reglamente nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus dėl galimų Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių pažeidimų, o žodinių svarstymų metu atsakyti ir į Komisijos narių klausimus. Pareiškėjos atstovo pasisakymai nebuvo ribojami, o visi iškilę klausimai bei argumentai buvo vertinami ir aptarinėjami tiek laiko, kiek tai buvo būtina, kad būtų išaiškinta pareiškėjos pozicija, todėl pareiškėjos argumentai, kad iš jos buvo atimta teisė į gynybą ir (ar) teisė būti išklausytai, yra nepagrįsti.
3.2. Be kita ko, nors pareiškėja teigia, jog Komisija, prašydama pateikti papildomus paaiškinimus dėl Publikacijos atitikties Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių reikalavimams, nenurodė konkrečių Etikos kodekso nuostatas pažeidžiančių veiksmų ar neveikimo, išskyrus tai, kad nėra nurodyti konkurso kriterijai, todėl, pasak pareiškėjos, ji neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų, atsakovė su tuo nesutinka, tvirtindama, jog pasiūlyme buvo aiškiai nurodyta priežastis, kad, nagrinėjant skundą, Komisijai kilo abejonių dėl to, ar Publikacijoje pateikta pakankamai tiksli informacija (nėra nurodyti konkurso kriterijai), ar Publikacijos antraštė nėra klaidinanti ir (ar) neiškreipia kūrinio ir ar Publikacija nėra suvedamos sąskaitos. Šiuo atveju pareiškėja buvo informuota apie Komisijos abejones dėl Publikacijos antraštės objektyvumo, be to, antraštė „Kaip savivaldybė „Anykštai“ organizavo konkursą“ susideda iš vienintelio teiginio, todėl akivaizdu, kad pareiškėjos buvo prašoma pateikti paaiškinimus ir (ar) faktus, pagrindžiančius būtent šį teiginį.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Komisija UAB „Anykštos redakcija“ skundą išnagrinėjo per ilgesnį, nei Komisijos darbo reglamente nustatytą, 90 dienų terminą, tačiau nenurodo, kaip tai galėjo pažeisti jos teises ir (ar) teisėtus interesus arba daryti įtaką skundžiamam Sprendimui. Pabrėžia, kad UAB „Anykštos redakcija“ skundo nagrinėjimas nebuvo nei sąmoningai vilkinamas, nei atidėliojamas. Visi gaunami skundai nagrinėjami eilės tvarka, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino susikaupė daugiau nei įprastai skundų.
3.4. Skirtingai, nei teigia pareiškėja, Sprendime pateikti ne tik Komisijos vertinimai, bet ir šių vertinimų pagrindimas, o būtent, kad visi Anykščių rajono savivaldybės organizuoto viešinimo paslaugų pirkimo konkurso kriterijai: paslaugos kaina, leidinio tiražas, leidinio prenumeratorių skaičius ir leidinio periodiškumas, yra skirti užtikrinti maksimalią savivaldybės informacijos sklaidą palankiausiomis sąlygomis, t. y. pagrįsti ekonominio naudingumo principais.
3.5. Atsakovė sutinka su pareiškėja, kad visuomenė turi teisę žinoti apie galimas konkursą laimėjusios bendrovės (jos darbuotojų) sąsajas su konkursą organizavusios savivaldybės meru ir (ar) kitais atsakingais asmenimis, tačiau kartu pažymi, kad ginčo Publikacijoje buvo ne tik atskleistos šios sąsajos, bet ir manipuliuojama informacija, sąmoningai siekiant sudaryti skaitytojams įspūdį, jog būtent šios sąsajos, o ne objektyvūs kriterijai lėmė UAB „Anykštos redakcija“ pergalę konkurse.
3.6. Mano, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Komisija 2021 m. sausio 5 d. išnagrinėjo UAB „Anykštos redakcija“ skundą dėl Publikacijos, kurioje buvo neigiamai kritikuojamas Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. pavasarį organizuotas viešinimo paslaugų viešasis pirkimas. Joje nurodoma, kad: „Kadangi rajone yra tik du leidiniai ir jie abu žinomi, vaidinti viešąjį pirkimą juokinga. Pateiktoje savivaldybės formulėje 4 reikalavimai, kurie turėjo užtikrinti laimėtoją (rudenį vykusiame pirkime dar buvo 3 kriterijai). Kas gali paneigti, kad ketvirtas pridėtas galutinai užtikrinti, jog laimėtų reikalingas leidinys? Todėl pats pirkimas atrodo kaip parodija – bet kokia konkurencijos galimybė panaikinama turbūt sąmoningai. Galima spėti, kad kitais metais prie kriterijų bus pridėtas dar vienas – „Giminaičių ir patarnaujančiųjų skaičius savivaldybėje“?“; „Pateikėme raštą Anykščių rajono savivaldybei, prašydami pakeisti konkurso sąlygas, motyvuodami, kad viešinimo konkursas skirtas informuoti rajono gyventojus, tačiau akivaizdu, kad formulė sudaryta konkrečiam leidiniui „Anykštai“. Publikacijoje taip pat buvo teigiama, kad: „Neabejojame, kad šiam konkursui įtakos turėjo tai, jog (duomenys neskelbtini) S. O. yra (duomenys neskelbtini) giminaitis ir tai, kad mero dukra minima tarp dirbančių „Anykštoje“.
4.2. Komisijai buvo pateiktas UAB „Anykštos redakcija“ 2020 m. liepos 9 d. skundas, kuriame nurodoma, jog Publikacijos tekstas yra nekorektiškas ir žemina jos įvaizdį, kadangi skleidžiamos užuominos apie galimus laikraščio „Anykšta“ redakcijos korupcinius ryšius su Anykščių rajono savivaldybės administracija, tačiau nėra nurodomi konkurso kriterijai, o būtent: paslaugos kaina, leidinio tiražas, leidinio prenumeratorių skaičius ir periodiškumas, neva specialiai pritaikyti „Anykštai“. Skunde teigiama, kad 2019 m. Kultūros ministerija atliko pareiškėjos leidžiamo savaitraščio „Šilelis“ tiražo patikrą ir nustatė, kad jis buvo falsifikuojamas – vietoje realaus 1 000 egzempliorių tiražo deklaruojama buvo 3 000 egzempliorių. Skunde taip pat nurodoma, jog laikraščio „Anykšta“, kuris leidžiamas du kartus per savaitę, vidutinis tiražas yra 2 600 egzempliorių, todėl po to, kai Kultūros ministerija konstatavo savaitraščio „Šilelis“ tiražo falsifikavimo faktą, nebeliko šiam leidiniui parankių kriterijų.
4.3. 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad Publikacijos objektas buvo ne UAB „Anykštos redakcija“ ar jos darbuotojai, bet tai, kaip savivaldybė skirsto visuomeninius pinigus, o faktų apie UAB „Anykštos redakcija“ vadovės giminystės ryšius su Anykščių meru paskelbimas neturėtų būti traktuojamas kaip kritika. UAB „Anykštos redakcija“ vadovė vietoje konkurso rengėjo, savivaldybės, imasi aiškinti, kokius kriterijus savivaldybė parinko konkursui, o tai? tik parodo, kad žiniasklaida ir politikai Anykščiuose galimai pavojingai suaugo giminystės ir partiniais ryšiais, kaip jau yra atsitikę kai kuriose Lietuvos savivaldybėse.
4.4. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, Komisija Sprendime konstatavo, jog Publikacijoje buvo paskleista informacija, neva specialūs Anykščių rajono savivaldybės organizuoto viešinimo paslaugų pirkimo konkurso reikalavimai sudarė išskirtines sąlygas laikraščiui „Anykšta“ ir eliminavo bet kokią konkurenciją, tačiau kokie tie reikalavimai buvo, galimai sąmoningai buvo nutylėta. Komisijos nuomone, visi Anykščių rajono savivaldybės organizuoto viešinimo paslaugų pirkimo konkurso kriterijai – paslaugos kaina, leidinio tiražas, leidinio prenumeratorių skaičius ir periodiškumas – yra skirti užtikrinti maksimalią savivaldybės informacijos sklaidą palankiausiomis sąlygomis, todėl teigti apie galimą jų neskaidrumą ir (ar) diskriminacinį pobūdį nėra objektyvaus pagrindo. Statistinis informacijos vartotojas iš Publikacijoje pateiktos informacijos neturėjo galimybių savarankiškai įvertinti neigiamai kritikuojamo konkurso sąlygų ir spręsti dėl jų objektyvumo, todėl Komisija pripažino, jog Publikacijoje buvo paskleista neišsami ir nepakankamai tiksli informacija ir taip buvo pažeistas Etikos kodekso 3 straipsnis, kuriame nustatyta, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones.
Sprendime Komisija taip pat padarė išvadą, kad Publikacijoje, be kita ko, buvo sprendžiami pareiškėjos verslo reikalai ir suvedinėjamos sąskaitos su geresnes viešinimo paslaugų sąlygas savivaldybei galinčia pasiūlyti UAB „Anykštos redakcija“ ir taip buvo pažeistas Etikos kodekso 53 straipsnis, kuriame nustatyta, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisakytina, kad, pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas), nustatančio viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę, 3 straipsnio 2 dalį, viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Žurnalistai turi pareigą, be kita ko, teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Etikos kodeksą; vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų; informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais ir kt. (41 straipsnio 2 dalis).
Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir Įstatymas (43 straipsnio 1 dalis).
Įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad visuomenės informavimo principų, taip pat ir etikos normų bei Etikos kodekso nuostatų laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, neatsižvelgiant į tai, ar jis dalyvauja Asociacijos veikloje, ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Šios pareigos vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri būtent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar dalyvauja jie Asociacijos veikloje, ar ne, yra jos nariai ar jais nėra (žr., pvz., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018). Taigi darytina išvada, kad pareiškėja turi pareigą laikytis, be kita ko, Etikos kodekso nuostatų.
7. Etikos kodekso 3 straipsnyje nustatyta, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, Kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir išklausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę (žr. 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017)).
Etikos kodekso 53 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.
8. Pasak pareiškėjos, jai buvo tik abstrakčiai pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl Publikacijos atitikties Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių reikalavimams, tačiau nenurodyti konkretūs visuomenės informavimo etikos nuostatas pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas. Taip buvo pažeistas teisės į gynybą principas, kuris apima teisę būti išklausytam:
8.1. Konstitucinis teisinės valstybės principas, taip pat asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą, inter alia (be kita ko), tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažįsta teisės būti išklausytam svarbą ir jos labai plačią apimtį Europos Sąjungos teisės sistemoje, pripažindamas, kad ši teisė turi būti taikoma per bet kurią procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744). Teisė būti išklausytam šiuo metu įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d., 47 ir 48 straipsniuose, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą per bet kokį teismo procesą paisymas.
8.2. Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų, pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad jos teisė būti išklausytai buvo pažeista, su tokia pareiškėjos pozicija nesutiktina. Pareiškėjos tvirtinimu, Publikacija buvo nagrinėjama tik dėl Etikos kodekso 20 straipsnio nuostatų, tačiau, teismo įsitikinimu, pareiškėjai suteikiant galimybę per Komisijos darbo reglamente nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus dėl galimai pažeistų Kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių, t. y. dėl Etikos kodekso straipsnių, dėl kurių trečiasis suinteresuotas asmuo nesikreipė, niekaip nepažeidžia jos teisių ar teisėtų interesų, juo labiau teisės į gynybą. Pabrėžtina, kad Įstatymo nuostatos neriboja Komisijos galimybės spręsti dėl bet kokio Etikos kodekso pažeidimo, net jei skundžiantis asmuo konkretaus pažeidimo skunde nenurodo. Pastebėtina, kad tokiu atveju yra itin svarbi atsakymo teisė, nustatyta Etikos kodekso 20 straipsnyje: „Neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje“. Komisijos darbo reglamento 36 punkte nurodyta, kad Komisija posėdyje priima sprendimus dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų. Šiame punkte ir kituose Komisijos darbo reglamento punktuose Komisijos priimami sprendimai ir pažeidimų tyrimas nėra siejami vien tik su tokiais pažeidimais, dėl kurių į Komisiją su skundais kreipėsi fiziniai ar juridiniai asmenys. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, nustatytą Įstatymo ir Etikos kodekse, bei iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, darytina išvada, kad Komisija turi įgalinimus savo iniciatyva, inter alia (be kita ko), tirdama pažeidimus dėl kitų Kodekso straipsnių pažeidimų, kai jai kyla pagrįsta abejonė inicijuoti tyrimą ir šiuo klausimu, todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, kad Komisija negalėjo tirti pažeidimų, nustatytų kituose Etikos kodekso straipsniuose, nes jų tirti UAB „Anykšta“ neprašė.
Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatyta, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija; pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus. Komisija savo iniciatyva, atlikdama tokį tyrimą, yra saistoma reikalavimo, nustatyto Komisijos darbo reglamento 18 punkte, – informuoti žiniasklaidos priemonę, skleidėją, rengėją apie galimybę per nustatytą terminą pateikti paaiškinimus. Paaiškinimų per nustatytą terminą pateikimas yra vienas iš teisės būti išklausytam ir informuotam elementų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja aktyviai dalyvavo gindama savo galimai pažeistas teises. Pareiškėjai buvo pasiūlyta per 20 kalendorinių dienų, kaip tai nustato Komisijos darbo reglamentas, pateikti papildomus paaiškinimus dėl Publikacijos atitikties Etikos kodekso 3, 8 ir 53 straipsnių reikalavimams, be to, kaip matyti iš pateiktų Komisijos posėdžių protokolų išrašų, pareiškėjos atstovas (direktorius L. B.) dalyvavo Komisijos posėdžiuose (2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. sausio 11 d.) ir pasisakė dėl skunde nurodytų kaltinimų, teikė argumentus, atsakinėjo į Komisijos pateiktus klausimus, taip pat turėjo teisę teikti įrodymus. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėjai buvo užtikrinta teisė būti išklausytai, tokia galimybė suteikta deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Komisijos darbo reglamento 18 punkto nuostatų, todėl pareiškėjos argumentas, kad buvo pažeistos anksčiau paminėtos teisės aktų nuostatos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
9. Skunde pareiškėja taip pat kelia abejonę dėl Komisijos darbo reglamento 17 straipsnyje nustatyto termino pažeidimo, teigdama, kad UAB „Anykštos redakcija“ 2020 m. liepos 9 d. skundas privalėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 7 d.
Pagal Komisijos darbo reglamento 17 punktą, į Komisiją dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo tos dienos, kurią pažeidimas buvo padarytas. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jo gavimo dienos. Skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, jeigu jam išnagrinėti reikalinga papildoma medžiaga.
Byloje nustatyta, kad 90 dienų terminas, nustatytas Komisijos darbo reglamente, skundui išnagrinėti buvo praleistas (pateiktas skundas yra 2020 m. liepos 9 d., o Sprendimas priimtas 2021 m. sausio 5 d.). Tai pripažįsta ir pati atsakovė, tvirtindama, jog skundo nagrinėjimas nebuvo vilkinamas ar atidėliojamas, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino Komisija kurį laiką neposėdžiavo, dėl to Komisijai pateikti skundai buvo nagrinėjami iš eilės ir nustatytas Komisijos darbo reglamente terminas buvo praleistas. Teismo įsitikinimu, pareiškėjai nenurodžius, kaip galėjo būti pažeistos jos teisės, nėra pagrindo teigti, kad Komisijos darbo reglamente numatyto skundo išnagrinėjimo termino pažeidimas darytų skundžiamą sprendimą iš esmės neteisėtu ir nepagrįstu ir todėl jis turėtų būti panaikintas. Taigi atmestinas pareiškėjos argumentas, kad dėl Komisijos darbo reglamento 17 punkte nustatyto termino pažeidimo skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
10. Pareiškėja teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neobjektyvus, šališkas, paviršutiniškas ir kad jame nebuvo nurodyta, kodėl atsakovė padarė būtent tokias išvadas, o pateikti teiginiai nesukonkretinti. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka, nes skundžiamame Komisijos sprendime yra aiškiai pateikti Komisijos vertinimai ir šių vertinimų pagrindimas. Sprendime nurodoma, kad Publikacijoje nepateikiama, kokie konkrečiai buvo kritikuojamo konkurso reikalavimai, kaip ir tai, kodėl jie sudarė išskirtines sąlygas būtent laikraščiui „Anykšta“. Statistinis informacijos vartotojas iš Publikacijoje pateiktos informacijos neturėjo galimybės įvertinti nei konkurso kriterijų objektyvumo, nei išsakomos kritikos dėl galimo konkurso neskaidrumo pagrįstumo. Šiuo atveju teigti, kad informacija nekonkreti ir paviršutiniška, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad Komisija detaliai bandė išsiaiškinti ginčo situaciją 2 Komisijos posėdžiuose, užduodama klausimus tiek pareiškėjos atstovui, tiek skundą padavusio asmens atstovei, taip pat suteikdama galimybę pareiškėjai pateikti papildomus paaiškinimus, todėl pareiškėjos argumentas, kad skundo nagrinėjimas buvo paviršutiniškas, yra nepagrįstas. Kartu nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovė atliko perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų dokumentų ir procedūrų teisėtumo vertinimą, kas yra išimtinai Viešųjų pirkimų tarnybos, bet ne atsakovės kompetencija, taip peržengdama savo kompetencijos ribas. Komisija pirkimo sąlygas vertino publikacijos kontekste, t. y. aiškindamasi, ar publikacijos turinys galėjo būti racionaliai pagrįstas tuo, kad pirkimo sąlygos akivaizdžiai ydingos (pavyzdžiui, yra akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio), tačiau ne kaip viešųjų pirkimų kontrolės institucija. Šiuo atveju Komisija nurodė, kad buvo nustatyti pirkimo konkurso kriterijai: kaina, tiražas, prenumeratorių skaičius ir periodiškumas, kurie patys savaime (nevertinant konkrečios situacijos aplinkybių) yra objektyvūs. Tačiau pareiškėja publikacijoje nenurodė, kuo konkretus kriterijus yra ydingas (apskritai jų nenurodė). Publikacijoje nebuvo nurodyta, kokie konkrečiai buvo kritikuojamo konkurso reikalavimai, kodėl jie sudarė išskirtines sąlygas būtent laikraščiui „Anykšta“, nors, kaip jau minėta, Etikos kodekso 3 straipsnis įpareigoja viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, be kita ko, skelbti tikslias žinias. Pati pareiškėja detaliau nepaaiškina, kodėl, jos manymu, Sprendimas yra neobjektyvus, šališkas, paviršutiniškas, taigi tik deklaratyvus teigimas ir nesutikimas su pareiškėjos atžvilgiu priimtu Sprendimu negali būti pripažįstamas kaip pagrindas panaikinti Sprendimą.
11. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi anksčiau šiame sprendime išdėstytais motyvais, daro išvadą, jog Komisija Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Publikacijoje buvo pažeisti Etikos kodekso 3 ir 53 straipsniai. Atitinkamai skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti remiantis pareiškėjos nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teismo padarytų išvadų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atvirai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.